Išnykus grėsmės lygiams vaiko teisių apsaugos specialistai vertins kiekvieno konkretaus vaiko situaciją. Pirma, jeigu gavus pranešimą ir jį išnagrinėjus matoma, kad vaikui joks pavojus negresia, specialistai tiesiog baigs pranešimo nagrinėjimą. Antra, jeigu po situacijos vertinimo paaiškės, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje kilusių iššūkių, tuomet šeima bus nukreipiama į savivaldybę nustatyti, koks yra konkretus pagalbos poreikis. Trečia, jei išsiaiškinus situaciją bus fiksuotas realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, tada bus nustatomas vaiko apsaugos poreikis, o vaikas bus apsaugomas arba pasitelkus giminaičių, kitų šeimai artimų asmenų pagalbą, arba apgyvendinus vaiką su abiem ar vienu iš tėvų krizių centre.
Tokiu vaiko laikinosios priežiūros laikotarpiu su tėvais dirbs mobiliosios komandos specialistai, kurie sieks motyvuoti tėvus keisti elgesį su vaiku, atsisakyti priklausomybių, išspręsti vidinius konfliktus. Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Į teismą dėl tėvų teisių apribimo bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos kitos priemonės, bet tėvai nerodys jokių pastangų keistis ar keisti savo elgesį, dėl kurio išlieka realus pavojus vaiko saugumui.
Vaiko situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai vertins pagal 2020 m. sausio 1 d. Vertinimas vyksta atmetimo būdu: pirmiausia vertinama, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį pagal išvardintus rizikos veiksnius. Kartu bus privalu įvertinti šeimos stiprybes, kurios gali sušvelninti rizikos veiksnius. Jei apsaugos poreikio nėra, tada žvelgiama į rizikos veiksnius, kurie gali liudyti, kad šeimai, vaikui reikia paslaugų. Jeigu nepastebima ir tokių veiksnių, tada vertinimas baigiamas.
Vaiko tėvai, globėjai yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės požymių ir tai kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Jei apsvaigęs tik vienas iš tėvų ar globėjų, tuomet šis rizikos veiksnys svarbus, kai neapsvaigęs tėvas ar mama negali apsaugoti vaiko nuo jam pavojingo kito suaugusiojo elgesio. Tačiau kartu specialistai turės įvertinti šeimos stiprybes ir atsižvelgti, ar yra kokių nors rizikas neutralizuojančių veiksnių.
Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai rizikos veiksnius vertins pagal aplinkybes. Tarkime, rizika vaikui kur kas didesnė, jei agresyvų elgesį vaiko atžvilgiu demonstruoja abu tėvai, o ne vienas jų. Vaiko tėvai ar globėjai patiria sunkumų, dėl kurių negali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes. Reikia turėti mintyse, kad vaiko poreikiai yra ne tas pats, kas vaiko norai.
Taip pat skaitykite: Asmens lėšų tvarkymo byla: procedūros
Gavę pranešimą apie smurtą prieš vaiką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai į situaciją reaguoja greitai bet kuriuo paros metu - kai pranešimas gaunamas iš policijos, atvykstama per 1 valandą, kitais atvejais - ne vėliau nei per 6 valandas. Vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai bendrauja su vaiku individualiai, prireikus be tėvų, jeigu vaikas pagal amžių ir sveikatos būklę yra pajėgus apibūdinti aplinkybes. Specialistai taip pat turi būtinai išklausyti vaiko tėvus arba globėjus.
Tai suteikia pagrindą suprasti, kad teisinė sistema siekia apsaugoti vaiką ir palaikyti jo teisę augti šeimoje, tačiau kai reikia, įvyksta laikinoji apsauga ir, esant būtinybei, perėjimas į laikinosios globos ar krizių centrų sprendimus. Kai atliekamas specialiųjų poreikių, raidos ar kitokių sutrikimų turinčio vaiko situacijos vertinimas, vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę pasitelkti psichologus, specialiuosius pedagogus ar kitus specialistus, kurie gali kompetentingai padėti išklausyti vaiką.
Gavę informacijos apie galimus tokius atvejus - galimą vaiko teisių pažeidimą - vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, o esant būtinybei ir realiai grėsmei - perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą. Vaiko perkėlimas į saugią aplinką taikomas tik kaip kraštutinė priemonė - reali grėsmė vaiko gyvybei, smurtas prieš vaiką. Pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą - tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, arba vaikas su atstovais pagal įstatymą iki 12 mėn. gali būti apgyvendintas socialinių paslaugų įstaigoje Krizių centre. Jei yra nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaiko teisių gynėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja savivaldybės atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą.
Tačiau tais atvejais, kuomet nėra galimybių nustatyti laikinąją priežiūrą arba vaiko tėvai nesutinka priimti pagalbą atvejo vadybos metu, arba laikinai su vaiku apsigyventi krizių centre, o situacija šeimoje nesikeičia, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų. Gavus leidimą, su nurodymu dėl laikinosios globos nustatymo kreipiamasi į savivaldybės merą.
„Vaikui brangiausia - jo šeima. Todėl ir vaiko teisių gynėjai daro viską, kad, pirmiausia, vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje. Bendradarbiavimas ir noras keisti situaciją, užtikrinti vaikams saugią, augti ir ugdytis tinkamą aplinką, laimingą vaikystę, yra raktas padedantis į šeimą grįžti vaikams. Krizę išgyvenančiai šeimai padėti pasiruošęs būrys specialistų, tėvams tereikia motyvacijos, pastangų, priimti pagalbą ir kartu su specialistais įgyvendinti Pagalbos šeimai plane numatytas priemones, keisti gyvenimo būdą“, - sako I.Skuodienė.
Taip pat skaitykite: Žalos atlyginimas už psichologinį smurtą
Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas - vaikas ir jo prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje. Šiomis vertybėmis darbe vadovaujasi vaiko teisių gynėjai. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Visi tėvai ir vaikai turi teisę gyventi kartu šeimoje. Ši teisė yra saugoma žmogaus teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Vaikas gali būti atskirtas nuo šeimos tik įstatymų numatytomis aplinkybėmis. Jei vaikas nepadarė nusikaltimo ir jam nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė, jis neturėtų būti atskirtas nuo savo šeimos, jei jis gyvena su tėvais ir užkertamas kelias žalingoms aplinkybėms. Tačiau vaiko perkėlimas iš šeimos gali lemti įvaikinimo proceso pradžią.
Teismas priima sprendimą dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą, jei vaikas turi būti atskirtas nuo šeimos. Šiuo atveju vaiku rūpinasi teisėtas globėjas, arba globojanti šeima. Vaikas gali būti perkeltas į specializuotą vaikų globos įstaigą. Atsakingos institucijos turėtų dirbti su tėvais, teikdamos švietimo, socialinę ir kitokią pagalbą, kai vaikas yra atskirtas nuo šeimos. Sprendimas atskirti vaiką nuo šeimos gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
Kaimynų ar kitų pašalinių žmonių pranešimai apie galimą smurtą prieš vaikus tikrai nėra tokie dažni, kaip policijos pranešimai iš namų, kuriuose girtaujama ir fiksuojamas smurtas artimoje aplinkoje, ar medicinos įstaigų pranešimai apie sužeistus, alkoholiu apsinuodijusius nepilnamečius. Taip LRT.lt sako Vilniaus Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji vaiko teisių apsaugos specialistė Sonata Mackevičienė.
Vaiko teisių apsaugos sistemoje 18 metų su šeimomis dirbanti S. - Į šeimas visuomet vykstame gavę pranešimus iš fizinių asmenų arba institucijų. Kalbant apie fizinius asmenis, skyrybų atveju kartais dėl netinkamo auklėjimo kreipiasi vienas iš tėvų, gali kreiptis ir seneliai, kaimynai ar kiti asmenys. Sulaukiame pranešimų iš ligoninių apie alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusius nepilnamečius. Keletą pastarųjų metų tokių pranešimų sulaukiame vis daugiau.
Taip pat skaitykite: Paciento žala dėl slaugos aplaidumo
Po prieš keletą savaičių vykusių įvykių Kaune vis dar girdime frazę „atėmė už pliaukštelėjimą“. Paprastai, jei tai ne institucijos pranešimas, gauname informaciją apie vaikų nepriežiūrą, nuolatinį triukšmą, vaikų verksmą. Jei ir gauname informaciją, kad mama vaikui pliaukštelėjo, galimai prieš vaiką šeimoje smurtaujama, mes vykstame į šeimą, aiškinamės aplinkybes, kalbame su tėvais, atskirai bendraujame su vaikais, įvertiname, ar esama grėsmių.
Vaikas yra paimamas iš nesaugios aplinkos nedelsiant, tada sprendžiamas klausimas, ar vaikas gali grįžti į šeimą, ar situacija tokia, kad reikia kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos. Pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko amžių. Jei vaikas yra jaunesnis nei trejų metų, užtenka vieno rizikos faktoriaus, pavyzdžiui, tėvai buvo neblaivūs. Jei vaikas vyresnis - 4-6 metų, tuomet mums reikia identifikuoti mažiausiai du rizikos faktorius. Grėsmės lygio vaikui nustatymo lentelėje yra daugybė rizikos veiksnių, tačiau ne visi jie yra laikomi itin pavojingais ir yra pažymėti šauktuku.
Reikia prisiminti, kad vaiko apsaugos procesas skaidrus ir orientuotas į vaiko gerovę. Darbdaviams ir visuomenei svarbu suvokti, jog vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o teisinės priemonės taikomos tik esant realiai grėsmei.
< tagimg>Infografika: Vaiko apsaugos proceso etapai< tagvideo>Video: Kaip veikia Vaiko teisių apsaugos sistema LietuvojeInformacijos apie vaiko teisių pažeidimus galima pranešti artimiausiam vaiko teisių apsaugos skyriui, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112. Visuomet svarbu veikti greitai ir atsakingai, siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.
tags: #byla #del #smurtaujancio #sunaus #iskeldinimo #is