Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Lietuvoje vaiko teisių apsauga nuo smurto yra reglamentuojama įstatymais, siekiant užtikrinti saugią aplinką vaikams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius teisės aktus, prevencijos priemones ir iššūkius, su kuriais susiduriama įgyvendinant vaiko teisių apsaugą.
Įstatyminė Bazė
2011 m. gegužės 26 d. Nr. 1 straipsnis apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą.
Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo - tai asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, arba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties, arba taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
Prevencijos Priemonės
Prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų parengtas programas. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose.
Prevencijos priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų. Prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Pagalbos Teikimas
Vyriausybės įgaliotos institucijos yra atsakingos už specializuotos pagalbos centrų programos parengimą. Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius. Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą.
Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų. Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui.
Policijos Veiksmai
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga.
Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas teismo sprendimas. Policijos pareigūnas ar prokuroras, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie smurtautojo laikiną sulaikymą ir jo paleidimą.
Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismo sprendimas skirti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas priemones per 48 valandas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Vaiko Teisių Apsaugos Pagrindų Įstatymo Kritika
Nors įstatymai skirti apsaugoti vaikus nuo smurto, praktikoje susiduriama su įvairiais iššūkiais. Po 2 metų nuo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) įsigaliojimo, organizacijos, teikiančios pagalbą smurtą patiriančioms moterims, pastebi, kad šis įstatymas pragaru pavertė daugybės Lietuvos moterų gyvenimus. Pastebima, kad vietoje įstatymų garantuojamos apsaugos ir pagalbos, moterys susiduria su institucijų grasinimais atimti iš jų vaikus.
Vienu atveju atvejo vadybininkė informavo moterį „kol neišmoksi gražiai bendrauti su savo vyru, aš tave skųsiu vaikų teisėms“. VTAPĮ nenumato specialisto atsakomybės už nekompetentingą, perteklinį ir žalingą tiek moteriai, tiek vaikui elgesį. Taigi, institucinis smurtas užkoduotas pačiame Įstatyme.
Tiek Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, tiek socialinėms tarnyboms, vykdančioms atvejo vadybą, yra suteikti nepagrįstai platūs įgaliojimai kištis į asmeninį moterų gyvenimą, taip tarnyboms tampant įrankiu smurtautojui toliau kontroliuoti savo aukas, moteris ir vaikus. Moterys priverstos gintis ne tik nuo smurtautojų, bet ir nuo grubaus valstybės įstaigų kišimosi į jų gyvenimą.
Siekiant veiksmingos vaiko teisių apsaugos, būtina koreguoti VTAPĮ, pašalinant atvejo vadybos institutą ir sukuriant specialų reagavimo mechanizmą, kai nustatomas smurto prieš moterį šeimoje faktas. Taip pat būtina užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos specialistai būtų tinkamai apmokyti lyčių lygybės ir smurto prieš moteris klausimais.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindines priemones ir institucijas, dalyvaujančias vaiko teisių apsaugoje nuo smurto Lietuvoje:
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
| Priemonė/Institucija | Funkcija |
|---|---|
| Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas | Apibrėžia smurto sampratą, nustato teises ir atsakomybę |
| Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos | Rengia prevencijos programas |
| Savivaldybės institucijos | Numato prevencijos priemones savivaldybių planuose |
| Specializuotos pagalbos centrai | Teikia nemokamą kompleksinę pagalbą |
| Policijos pareigūnai | Fiksuoja smurto įvykius, pradeda ikiteisminius tyrimus, užtikrina smurtautojo išsikėlimą |
Visuomenės negalima laikyti „minia“, net jei protesto formos mums neatrodo priimtinos. Pastebėsime, jog nė vienas gilus visuomenės atodūsis, išreiškiantis teisėtą pasipiktinimą jos pažangą stabdančia tvarka, neapsiėjo be radikalų, savo veiksmais ir elgesiu diskredituojančių pačią protesto idėją ir to naujausias pavyzdys - pastarųjų savaičių įvykiai, prasidėję JAV.
Asociacija Vilniaus Moterų namai vėl ir vėl gauna pagalbos prašymus moterų, kurios kreipėsi dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau vietoje įstatymų garantuojamos apsaugos ir pagalbos susiduria su institucijų grasinimais atimti iš jų vaikus.
Kviečiame lankytis Vilniaus Moterų namų svetainėje, kur rasite ruošinį, kurį užpildžiusios galėsite tikėtis išvengti trečio iš eilės vadybos proceso iniciavimo, kai jūsų erdviame gerai įrengtame bute ar name bus skaičiuojamos lovos, varstomas šaldytuvas, nenusiplovus rankų kilojami jūsų vaikų žaislai.. kitaip tariant, jei pavargote būti vertinamos pagal atskirties grupei surašytus protokolus, kurie toli prasilenkia su jums įprastais aukštais jūsų gyvenimo standartais.