Kaip valtis plaukia upe staigiuose posūkiuose - taip ir žmogaus psichika reaguoja į aplinkos pokyčius. Psichika - tarsi vairininkas, atstatantis pusiausvyrą ir išlyginantis valtį, kad ši galėtų toliau tęsti kelionę. Žmogaus nervų sistema sąveikauja su aplinka, kyla psichiniai procesai, kuriuos atspindi mūsų emocijos, mąstymas, atmintis, gebėjimas mokytis, užsiimti veikla, įveikti kylančius sunkumus, taip pat atsipalaiduoti, ilsėtis.
Vaistų skyrimas - vienas iš psichikos sutrikimų gydymo būdų. Šiuos vaistus paskiria gydytojas. Net jei jaučiatės panašiai ar taip pat, kaip kitas žmogus, nereikėtų vartoti jam skirtų vaistų. Prieš patekdami į vaistines, vaistai ne vienerius metus yra kruopščiai tiriami, nustatomas jų veiksmingumas ir saugumas. Šiuo metu nustatyta kelios dešimtys smegenyse veikiančių cheminių medžiagų - neuromediatorių, kurių apykaitą reguliuoja vaistai.
Kokie vaistai gali būti skiriami socialinės fobijos gydymui
Raminantys vaistai (benzodiazepinai) - trumpo ar trumpalaikio poveikio priemonė, mažinanti nerimą, kai kurie jų taip pat atpalaiduoja raumenis ir pagerina miegą. Veikia nedelsiant, dažnai per kelias minutes, o poveikis trunka kelias valandas. Pagrindiniai benzodiazepinų atstovai: alprazolamas, bromazepamas, oksazepamas, diazepamas, klonazepamas. Jie dažnai skiriami trumpalaikiam nerimo palengvinimui, situacijoms kai reikia greitai nusiraminti, bet ne ilgalaikiam gydymui. Gali būti sukeliamas suaktyvėjimas, mieguistumas, priklausomybė, todėl gydymas dažnai ribojamas laikotarpiu iki kelių savaičių.
Antidepresantai - skiriami gydyti depresinėms būsenoms, taip pat užsitęsusioms ilgalaikio nerimo ar panikos būsenoms. Dažniausiai veikia serotonino apykaitą. Dažniausiai vartojami: selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - sertralinas, paroksetinas, citalopramas, escitalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas; tricikliai - amitriptilinas, klomipraminas, nortriptilinas; kitų klasių antidepresantai - mirtazapinas, duloksetinas, venlafaksinas. Antidepresantai pasižymi ilgalaikiu poveikiu ir dažnai nesukelia greito priklausomybės; jų efektyvumas priklauso nuo tono ir simptomų pobūdžio (nerimas, depresija, miego sutrikimai). Poveikis paprastai pasireiškia po kelių savaičių, o pilnas efektas gali būti matomas po 1-2 mėnesių ar ilgiau. Šalutiniai poveikiai gali būti mieguistumas, svorio pokyčiai, prakaitavimas, pykinimas, kraujospūdžio svyravimai. Gydymo pradžioje kartais gali būti trumpalaikis savijautos pablogėjimas. Vaistų pasirinkimą ir dozes nustato gydytojas, atsižvelgdamas į simptomų pobūdį ir paciento individualias aplinkybes.
Vaistai nuo psichozės (antipsichotikai, neuroleptikai) - skiriami esant pakitusiai realybės suvokai, sunkiam sujaudinimui ar elgesio sutrikimams. Pagrindiniai atstovai - haloperidolis, kvetiapinas, olanzapinas, risperidonas ir kt. Šie vaistai veikia dopamino apykaitą. Galimi šalutiniai poveikiai - slopinimas, judesių bei svorio pokyčiai.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Nuotaikos stabilizatoriai (normotimikai) - vartojami gydyti stiprius nuotaikos svyravimus, manijai, derpinai ir kt. Dažnai naudojami Bipolinių sutrikimų gydymui, bet kartais taikomi ir socialiniam nerimui gydyti. Pagrindiniai: valproatai, karbamazepinas, ličio druskos, lamotriginas. Mažina neuronų aktyvumą, gali būti naudojami kartu su kitais vaistais.
Hipnotikai - naujos kartos vaistai, skirti užmigimui palengvinti. Pavyzdžiai: zolpidemas, zopiklonas. Dažnai skiriami trumpalaikiškai, kai sutrinka miegas, tačiau neturi stipraus slopinimo poveikio. Tačiau šie vaistai gali būti įsigyjami tik su receptu, o kai kurie augaliniai preparatai gali turėti švelnų raminamąjį efektą.
Kada verta rinktis vaistus ir kaip derinti su kitomis priemonėmis
Vaistai nėra greitas charakterio pakeitimas ar visapusiškai užtikrinantis socialinį lengvumą. Juos dažnai rekomenduojama derinti su psichoterapija ir gyvenimo būdo keitimu. Daugumai žmonių pakanka ar terapija, ar vaistų, o kartais tik abi priemonės kartu. Pagrindinė idėja - sumažinti nerimo intensyvumą, kad žmogus galėtų efektyviau įsitraukti į terapiją ir grįžti į kasdienes situacijas.
Be vaistų - svarbi ir savipagalba: lėtas kvėpavimas, progresyvus raumenų atpalaidavimas, dėmesio grąžinimas į aplinką, trumpi įsisąmoninimo (mindfulness) pratimai. Praktiniam vystymui gali būti naudinga kopėčių principas: pradėti nuo lengviausių situacijų ir palaipsniui keliauti į sudėtingesnes; pavyzdžiui, pradėti nuo trumpų klausimų parduotuvėje, vėliau pereiti prie pokalbio su nepažįstamuoju, o galiausiai - prie pasisakymo grupėje.
Tačiau svarbu pabrėžti, jog net ir pradėję vaistų kursą, turite tęsti ir psichoterapiją. Kognityvinė elgesio terapija (KET) įrodė veiksmingumą gydant socialinį nerimą, ji padeda atpažinti minčių klaidas, išmokti realistiškai vertinti situacijas ir palaipsniui įveikti vengimą. Dažnai pasiekiamas geras efektas deriniu su vaistais arba net vien terapijos, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Specialūs patarimai tėvams ir vaikams
Paauglystėje socialinis gyvenimas tampa svarbia identiteto dalimi. Vaiko ar paauglio baimė gali būti pastebima kaip pilvo ar galvos skausmai, nerimas prieš prisistatymus ar kitus socialinius įvykius. Svarbu pirmai kalbai su vaiku - ramiai ir be spaudimo. Taip pat svarbu neteikti per didelio spaudimo bei neperkelti visų socialiai sudėtingų veiklų vaiko pečiai. Tėvai turėtų kartu su mokykla sudaryti palaikančią aplinką ir skatinti mažus žingsnius, pagiriant pastangas, o ne tobulą rezultatą.
Gydymo planavimas ir diagnostika
Diagnozė nustatoma ne pagal vieną testą ar trumpą pokalbį, o pagal visumą: baimės dažnumas, trukmė, intensyvumas, vengimo mastas ir tai, kiek tai riboja kasdienį gyvenimą. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į simptomų stiprumą, poreikius, gyvenimo situaciją ir ankstesnę patirtį. Jeigu socialinis nerimas labai riboja gyvenimą - vaistai gali būti svarbi pagalba. Tačiau svarbiausia vis tiek yra tinkama diagnozė ir individualiai pritaikytas gydymo planas, kurį sudaro terapija, vaistai arba jų derinys.
Kaip įvertinti savo progresą
Gydytojas gali naudoti įvairius matavimo įrankius bei testus, o svarbiausia - nuosekliai stebėti savijautą, socialinį funkcionalumą ir dienos kokybę. Svarbu nepertraukti gydymo be išankstinio gydytojo sutikimo, nes net trumpas nutraukimas gali sukelti recidyvą arba pablogėjimą. Klinikai dažnai pateikia rekomendacijas dėl dozių didinimo ir laipsniško perėjimo prie pilno vaisto vartojimo, siekiant sumažinti šalutinius poveikius.
Ar verta iš karto ieškoti profesionalios pagalbos?
Kuo anksčiau pradedama gydyti socialinę fobiją, tuo didesnės galimybės sėkmingam rezultatui. Pasak specialistų, vidutiniškai žmonės kreipiasi pagalbos po 10 metų nuo simptomų pradžios. Taigi, nedelskite - laikas įveikti baimę ir sugrąžinti kokybišką socialinį gyvenimą.
Taip pat svarbu prisiminti: informacijos iš interneto pateikimo kokybė gali būti įvairi. Tiesa yra tokia - antidepresantai gali būti naudingi daugelio žmonių gydymo dalis, tačiau reikia laikytis gydytojo nurodymų, nepersistengti ir esant būtinybei ieškoti papildomos pagalbos. Gydymo pasirinkimas - individualus ir priklauso nuo simptomų pobūdžio bei paciento pageidavimų.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Socialinis nerimas yra gydomas įvairiomis priemonėmis, įskaitant psichoterapiją, vaistus ir gyvenimo būdo pokyčius. Dažnai efektyvus yra kognityvinės elgesio terapijos derinys su vaistais arba be jų. Svarbiausia - priimti pagalbą ir neleisti, kad baimė užvaldytų kasdienį gyvenimą.