Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, nes jos bus ženkliai indeksuojamos. Pensijų mokėjimui numatyta skirti beveik 5 mlrd.
Pensijų indeksavimas Lietuvoje
Pensijų didinimas ir indeksavimas
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet didės iki 575 eurų nuo 510 eurų 2022 m., t. y. 65 eurais arba 12,7 proc. Kaip ir šiemet, taip ir 2023 m., pensijas planuojama indeksuoti didinant bazinę pensiją (9,02 proc.) ir apskaitos vieneto vertę, kuri lemia individualios pensijos dalies dydį (9,02 proc.).
„Nuosekliai einame prie tikslo stiprinti įmokų ir išmokų ryšį, pamažu pereinant nuo dabartinio santykio 60/40 iki 50/50, ką planuojama pasiekti iki 2030 m. Tikimasi, kad 2023 metais šis santykis sudarys 56/44. Taigi, žmogus, kuris turi įgijęs didesnį nei būtinąjį stažą, gaus proporcingai didesnę bendrąją pensijos dalį, o tas, kuris moka didesnes įmokas, - gaus didesnę pensijos individualiąją dalį“, - sako ministrė M.
Socialinio draudimo pensijas gauna 610 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų ir 151 tūkst.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų. Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji.
Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Planuojamas pensijų augimas 2026 metais
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Pensijų kaupimas II pakopoje
Lietuvos pensininkai ES kontekste
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių.
Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti. Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES.
Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija. Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP).
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms. „Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi.
Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP.
Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Tiesa, Lietuva bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius.
„Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
| Šalis | Išlaidos senatvės pensijoms (proc. nuo BVP) |
|---|---|
| Italija | 17 |
| Austrija | 16,2 |
| Suomija | 15,2 |
| ES vidurkis | 12,9 |
| Lietuva | 7,3 |
| Malta | 6,7 |
| Airija | 3,7 |
Diskusijos apie II pakopos pensijų fondus
Norite išeiti iš II pensijų pakopos? Šie 17 klausimų padės apsispręsti | Arvydas Jacikevičius | #58
Išskyrus vieną, visos fondų valdymo bendrovės slepia duomenis, kiek gavo gyventojų prašymų nutraukti kaupimo sutartis. Ar jūs turite tokią informaciją? Ar skaičiai patvirtina buvusias prognozes?
J. Zailskienė: Tikrai taip, II pensijų pakopa yra labai aktuali tema. Mes, socialdemokratai, eidami į rinkimus žadėjome, kad padarysime taip, jog gyventojai patys nuspręstų, ar nori kaupti, ar ne. Identifikavome labai rimtą problemą, nes gyventojams tai yra itin svarbu, o dabar kiekvienas gyventojas svarsto, ką ir kaip daryti. Dėl fondų nemanau, kad tai yra duomenų slėpimas, tiesiog yra toks įpareigojimas ir susitarimas, kad iki balandžio 15 dienos, kai jau bus konkretūs faktai, jie perduos duomenis Lietuvos bankui. 3 mėnesius fondai rinks gyventojų prašymus, juos nagrinės, svarstys, o pinigus perves iki balandžio vidurio.
Kai jau bus aiškus faktas, kiek žmonių sustabdė kaupimą, kiek pasiėmė 25 proc. lėšų ir kiek išėjo visai, tik tada bus aiškūs skaičiai. Manau, kad labai logiška, jog tada juos ir reikės komentuoti.
Ar Lietuvos bankas pirmasis paskelbs šią žinią?
J. Zailskienė: Taip, oficialiai duomenis rinks Lietuvos bankas ir aš neabejoju, kad jie šią informaciją ir paskelbs.
Ar nevyksta tam tikras chaosas, nes kai kurie žmonės užpildo prašymus, bet vėliau juos atšaukia norėdami grįžti į II pakopą? Kokių nusiskundimų ar klausimų girdite, kas žmonėms aktualiausia?
J. Zailskienė: Situacija yra gyva, žmonės tikrai labai domisi, bet tai tikrai nėra chaosas. Mes labai stipriai pasiruošėme pačiai reformai. Yra patvirtintas ligų sąrašas, dėl kurio gyventojai rašo ir siūlo papildyti viena ar kita liga. Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad vasario mėnesį sąrašą svarstys, nes tikėtina, kad specialistai sudarydami sąrašą galėjo ką nors praleisti. Jeigu bus rasta svarių argumentų, kad gyventojų prašymas įtraukti tam tikrą ligą yra pagrįstas, tas sąrašas bus koreguojamas. Be to, kaip ir žadėjome, „Sodra“ parengė skaičiuokles - jas derinome dar nuo rudens, kad skaičiuoklė būtų maksimaliai paruošta laiku. Gruodžio mėnesio antroje pusėje ji jau buvo prieinama ir gyventojai galėjo skaičiuotis, kokia bus jų pensija vienu ar kitu atveju. Dabar kiekvienas savo „Sodros“ paskyroje gali labai aiškiai matyti, kiek jis pats įmokėjo pinigų, kiek prisidėjo valstybė ir kokia yra investicinė grąža. Ši lentelė turėtų labiausiai lemti kiekvieno gyventojo apsisprendimą.
Prognozuojama, kad gyventojams nutraukus kaupimą, „Sodra“ papildomai gaus per 1 mlrd. eurų pajamų. Kas bus daroma su tais pinigais? Ar jie bus naudojami dabartinių pensininkų išmokoms, ar ateities pensijų didinimui?
J. Zailskienė: Galiu pasakyti, kad valstybė ir „Sodra“ pagal įstatymus ir teisės aktus kaupia „Sodros“ rezervą. Jis skirtas tiems atvejams, jei kiltų problemų ar ekonominė krizė, kad gyventojai, gaunantys ligos išmokas, pensijas ir panašiai, nepatirtų jokių nuostolių ar nepatogumų. „Sodros“ rezervo perviršį, kaip ir kalbėjome, kitais metais tikimės panaudoti dabartinių pensininkų išmokų didinimui. Kaip jau buvo skelbta, vidutiniškai pensijos jau padidėjo 12 proc. Girdžiu atgarsius, kad vieniems padidėjo 11 proc., kitiems 13, kitiems 9 proc., tai labai įvairiai priklauso nuo pensijos dydžio, stažo ir kitų dalykų.
O ar jau galite pasakyti, kiek pensijos galėtų didėti 2027 metais?
J. Zailskienė: Reikia dar skaičiavimų, reikia žiūrėti, kaip veiks pensijų fondai ir kaip tie pinigai judės. Mes, kaip valstybė, pirmiausia turime pasirūpinti I pensijų pakopa, už kurią valstybė yra atsakinga, ir tai yra labai svarbu. II pensijų pakopa mums taip pat svarbi, todėl ir palikome tą 1,5 proc. prisidėjimą. Jeigu sakytume, kad mums nesvarbu, kaip žmonės kaupia ateičiai, valstybė neremtų tų 1,5 proc. ir papildomai nemokėtų kitiems gyventojams, kurie kaupia II pakopoje.
Be milijardo iš kaupiančių, „Sodra“ yra sukaupusi dar kelis milijardus eurų rezervo. Kodėl iš rezervo labiau nedidinate pensijų, kai kurie gyventojai kritikuoja, kad pensininkai Lietuvoje gauna vienas mažiausių pensijų?
J. Zailskienė: Paties rezervo mes tikrai neliesime, bet galvojame apie jo didesnį įdarbinimą, nes dabar viskas investuojama labai konservatyviai, tačiau būtent dėl „Sodros“ rezervo perviršio mes galime labiau diskutuoti ir daugiau lėšų skirti dabartinėms pensijoms. Rezervą privalome sukaupti, nes tie žmonės, kurie sako, kad rezervo nereikia, turėtų prisiminti 2009 metų ekonominę krizę, kai buvo mažinamos pensijos ir atlyginimai. Nemanau, kad kas nors norėtų vėl atsidurti tokioje situacijoje. Rezervas ir yra tam, kad įvykus ekonominei ar kitokiai krizei, pačios jautriausios gyventojų grupės nenukentėtų.