Šiame straipsnyje panagrinėsime atostogų ir nedarbingumo skirtumus, išmokų skaičiavimo ypatumus ir darbuotojų teises.
Kasmetinės Atostogos: Pagrindinės Nuostatos
Primename, jog pagal Darbo kodekso (toliau - DK) 126 str. 1 d. „Kasmetinės atostogos - laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ⛱️ ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.“ Iš esmės, pagal bendras DK nuostatas, kasmetinių atostogų suteikimas yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas 🤝, todėl šalys turi susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo, negali būti primesta vienašališka valia.
Tačiau svarbu įvertinti, kad darbuotojo teisė - pasirinkti norimos trukmės kasmetines atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio - tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų kasmetinių atostogų nenukentėtų įstaigos veiklos efektyvumas. Kasmetinės atostogos, jų suteikimo tvarka ir trukmė yra reglamentuotos DK, Vidaus tarnybos statute (toliau - VTS) ir Valstybės tarnybos įstatyme (toliau - VTĮ). Toliau pateikiame bendrus principus, kuriuos turi žinoti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai (toliau - pareigūnai), darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį (toliau - darbuotojai), ir valstybės tarnautojai pagal atitinkamus nurodytus teisės aktus.
Kasmetinių atostogų trukmė pagal Darbo kodeksą:
- DK numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
- Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.
- DK taip pat numatyta, jog darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, ir darbuotojams su negalia suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteikiamos 5 savaičių trukmės kasmetinės atostogos.
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (t. y. išmokami atostoginiai). Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos darbuotojui dalimis, tačiau bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal darbuotojo prašymą, suderintą su darbdaviu. Gali būti, kad darbuotojų kasmetinių atostogų laikotarpis nustatomas pagal iš anksto nustatytą, su darbuotojais suderintą ir darbdavio sprendimu patvirtintą kasmetinių atostogų suteikimo eilę (grafiką). Tokiais atvejais darbuotojo atskiras prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo nereikalingas.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų atostogų gairės
Tačiau nurodytais atvejais, esant darbuotojo prašymui dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, darbdavys turi teisę tai padaryti. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos. DK nustato, jog už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra numatytos ir išimtys tam tikroms kategorijų darbuotojų.
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jeigu yra darbuotojo prašymas, atostoginiai gali būti sumokami kartu su darbo užmokesčiu. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytos arba kitos priežastys, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Pastebėtina, kad jei dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus. Tačiau, kartu pažymėtina, kad darbuotojai teisę pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) praranda praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęstas.
Atleidimas iš darbo ir nepanaudotos atostogos
175 straipsnis. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas atostogaujant
Jei tu susiradai darbą ir baigus sirgti turi kur dirbti gali pasiimti kompensaciją už atostogas ir išeiti.
Nedarbingumas: Esminiai Aspektai
Darbuotojui susirgus, išėjus gimdymo atostogų ar patyrus traumą, jam yra išduodamas nedarbingumas. Pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka įmonė, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. O nuo trečios dienos už nedarbingumą apmoka SODRA.
Darbdavys privalo sumokėti už pirmąsias dvi ligos dienas, o išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jei pagal grafiką sirgimo dieną darbuotojas neturėjo dirbti - už tą dieną išmoka nemokama.
Norint apskaičiuoti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį reikia apskaičiuoti vidutinį mėnesio bruto atlyginimą už tris mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį. Pavyzdžiui, jei darbuotojas susirgo rugpjūtį, vidutinis atlyginimas apskaičiuojamas, įvertinus vidutines pajamas gautas nuo balandžio iki birželio.
Nors ligos išmokų apskaičiavimas gali būti painus, didžiausias iššūkis kyla, kuomet įmonė taiko suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus. Įmonės, norėdamos sutaupyti laiko ir pasilengvinti buhalterinę apskaitą, dažnai nedarbingumą skaičiuoja pagal darbo dienas, o ne pagal sudarytą darbo grafiką. Tačiau tokiu atveju galutiniuose skaičiavimuose ir darbo apskaitos žiniaraštyje dažniau pasitaiko viršvalandžių ar neišdirbtų valandų dėl skirtingų skaičiavimo būdų.
Taip pat skaitykite: Nepanaudotos atostogos: kompensacija
Nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas
Daugelis įmonių darbo laiko normą apskaičiuoja pagal įprastas darbo dienas, dirbant 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną. Tokį skaičiavimo būdą pasirenka, nes yra aiškiau ir paprasčiau atlikti skaičiavimus. Darbo Kodekse nėra tiksliai nurodyta, kad toks skaičiavimas nėra galimas, tačiau analizuojant ligos draudimo įstatymą ir VDI pateiktus išaiškinimus, toks apskaitos vedimas nėra teisingas ir tam tikrais atvejais gali būti nenaudingas tiek įmonei, tiek darbuotojams. Įprastai penkių dienų darbo savaitės apskaitą verta naudoti tik toms įmonėms, kuriose darbuotojai dirba įprastomis darbo dienomis, pastoviu laiku ir turi laisvas dienas savaitgaliais.
Jei renkatės šį būdą, tuomet nedarbingumo diena sutampanti su darbo diena yra verta 8 valandų (ar mažiau, priklausomai nuo darbuotojo krūvio, taikomos valandų normos per savaitę), šventinė diena ir savaitgaliai verti 0 valandų, o prieššventinė diena, kuri yra ir darbo diena, verta 7 valandų (ar atitinkamai mažiau). Nedarbingumo metu suplanuotų pamainų laikai yra ignoruojami.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas sirgo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nedarbingumas skaičiuojamas pagal keturias dienas, net jei pagal jo grafiką kai kurios iš šių dienų buvo laisvos.
Toks skaičiavimas taip pat dažnai tampa neaiškių viršvalandžių rezultatu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas vieną savaitę dirbto intensyviau, o tada susirgo savo poilsio dienomis, nedarbingumas skaičiuojant pagal darbo dienas yra vertas 24 valandų. Tuo tarpu skaičiuojant pagal grafiką nedarbingumas būtų vertas 0 val. Tai reiškia, kad mėnesio gale susidarys viršvalandžiai, už kuriuos, jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, reikės apmokėti bent 0,5 karto daugiau nei už įprastas darbo valandas.
Galima ir atvirkštinė situacija, kai dėl ligos susidaro neišdirbtos valandos. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dvi dienas iš eilės turėjo dirbti po 10 valandų ir trečią dieną 6 valandas, bet susirgo. Pagal darbo dienas jam būtų skaičiuojamos 24 valandų nedarbingumas, tuo tarpu pagal grafiką - 26 val. Tai reiškia, kad 2 valandos lieka kaip neišdirbtos. Jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, už šias valandas reikės apmokėti 0,5 priklausančio išmokėti darbo užmokesčio.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką
Atliekant nedarbingumų skaičiavimus pagal darbo grafiką, vertinamas ne darbo dienų kiekis, o kiek darbuotojui nedarbingumo metu buvo suplanuota dirbti valandų. Taip skaičiuojant, nustatyta mėnesio darbo valandų norma dėl nedarbingumo mažinama pagal darbuotojo grafiką. Darbdavys, apskaičiuodamas maksimalias dirbtinas valandas, turi atimti ligos metu praleistas suplanuoto darbo valandas, kad dėl skaičiavimo skirtumų nesusidarytų viršvalandžiai ar neišdirbtos valandos.
Tarkime, darbuotojas per apskaitinį laikotarpį turėjo dirbti 168 valandas. Per šį laikotarpį, jis sirgo tris dienas, per kurias jam buvo suplanuota dirbti po 8 valandas per pamainą. Iš viso susidaro 24 nedarbingumo valandos. Todėl iš bendro 168 valandų skaičiaus atimamos 24 valandos ir darbuotojo perskaičiuota darbo norma šiame apskaitiniame laikotarpyje tampa 144 valandos. Nesusidaro joks valandų skirtumas tarp nustatytos mėnesio normos ir suplanuotų darbo valandų.
Tinkamai apskaičiavus nedarbingumą pagal grafiką, darbuotojai neturi dirbti papildomai, kad kompensuotų ligos laikotarpį, o darbdavys tiksliai apskaičiuoja dirbtinas valandas, išvengdamas nepagrįstų viršvalandžių ar trūkumų.
Kaip geriau apskaičiuoti nedarbingumo valandas?
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką užtikrins daug tikslesnius rezultatus ir mažiau klaidų apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pagal tai ir Jūsų darbuotojams bus aiškiau, kiek darbo valandų jie buvo nedarbingume. Be to, mėnesio ar apskaitinio laikotarpio pabaigoje neatsiras neaiškių viršvalandžių ar trūkstamų valandų.
Tokio skaičiavimo vienintelis minusas tai, kad tiksliam nedarbingumo laikui apskaičiuoti reikia darbo grafiko valandų. Daugelis įmonių vis dar darbo valandas žymi ir seka rankiniu būdu, todėl apskaitą vykdantiems darbuotojams tektų atlikti daugiau darbo ir jame gali įsivelti klaidų.
Sprendimas - automatizuotas nedarbingumo apskaičiavimas. OPTAS automatizuotas darbo grafikų sudarymo įrankis pasirūpina suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimais be klaidų. Įrankis ne tik automatiškai sudaro darbuotojų darbo grafikus pagal suminę darbo laiko apskaitą, bet ir palengvina visus su šiuo apskaitos būdu susijusius skaičiavimus.
Naudodami OPTAS, galite:
- Žymėti nedarbingumą pagal grafikus, nes OPTAS automatiškai apskaičiuos nedarbingumo dienas bei valandas ir jas mėnesio ar apskaitinio laikotarpio gale perkels į jūsų naudojamą darbo užmokesčio sistemą.
- Taikyti skirtingus žymėjimus, priklausomai nuo nedarbingumo tipo ir taip geriau sekti situaciją.
- Gauti informaciją apie darbuotojų nedarbingumus tiesiai iš SODROS. Informaciją perkelti į kitas sistemas. Jei jūsų darbo užmokesčio sistema nesiūlo tokių skaičiavimų, OPTAS leidžia atsisiųsti duomenis jums patogiu formatu ir juos perkelti į naudojamą darbo užmokesčio sistemą be rankinio duomenų perrašinėjimo.
Ligos Išmokos: Kas Svarbu Žinoti
Nedarbingumo išmokos (ligos išmokos) Lietuvoje skiriamos vadovaujantis „Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu". Žemiau pateikiu pagrindinę informaciją apie tai, kokie yra reikalavimai, kada mokama išmoka, kokio dydžio ji būna bei kuo skiriasi priklausomai nuo darbuotojo kategorijos:
Kas turi teisę į nedarbingumo (ligos) išmoką?
Nedarbingumo išmoką gali gauti asmuo, kuris:
- yra apdraustas ligos socialiniu draudimu, t. y. dirba pagal darbo sutartį, vykdo individualią veiklą, yra savarankiškai besidraudžiantis ar valstybės draudžiamas asmuo.
- per 12 mėn. iki nedarbingumo turi bent 3 mėn. ligos socialinio draudimo stažą, arba per 24 mėn. - bent 6 mėn. stažą (jei dirba ne nuolat).
- Neturi skolos „Sodrai" (taikoma savarankiškai dirbantiems).
Kada ir kaip mokama ligos išmoka
Darbdavio laikotarpis:
- 1-2 nedarbingumo dienos: apmoka darbdavys.
- Išmoka: ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio (priklauso nuo įmonės vidaus politikos).
Nuo 3 dienos:
- Apmoka „Sodra", bet tik jei išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.
- Mokama už kalendorines dienas, kol galioja pažymėjimas (bet ne ilgiau nei įstatyme nustatyta).
Kokio dydžio yra „Sodros" ligos išmoka?
62,06 % nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio (KDU). KDU apskaičiuojamas iš 3 paskutinių mėnesių bruto atlyginimo, skaičiuojant nuo pirmos dienos (išskyrus darbdavio laikotarpį).
Ypatingos situacijos:
1. Vaiko slauga:
- Iki 14 metų vaikui - išmoka mokama už visą slaugos laikotarpį.
- Išmoka: 65,94 % nuo KDU.
- Vienam vaikui - ne ilgiau nei 14 dienų per metus (išskyrus sunkias ligas).
2. Asmenys, sergantys sunkia liga (pvz., onkologine):
- Gali gauti išmoką ilgesnį laiką (pagal gydytojų sprendimą), neapribotą 120 dienų per metus terminu.
- Reikia specialaus gydytojų pažymėjimo.
3. Savarankiškai dirbantys asmenys:
- Turi būti savarankiškai apsidraudę ligos draudimu.
- Išmoka skaičiuojama nuo deklaruotų pajamų, taikant minimalios mėnesinės algos (MMA) lubas, jei pajamos mažos.
Skirtumai tarp skirtingų darbuotojų kategorijų:
| Kategorija | Ar moka darbdavys (1-2 d.)? | Stažo reikalavimas | Išmokos dydis |
|---|---|---|---|
| Samdomas darbuotojas | Taip | 3 mėn./12 mėn. arba 6 mėn./24 mėn. | 62,06 % |
| Valstybės tarnautojas | Taip | Ta pati tvarka | 62,06 % |
| Individuali veikla | Ne | Ta pati tvarka + įmokos neturi būti pavėluotos | 62,06 % |
| Ūkininkas | Ne | Jei savanoriškai apsidraudęs | 62,06 % |
| Mažųjų bendrijų narys | Ne | Jei moka savarankiškai | 62,06 % |
Kiek laiko galima gauti ligos išmoką?
- Vienam epizodui - iki 120 kalendorinių dienų, jei serga pats.
- Maksimaliai per metus - iki 240 kalendorinių dienų, jei kartojasi liga ar keli epizodai.
- Vaiko priežiūrai - trumpesni terminai, išskyrus sunkius atvejus.
Nedarbingumo pažymėjimo gavimo procedūra
1. Gydytojas išrašo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („nedarbingumo lapelį")
Kai asmuo suserga arba turi slaugyti kitą asmenį (pvz., vaiką), pirmiausia kreipiasi į gydytoją (šeimos arba specialistą). Jei yra pagrindas, gydytojas išduoda e. nedarbingumo pažymėjimą (NP). Nuo 2022 m. visi NP yra tik elektroniniai - jų nereikia nešti darbdaviui ar Sodrai.
2. Kam reikia pranešti apie gautą nedarbingumo pažymėjimą?
a) Darbdaviui
Nors NP yra matomas sistemoje, darbuotojas turi informuoti darbdavį apie ligą - tai padeda planuoti darbus, ypač jei reikia rasti pavaduojantį asmenį. Pranešimas gali būti žodinis, el. paštu, SMS - svarbiausia tai padaryti operatyviai, net jei NP dar tik planuojamas.
b) Sodrai - nereikia nieko papildomai pranešti
Gydytojas suveda visus duomenis į sistemą. Sodra automatiškai mato, kad žmogui atidarytas NP, ir gauna visą informaciją.
3. Po nedarbingumo - prašymas „Sodrai" dėl išmokos
Pasibaigus NP, darbuotojas turi:
- Prisijungti prie Sodros portalo gyventojui.sodra.lt per e. bankininkystę arba mobiliąją programėlę.
- Pasirinkti formą „Prašymas skirti ligos išmoką". Ji užpildoma vos per kelias minutes - daug duomenų jau būna automatiškai įkelta.
Terminas:
Prašymą reikia pateikti per 12 mėnesių nuo NP pabaigos - kitaip išmoka nebus mokama.
4. Kada išmokama ligos išmoka?
Sodra paprastai perveda išmoką per 7-10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo (jei viskas tvarkoje). Įmokama į nurodytą banko sąskaitą.
Naudingi pastebėjimai:
- Jei NP yra išduotas vaiko slaugai ar dėl nelaimės darbe - sistema ir procedūra ta pati.
- Jei asmuo turi kelių darbdavių, NP duomenys siunčiami visiems (jei dirbama legaliai).
- Jei esate savarankiškai dirbantis - taip pat teikiamas prašymas per Sodros sistemą, tik įmoka turi būti sumokėta iki ligos laikotarpio pradžios.
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai gauti?
- Prisijunkite prie savo asmeninės „Sodros" paskyros. Eikite į gyventojai.sodra.lt. Prisijunkite naudodami el. bankininkystę, „Smart-ID", mobilųjį parašą ar kitą Jums patogų būdą.
- Pasirinkite prašymo formą. Viršutiniame meniu pasirinkite „Prašymai". Tada pasirinkite „Ligos išmoka". Spauskite „Naujas prašymas".
- Užpildykite prašymo formą. Dauguma laukelių bus užpildyti automatiškai pagal Jūsų duomenis. Patikrinkite, ar visi duomenys teisingi. Nurodykite banko sąskaitos numerį, į kurią norite gauti išmoką.
- Pateikite prašymą. Patikrinę visą informaciją, spauskite „Pateikti". Po pateikimo gausite patvirtinimą, kad prašymas priimtas.
Neterminuotas prašymas - užpildykite vieną kartą
Norėdami, kad kiekvieną kartą susirgus nereikėtų teikti naujo prašymo, galite užpildyti neterminuotą prašymą.
Klausimai ir atsakymai
1. Vidurkis negali būti mažesnis už MMA
tags: #atostogos #ir #nedarbingumas #pavyzdys