Socialinė parama ir paslaugos Lietuvoje yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti gyvybiškai būtinas socialines garantijas šalies gyventojams ir padedanti mažinti skurdą bei socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos šiandien Lietuvoje įgyja vis didesnę reikšmę.
Pagrindinis socialinių paslaugų teikimo tikslas - grąžinti asmeniui gebėjimą pasirūpinti savimi. Socialinis paslaugų poreikis didėja, todėl būtina ieškoti efektyvių būdų tobulinti socialinių paslaugų administravimą savivaldybėse.
Socialinės paslaugos buvo administruojamos bendroje socialinės paramos sistemoje ir kaip savarankiška sritis atsirado XX amžiuje, prasidėjus socialinės paramos sistemos diferencijavimui įstatyminiu ir administraciniu aspektu.
Socialinių Paslaugų Samprata ir Rūšys
Socialinės paslaugos yra viena iš sudėtinių socialinės paramos sistemos dalių. 1996 m. priimtame Socialinių paslaugų įstatyme socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip pagalba nepinigine forma, kai nepakanka kitų socialinės apsaugos sistemos garantijų.
Remiantis pateiktais socialinių paslaugų apibrėžimais galima teigti, kad socialinių paslaugų samprata įvairių autorių darbuose apibrėžiama gana skirtingai. Todėl patikslinti socialinių paslaugų sampratą galima išskiriant šios paslaugos svarbiausius tikslus: tenkinti asmens gyvybinius poreikius, kai jie patys nepajėgūs savarankiškai to pasiekti; atkurti žmogaus gebėjimus savarankiškai funkcionuoti visuomenėje bei teikti jas prevenciniais tikslais, siekiant užkirsti kelią problemoms.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Pagal 2006 m. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnį socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias:
- Bendrosios socialinės paslaugos - tai paslaugos, kurios teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis.
- Specialiosios socialinės paslaugos - tai tokios paslaugos, kurios teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.
Remiantis L. Žalimienės, socialinės paslaugos pagal savo pobūdį yra gana skirtingos, todėl jas galima klasifikuoti ir pagal tris pagrindinius požymius: pagal tai, kokiai klientų grupei paslaugos skirtos; pagal teikiamų paslaugų pobūdį; pagal tai, kas yra socialinis paslaugų teikėjas.
Socialinės paslaugos pagal klientų grupes:
- Probleminės šeimos ir vaikai iš probleminių šeimų.
- Rizikos grupės.
Bendrosios ir specialiosios paslaugos.
Rezidentinės ir bendruomeninės paslaugos.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Stacionarios ir nestacionarios paslaugos.
Pagal socialinių paslaugų steigėją:
Socialinių paslaugų įstaigos steigėjas gali būti valstybė, savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos ar religinės bendruomenės. Jų steigiamos socialinių paslaugų įstaigos gali turėti biudžetinės arba viešosios įstaigos statusą.
Socialinių Paslaugų Administravimas
Socialinių paslaugų administravimą vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršininkų administracijos bei savivaldybės. Kiekviena iš šių valdymo institucijų socialinių paslaugų srityje turi savo funkcijas, kurias nustato atitinkami įstatymai.
Valstybės ir savivaldybių esmė - užtikrinti racionalaus paslaugų tinklo sukūrimą ir paslaugų efektyvumą bei garantuoti klientų poreikių tenkinimą pagal nustatytus standartus.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Pagrindinė atsakomybė už socialinių paslaugų teikimą tenka savivaldybėms. Savivaldybių socialinės paramos skyriai formuoja socialinių paslaugų teikimo strategiją, rengia ir įgyvendina socialinių paslaugų teikimo planus bei programas ir teikia socialines paslaugas savo teritorijoje gyvenantiems asmenims.
Pagrindiniai socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo principai:
- Decentralizacijos
- Planavimo
- Deinstitucionalizacijos
- Bendradarbiavimo
- Atvirumo bendruomenei
- Prieinamumo
- Adekvatumo
- Žmoguje skatinimo
Kiekvienoje šalyje yra reglamentuojama, kas turi teisę gauti socialines paslaugas. Išanalizavus konkretų atvejį, išsiaiškinami socialinių paslaugų poreikiai ir teikiamos tokios paslaugos, kurių labiausiai reikia. Remiantis 2003-2004 m. Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atlikto tyrimo išvadomis, Lietuvos savivaldybės, organizuodamos ir teikdamos socialines paslaugas, pirmenybę teikia pagyvenusiems ir seniems žmonėms.
Socialinių Paslaugų Reglamentavimas
Šiuolaikinėje valstybėje socialinės paslaugos, kaip ir kitos socialinės apsaugos garantijos formos, organizavimas ir teikimas yra reglamentuojamas įvairaus tipo dokumentais. Tai gali būti įstatymai ar poįstatyminiai aktai, normos ar standartai, veiklos nuostatai, taisyklės ar principai, tarptautinės sutartys, konvencijos, koncepcijos.
Socialinių paslaugų reglamentavimas pasižymi tuo, kad valstybės mastu reglamentuojami tik pagrindiniai, principiniai dalykai. Savivaldybėms ir institucijoms suteikta laisvė savarankiškai parengti savo veiklos reglamentavimą laikantis valstybės numatytų principų ir reikalavimų.
Socialinių paslaugų teikimo nuostatos yra įtvirtintos svarbiausiame šalies įstatyme - 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. LR Konstitucijos 38 straipsnis teigia, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.
Pirmasis teisės aktas, įtvirtinęs Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje socialinių paslaugų terminą, buvo 1994 metais patvirtinta Lietuvos socialinės paramos koncepcija. Ir tik 1996 m. buvo priimtas Socialinių paslaugų įstatymas, įteisinantis socialinių paslaugų sampratą, jų rūšis, paslaugų teikėjų ir gavėjų santykius bei atsakomybę, apibrėžiantis finansavimo principus, reglamentuojantis atskirų institucijų atsakomybę organizuojant socialinių paslaugų teikimą. Jį galima apibūdinti kaip rėminį įstatymą, įtvirtinantį svarbiausius socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo dalykus.
Vėliau socialinių paslaugų plėtrai ir atsiradus didelei socialinių paslaugų įvairovei, tapo svarbu apibrėžti ir susisteminti atskiras paslaugų rūšis ir įstaigos tipus. Tuo tikslu, 2000 m. buvo parengtas Socialinių paslaugų katalogas.
Kataloge apibrėžiamas pagrindinis socialinių paslaugų tikslas, detalizuojami socialinių paslaugų teikimo atvejai ir principai, socialinių paslaugų gavėjai bei teikėjai, naujos socialinių paslaugų organizavimo formos bei metodai, paslaugų gavimo tvarka.
Socialinė parama teikiama dviem pagrindinėmis formomis: piniginėmis išmokomis ir socialinėmis paslaugomis.
Socialinė parama gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, plėsti neįgaliųjų socialinę integraciją, skatinti šeimos politiką. Socialinės paramos išlaidos finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Socialinės paslaugos taip pat gali būti finansuojamos labdaros lėšomis arba iš tų paslaugų gavėjų mokesčio už paslaugas.
Vienkartinė Socialinė Parama
Vienkartinės socialinės paramos teikimo galimybės ir paramos dydis priklauso nuo Savivaldybės biudžete šiai paramai teikti turimų lėšų. Motyvuotas prašymas dėl vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės materialinės pašalpos skyrimo pateikiamas seniūnijoje pagal deklaruotą arba pagal faktinę gyvenamąją vietą. Seniūnijos įgaliotas darbuotojas įsitikina piliečio asmens tapatybe, įvertina pateiktus dokumentus ir atsižvelgiant į aplinkybes gali paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vienkartinė pašalpa iki 2,5 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžio skiriama Socialinės gerovės skyriaus vedėjo įsakymu. Jei kreipiamasi dėl didesnės nei 2,5 BSI dydžio pašalpos ir seniūnija buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto išvadose rekomenduoja skirti didesnę nei 2,5 BSI sumą, prašymas ir pateikti dokumentai nagrinėjami Savivaldybės piniginės socialinės paramos skyrimo komisijoje.
Pašalpa Pasipriešinimo Dalyvių Šeimos Nariams
Vienkartinė pašalpa pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių - karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių, žuvusių ar mirusių tremties, pasibaigus įkalinimui, metu, šeimos nariams - 4 965 eurai. Dėl šios pašalpos gali kreiptis šeimos nariai (žuvusiojo tėvai (įtėviai), kitos santuokos iki kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudaręs sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), taip pat broliai ir seserys, jeigu jie pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę) arba jo įgaliotas asmuo, arba globėjas, jeigu šeimos narys pripažintas neveiksniu šioje srityje.
Paslaugą teikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius. Fizinis asmuo, norintis gauti šią paslaugą, kreipiasi į Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyrių, pateikia užpildytą prašymą šiai paslaugai gauti, bei nurodomus dokumentus.
Pažymėjimas paslaugos gavėjui įteikiamas jam atvykus į Socialinės rūpybos skyrių.
Išmoka Įvaikinus Vaiką
Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (sprendimą vykdant skubiai - nuo jo vykdymo pradžios) skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (BSI - 74,00 Eur, 8 BSI - 592,00 Eur) išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai jam pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą paskirta vaiko priežiūros išmoka ir jos dydis yra ne mažesnis už šioje dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį.
Išmoka Vaiko Laikinosios Priežiūros Atveju
Išmokos dydis apskaičiuojamas:
- vaiko laikinosios priežiūros atveju - nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos;
- vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis - nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.
Asmuo dėl šios išmokos turi teisę kreiptis pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jo laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo pirmos dienos.
Pateikiami dokumentai:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- Prašymas gauti išmoką (SP-3 (B) forma);
- Dokumentas, patvirtinantis vaiko laikinąją priežiūrą pas fizinius asmenis ar vaiko laikiną apgyvendinimą pas fizinius asmenis;
- Išrašas iš vaiko gimimo įrašo ar vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- Jei vaiko laikinąją priežiūrą prašo nustatyti ne jo tėvai, o kiti jo atstovai pagal įstatymą, - teismo sprendimo dėl vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopija arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopija;
- Banko atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitai.
Kompensacijos už Būsto Šildymą
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (1 VRP - 221,00 Eur; 2 VRP - 442,00 Eur) kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba 3 VRP (663,00 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Gyvenant būste kelioms asmenų grupėms ir kai atsiskaitoma pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), kompensacijos dydis, apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei, t. y.
Prašymo Pateikimas
Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau - prašymas-paraiška) pateikiama raštu asmeniškai, elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt), paštu arba per atstovą (įgaliotą asmenį, rūpintoją, globėją). Jei prašymas-paraiška pateikiama paštu ar per įgaliotą asmenį, prie prašymo turi būti pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.
Asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu, el. paštu, telefonu).
Reikalinga informacija prašymo pateikimui:
Pareiškėjas, atsižvelgiant į jo ar bendrai gyvenančių asmenų situaciją, turi pateikti:
- Prašymą-paraišką (atsižvelgiant į aplinkybes SP-4 arba SP-4(A), kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys);
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę ar naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą);
- Vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (-ai), kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
- Santuokos, ištuokos, mirties liudijimą arba kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį santuokos, ištuokos, mirties faktą, kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
- Teismo nutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) išlaikymo, tėvystės nustatymo arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) materialinio išlaikymo;
- Juridinių asmenų išduotą pažymą apie gaunamas (negaunamas) lėšas vaikui (vaikams) išlaikyti (alimentus);
- Ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko išlaikymo priteisimo arba dokumentą (su teismo rezoliucija dėl bylos nagrinėjimo teisme) ar teismo šaukimą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo;
- Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (pažymos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro);
- Asmens, įsigijusio verslo liudijimą ar individualios veiklos vykdymo pažymą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
- Pažymą, kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal formaliojo švietimo studijų (įskaitant akademines atostogas dėl ligos ar nėštumo laikotarpį) ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir apie tai, ar gauna (negauna) stipendijas;
- Sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, kai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
- Ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, kad asmuo augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė);
- Dokumentą, patvirtinantį turto įsigijimą ar perleidimą;
- Sudarytą sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl įsiskolinimo padengimo arba teismo sprendimą dėl įsiskolinimo padengimo;
- Dokumento, suteikiančio Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar dokumento, suteikiančio užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kopiją.
- Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įregistruota viešajame registre.
- Banko atsiskaitomosios sąskaitos numeris (kai kreipiamasi dėl kietojo ir kitokio kuro).
- Atsiskaitymo už paslaugas knygelė arba dokumentas, patvirtinantis atsiskaitymą už paslaugas.
Institucijos, Teikiančios Informaciją
Informaciją apie socialinę paramą ir paslaugas galima gauti iš šių institucijų:
- Gyventojų registro tarnybos (A. Vivulskio g. 4A, 03220 Vilnius, www.gyvreg.lt) - apie deklaruotą gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Konstitucijos pr. 12, 09308 Vilnius, www.sodra.lt) ir jos teritorinių skyrių - apie asmens gaunamas pajamas ir išmokas;
- Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (A. Vivulskio g. 13, 03162 Vilnius, www.uzt.lt) ir jos teritorinių skyrių - apie asmens įregistravimą teritorinėje darbo biržoje ir mokamas nedarbo socialinio draudimo išmokas;
- Nacionalinės mokėjimo agentūros (Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, www.mna.lt) - apie asmens gautas išmokas žemės ūkiui remti;
- Mokinių registro (www.itc.smm.lt) - apie vyresnių nei 16 metų besimokančių asmenų mokymosi įstaigas ir programas;
- VĮ „Regitra“ (Lentvario g. 7, 02300 Vilnius, www.regitra.lt) - apie asmens disponuojamas transporto priemones;
- Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Švitrigailos g. 11E, 03228 Vilnius, www.anta.lrv.lt) ir jos teritorinių skyrių - apie asmens nedarbingumo lygį;
- Žemės ūkio technikos registro (www.zum.lt) - apie asmens disponuojamą žemės ūkio techniką;
- VĮ Registrų centro (www.registrucentras.lt) - apie asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Asmeniui atvykus į seniūniją pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą, įgaliotas darbuotojas įsitikina piliečio asmens tapatybe ir įvertina pateiktus dokumentus.
Priimant asmens paraišką-prašymą, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį.