Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. sausio 19 d. įstatymas Nr. X-493 apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, jų tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, socialinių paslaugų akreditavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas, ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą, socialinio darbo sampratą, jo įgyvendinimo sritis ir principus, socialinio darbo lygmenis.
Socialinių Paslaugų Reglamentavimas
Socialinių paslaugų įstaigų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame socialinių paslaugų kataloge. Prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis - socialinių paslaugų teikimas.
Socialinių paslaugų katalogas reglamentuoja socialines paslaugas, jų turinį (apibrėžtis, gavėjai, paslaugos teikimo vieta, trukmė ir dažnumas, paslaugos sudėtis, paslaugas teikiančių specialistų kategorijos, paslaugos teikimo ypatumai), socialinių paslaugų teikėjus ir socialinių paslaugų įstaigų tipus.
Socialinio Darbuotojo Statusas ir Problemos
Pripažįstame, kad per 25 metų socialinio darbuotojo profesijos gyvavimo Lietuvoje laikotarpį socialinis darbuotojas tapo aukštąjį išsilavinimą įgijusiu specialistu, tačiau ši profesija mūsų valstybėje nėra deramai vertinama.
Žiniasklaidoje dažnai piešiamas neigiamas socialinio darbuotojo įvaizdis. O mūsų visuomenė, kuriai vis dar įtaką daro postsovietinės klišės, nenori esmingai gilintis į problemas, susijusias su vargu, silpnumu ir negalia. Su neigiamais reiškiniais tapatinama socialinio darbuotojo profesija tampa nepatraukli jauniems profesiją besirenkantiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Nemaža dalis jaunų žmonių, kurie turi socialiniam darbuotojui tinkamų savybių ir pašaukimą, renkasi kitas profesijas, nes nenori būti, kaip jie įsivaizduoja, vien aptarnaujantis personalas. Tuo tarpu, visuomenei senstant, šios profesijos poreikis Lietuvoje tik auga. Natūraliai kyla klausimas, ar netolimoje ateityje Lietuvoje turėsime pakankamai socialinių darbuotojų.
Šiuo metu Lietuvos teisės aktuose neaiškiai apibrėžtas socialinio darbuotojo statusas nugalina socialinio darbo profesionalumą bei nesudaro galimybių socialinio darbo lauke visaverčiai ir kūrybiškai realizuoti socialinio darbo kompetencijas. Būtina nedelsiant Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme išplėsti socialinio darbuotojo statuso sąvoką, aiškiai apibrėžiant socialinio darbuotojo teises ir pareigas, atsakomybės ribas.
Apibendrinant, būtina pabrėžti, kad aiškus socialinio darbuotojo statuso apibrėžimas, jo teisių ir pareigų reglamentavimas yra būtinas siekiant užtikrinti kokybišką socialinių paslaugų teikimą ir pritraukti jaunus specialistus į šią svarbią profesiją.
Esminiai aspektai, kuriuos būtina įtraukti į socialinio darbuotojo statuso apibrėžimą:
- Socialinio darbuotojo teisės
- Socialinio darbuotojo pareigos
- Atsakomybės ribos
Šie aspektai padėtų sustiprinti socialinio darbo profesionalumą ir užtikrinti efektyvesnį socialinių paslaugų teikimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #darbuotojo #protokolas