Autizmas ir teisingumo suvokimas: iššūkiai ir galimybės

Autizmas - tai sudėtingas neuropsichinis sutrikimas, kuris veikia žmogaus socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) nėra liga, o nervų sistemos raidos ypatybė, dėl kurios vaikui gali būti sunkiau prisitaikyti prie įprastos socialinės aplinkos.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimus, skaičius kasmet sparčiai auga. 2019 m. duomenys rodo, kad 1 iš 160 vaikų visame pasaulyje yra diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, pasireiškę per pirmuosius penkerius gyvenimo metus. Lietuvoje, pagal 2018 metų duomenis, 100 tūkstančių gyventojų tenka 378,11 autizmo atvejų, tačiau ši statistika nėra galutinė, kadangi ji atspindi tik gydymo įstaigas lankančių asmenų skaičių.

Tais metais autizmo diagnozės tikimybė Lietuvoje buvo vienam iš 15 tūkstančių, dabar tikimybė, kad vaikas turės autizmo spektro sutrikimą, jau daug didesnė - vienam iš 67.

Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip autizmas veikia teisingumo suvokimą, socialinę integraciją ir kokios pagalbos priemonės gali būti veiksmingos.

Autizmo spektro sutrikimo (ASS) infografikas

Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime

Autizmo spektro sutrikimo ypatumai

Autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims yra itin sudėtinga išsakyti savo nuomonę ir užmegzti kontaktą, dėl to aplinkiniams net paprasčiausiose socialinėse situacijose sunku suprasti jų mintis, jausmus ir elgesį.

Dažnai autizmo spektro sutrikimą turinys vaikai perdėtai reaguoja ir patiria stresą susidūrę su naujovėmis ir neįprastomis situacijomis, jie jaučiasi emociškai nestabilūs. Taip susiformuoja savita socialinė sąveika ir skurdūs socialiniai įgūdžiai, didėja streso lygis, dėl kurių augančiam vaikui darosi vis sunkiau orientuotis socialinėje aplinkoje. Susidūrę su problema, kurios sprendimo iš anksto nežino, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, tampa bejėgiais ir tai gali sukelti įvairius elgesio savitumus ir sunkumus, pavyzdžiui, agresiją, pykčio protrūkius, vaikas gali pradėti žaloti save ar rodyti besikartojantį elgesį. Tad, įvairios kasdieninės probleminės situacijos gali turėti didelį poveikį vaiko gyvenimo kokybei, nes dažnai tai riboja galimybę mokytis integruotoje aplinkoje, dalyvauti papildomose neformaliojo ugdymo veiklose.

MRU profesorės Vidos Gudžinskienės teigimu, vienas iš ryškesnių autizmo spektro sutrikimų bruožų yra neįprastas prisirišimas ir santykiai su tėvais, kurie varijuoja nuo vieno kraštutinumo iki kito, kuomet vaikai laikosi įsikibę savo tėvų ir isteriškai verkia, kai yra paliekami arba beveik nėra linkę pripažinti savo tėvų ir mielai išeitų su nepažįstamuoju.

Neretai vaikai lyg ir atrodo prisirišę prie tėvų, tačiau gali juos netikėtai užsipulti, tampyti už plaukų ir šūkauti, jei yra neleidžiama elgtis taip, kaip jie norėtų. Aplinkiniams gali būti sunku nesikišti, todėl svarbu tai, kad patys tėvai mokėtų tinkamai reaguoti ir ištvertų vaiko ašaras tais momentais. Dažnai pernelyg guosdami vaiką, tėvai iš tikrųjų jį patikina, kad situacija yra potencialiai pavojinga. Taip formuojami netinkami įpročiai, o vaikai tampa įpročių įkaitais.

Kitas ryškus bruožas - socialinių įgūdžių stoka. Anot, MRU profesorės Vidos Gudžinskienės, „dauguma vaikų nori būti savarankiški, jie didžiuojasi savo pasiekimais ir nori būti panašūs į suaugusiuosius. Tačiau vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, nesidomi pokyčiais, jie nenori būti panašūs į kitus, dėl to jų tėvams būna sunku juos suvaldyti ir ramybės dėlei tėvai linkę nusileisti. O tai yra viena dažniausių tėvų klaidų, nes autizmo spektro sutrikimai neužkerta kelio fizinei vaiko raidai - toks vaikas sugeba viską, ką gali padaryti jo bendraamžiai. Tiesiog reikia kantriai jį mokyti ir suteikti pagalbą, pastiprinimą. Socialinių pedagogų ir mokytojų užduotis - įtikinti tėvus, kad jų vaikai šioje srityje nėra neįgalūs, tiesiog vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, išsiskiria kitoniškumu socialinėje plotmėje ir tai galiausiai sumažina jų savigarbą. Kuo ilgiau bus vilkinamas vaiko mokymas, tuo sunkiau bus įveikti nusistovėjusius įpročius. Svarbu nepraleisti 3-5 metų vaiko raidos laikotarpio, kuomet formuojasi kalbiniai įgūdžiai, o turinčių autizmo spektro sutrikimų vaikų raida yra žymiai lėtesnė.

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, savitai išreiškia save ir savo santykį su supančia aplinka. Vaikams būdingas konkretus, nelankstus mąstymas ir loginės išvados, o abstraktesnės idėjos bei metaforos jiems yra sunkiai suvokiamos. Taip pat vaikai dažnai jaučiasi susaistyti taisyklių. Juos nuolat lydi neigiama socialinė patirtis ir žema savigarba, dėl to kyla daug socialinių problemų, nesusipratimų bei konfliktų, didinančių streso lygį ir sukeliančių nerimą.

Kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimą:

• Sumažėjęs akių kontaktas
• Mažas domėjimasis socialine aplinka
• Neįprastas atsakas į garsus ir prisilietimus
• Vėluojanti arba neįprasta motorinė raida
• Pasikartojantis elgesys ir monotoniškas žaidimas

Teisingumo suvokimas ir socialinė integracija

Vaikams elementariai kyla klausimas, kodėl vieni turi paklusti bendrai tvarkai, o kiti ne. Jiems tai yra teisingumo pojūčio pamatas. Integracija siekiama ne lygybės, o individualizuoto priėjimo pagal vaiką. Nes spec. poreikių vaikams nuo lygybės tik blogiau - tada reikėtų visus mokinti vienodai kaip ir be spec. Reikia paaiškinti, kad šiam vaikui reikia papildomos pagalbos.

Jei draugas darželyje turi padėjėją, tai taip ir atsakome, kad tam vaikui reikia papildomos pagalbos. Vaikui diagnozės žinot nereikia, bet kartais žinant diagnozę lengviau paaiškinti tam tikrą elgesį, negu kad burt pasakas kodėl tas vaikas elgiasi vienaip ar kitaip.

Štai ką sako psichologė: „Mes visi turime kokių nors išskirtinių bruožų, esame savotiški. Tai mums ir trukdo gyventi, bet galbūt ir padeda. Būkime tolerantiški ir nelaikykime savęs kokiais nors išskirtiniais. Normalu, kad visi skirtingi. Toks dalykas kaip norma apskritai neegzistuoja, tik autistiški žmonės labiau išsiskiria“.

Autizmas dažnai lydimas įvairių stigmų ir išankstinių baimių, kurios neretai kyla dėl nežinojimo, kaip bendrauti su autistiškais žmonėmis. Autizmo atveju tam tikra prasme smegenys dirba visiškai kitaip. Mums sunku tai pamatyti ir suprasti. Jei žmogus sunkiai vaikšto, mums nekyla abejonių, kad jam reikia tam tikrų sąlygų - arba ratukų, arba lazdos, gal įrengti pandusus ir pan. Autizmo išoriškai nematome. Jis pasireiškia tik per veiklą, per elgesio, bendravimo dalykus. Dėl to autizmas yra, sakyčiau, įdomi ir išskirtinė negalia (nes kartais tai tikrai yra negalia).

Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti

Autistiški žmonės nuolat jaučia stresą. Įsivaizduokime, kad mums duoda atskiras didžiulės dėlionės dalis be paveikslėlio. Ar galėtumėm sudėti bendrą vaizdą? Autistiški žmonės vis dėlto bando jį sudėlioti, ir tai tikrai labai sunku. Taip pat ir bendrauti. Bendraudami mes nejučia siunčiame įvairius signalus, kuriuos ir suvokiame intuityviai. Autistiški žmonės nesupranta tų signalų ir negali iš jų daryti išvadų. Be to, jie nesupranta konteksto, pavyzdžiui, kad nereikėtų su tais pačiais drabužiais vaikščioti, kad reikėtų juos pasikeisti. Visi šitie dalykai, kurie mums tokie įprasti, kad apie juos net nemąstome, jiems taip pat kelia didžiulę įtampą.

Autistiškų žmonių patiriami priepuoliai ir kyla iš tos nuolat jaučiamos nepakeliamos įtampos ir vadinamųjų sensorinių perkrovų. Jie gali griūti ant žemės, bėgti, pradėti rėkti, trankytis, draskytis, kąsti ir visa kita. Mus tai gali šokiruoti, nes tarsi nematėme išorinių priežasčių tokiam elgesiui. Svarbu suprasti, kad čia nėra nieko asmeniško, toks elgesys kyla ne dėl jūsų kaltės. Tai kyla iš jau minėtų sensorinių perkrovų.

Autistams gyventi mums įprastoje aplinkoje yra iššūkis, ji gali juos stipriai žeisti ir trikdyti, todėl moderniose valstybėse visiems autistiškiems žmonėms aplinka yra pritaikoma. Svarbu pajusti, kas jį išveda iš pusiausvyros, ir tų dirgiklių sumažinti. Pavyzdžiui, mokyklos aplinka, kuri mums atrodo netriukšminga, jiems gali būti nepakeliama. Tokioje aplinkoje autistiškas vaikas be ausinių negali būti. Autistiškiems žmonėms pereiti iš klasės į klasę yra milžiniškas ir stresą keliantis uždavinys. Jiems sunku orientuotis laike ir erdvėje, gąsdina pokyčiai. Jaustis ramiau padeda vaizdiniai pastato planai, išankstinės nuorodos, paveikslėlių sekos, kuriose nurodoma, kur eisime, ką darysime, kaip tai atrodys. Yra specialūs laikrodžiai, kuriais naudodamiesi jie gali sekti, kaip eina laikas. Be to, mokykloje turėtų būti kampelis, kur jie galėtų nusiraminti.

Kita vertus, ir patys autistiški vaikai gali užgauti, užkabinti kitus. Kartais jiems trūksta pojūčio, tik atsitrenkę į kitus žmones ar sienas gali orientuotis erdvėje. Autistiškų žmonių pojūčiai skirtingi, todėl labai svarbu informuoti apie juos mokyklos bendruomenę, kuo labiau bendradarbiauti tėvams, medikams ir ugdymo įstaigai. Jiems labai reikia socializacijos, bet juos reikia mokyti, kaip elgtis visuomenėje. Tai ilgas ir sunkus darbas, kuris dabar dažnai nėra daromas.

Dėl to tėvams reikėtų gerai pagalvoti, koks ugdymo būdas autistiškam vaikui geriausias. Autizmas mūsų visuomenėje suprantamas kaip didžiulė problema. Ar galima įžvelgti ir gerųjų jo pusių? Autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės gali labai daug duoti visuomenei. Dažnai jie daug pasiekia būtent dėl autizmo nulemtų talentų. Daug žinomų menininkų turėjo autistiškų bruožų. Autistai puikiai piešia detales ir labai originaliai mato pasaulį. Jų puiki vaizdinė atmintis, neretai - ideali klausa.

Autistai gali būti labai įžvalgūs ir atidūs, turi įgimtą teisingumo jausmą, dėl to protingos šalys samdo juos ypatingos atidos reikalaujantiems atsakingiems darbams. Ir netiesa, kad autistiški žmonės neturi atjautos. Daugelis jų išgyvena depresiją, nes jiems sunku gyventi šitame pasaulyje. Jie tiesiog neįvaldę būdų atskleisti savo jausmų.

Jei visuomenė būtų supratingesnė, mums visiems būtų lengviau gyventi. Jei visi gautų pagalbą, kurios jiems reikia, būtų daugiau oficialiai diagnozuotų autizmo atvejų. Neturiu iliuzijų, kad visa visuomenė pasikeis, bet labai svarbu, kad daugėtų suprantančių, jog nederama būti nejautriam. Žmogus yra bendruomeniška būtybė, mes turime gebėti susitarti, atjausti ir pajusti kitus žmones, ypač jei mums labiau pasisekė visuomenėje ir nepatiriame tokių sunkumų. Įstatymais to nepadarysi, tai ilgas darbas. Tačiau tai yra visuomenės brandos požymis.

Visi žmonės turi teisę į orų gyvenimą.

Pagalbos būdai ir rekomendacijos

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

MRU profesorė V. Gudžinskienė rekomenduoja:

• Pradėkite nuo akių kontakto palaikymo ir atkakliai lavinkite šį įgūdį, nes nuo kontakto prasideda bendravimas ir socialinė sąveika.
• Pratinkite užsiimti veikla ir žaisti bendradarbiaujant su kitais.
• Rekomenduotina pažymėti atskiras zonas nuotraukomis ar simboliais, taip vaikas išmoks susieti jas su tam tikru daiktu ar veikla.
• Skatinkite, motyvuokite vaiką, padėkite jam matyti veiklos tikslą.
• Jei aplinkoje triukšminga, ar daugiau vaikų šalia, siekdami padėti išvengti fizinio diskomforto, nukreipkite autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko dėmesį į kitą veiklą. Be to, esant sunkumams - nukreipkite vaiko dėmesį kitur ar net nutraukite veiklą, kol vaikas nurims.
• Mokytojai dažnai linkę per pamokas kalbėti daug, manydami, kad visi mokiniai sugeba sekti jų mintį ir supranta jų žodžius. ASS sunku sekti greitą kalbą ir sudėtingus sakinius, tad naudokite paveikslėlius, simbolius ar vizualinį tvarkaraštį. Jums pakaks tik atkreipti vaiko dėmesį į vaizdinę priemonę ir jis pats imsis kitos veiklos.
• Paaugliams - padėkite atpažinti savo emocijas, įskaitant ir kompleksines emocijas (pvz., pavydas, pasididžiavimas ir t. t.).
• Valdykite ir nukreipkite savo jausmus taip, kad grupė lengviau įgyvendintų savo tikslus, tam pasitelkdami emocinį intelektą. Demonstruodami savivoką ir savitvardą savo pavyzdžiu parodykime, kaip mums sekasi suvokti savo emocijas ir valdyti save.

Autizmo patikros sąrašas tėvams

Kitos pagalbos priemonės:

• Logopedas, ergoterapeutas, psichologas ar specialusis pedagogas: Gali padėti vaikui lavinti socialinius, kalbos ir emocinius įgūdžius.
• Pažintinė elgesio terapija: Siekiant sumažinti nerimo sutrikimus ir depresiją, pasikartojančių stereotipinių veiksmų kiekį ir redukuoti rutinišką elgesį.
• Darbo ir fizinė terapija: Siekiant sumažinti fizinį nerangumą, pagerinti kūno koordinaciją.
• Kalbos terapija: Siekiant pagerinti bendravimo įgūdžius.
• Artimųjų ir šeimos mokymas.

Šiuo metu nėra specifinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti Aspergerio sindromą. Tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Vaistus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ir svarbu atidžiai stebėti vaiko reakciją į juos bei aptarti galimus šalutinius poveikius.

Žaislai, skirti autizmo spektro vaikams lavinti

Žaislai, skirti autizmo spektre esantiems vaikams, lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Specialiųjų poreikių turinčių vaikams skirti žaislai: švelnūs minkomieji kamuoliai ar TANGLE priemonės, kurie bežaidžiant padeda vaikui nusiraminti. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai yra itin vertingi, nes padeda vaikams lengviau suprasti laiko tėkmę ir tai suteikia vaikui daugiau kontrolės. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės, prisiliesdami mažina nerimo jausmą ir padeda palaikyti vaikus ramius.

Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis ir mokytis. Šie žaislai autizmo spektro vaikams padeda lavinti motorikos įgūdžius bei suvokti pasaulį per pojūčius - regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Ankstyvojo lavinimo priemonės: šie žaislai ir priemonės yra pritaikyti mažiems vaikams, todėl yra saugūs naudoti.

Stipriosios Aspergerio sindromą turinčių asmenų pusės: dėmesys detalėms ir išskirtinis gebėjimas jas įsiminti, labai geras sugebėjimas pastebėti pasikartojančius šablonus ir klasifikuoti daiktus, tiesumas ir sąžiningumas, dauguma jų turi labai stiprų socialinio teisingumo jausmą. Paprastai yra visiškai nešališki ir labai tolerantiški, neturi diskriminacinių nuostatų dėl rasės, amžiaus, lyties ir kitų skirtumų.

Itin gilus, aistringas ir kartais viską užgožiantis susidomėjimas tam tikra tema - specialusis interesas. Specialusis interesas atlieka keletą svarbių funkcijų Aspergerio sindromą turinčio žmogaus gyvenime: jis padeda įveikti nerimą ir atsipalaiduoti, teikia malonumą, sukuria aiškumo ir gyvenimo nuspėjamumo jausmą, padeda sukurti identiteto jausmą.

Aspergerio sindromas

Aspergerio sindromas - autizmo spektro sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Nors šis sindromas gali būti diagnozuojamas tik mokykliniame amžiuje, tėvai dažnai gali pastebėti ankstyvus požymius dar vaikui būnant mažam. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkama pagalba gali padėti vaikui geriau prisitaikyti ir sėkmingiau funkcionuoti kasdieniame gyvenime.

Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimas, kuriam būdingas kitoks pasaulio suvokimas, socialinių įgūdžių trūkumas ir savitas mąstymo būdas. Berniukams Aspergerio sindromas diagnozuojamas 3 ar 4 kartus dažniau nei mergaitėms.

Pirmieji Aspergerio sindromo ženklai dažniausiai išryškėja nuo 2 iki 5 metų amžiaus, kai vaikas pradeda daugiau bendrauti su aplinkiniais. Tačiau kai kuriems vaikams simptomai tampa akivaizdūs tik pradėjus lankyti darželį ar mokyklą. Dauguma Aspergerio sindromo atvejų diagnozuojami nuo penkerių iki devynerių metų vaikams, o kai kurie diagnozuojami jau trejų metų amžiaus vaikams.

Aspergerio sindromui būdinga grupė simptomų: tarpasmeninių santykių sutrikimai, stereotipiniai ir pasikartojantys judesiai, veikla ir interesai ir kliniškai nereikšmingas pažinimo bei kalbos sutrikimas.

Pagrindiniai Aspergerio sindromo požymiai:

• Bendravimo sunkumai
• Riboti interesai ir pasikartojantis elgesys
• Socialinių santykių sunkumai
• Sensorinis jautrumas
• Fizinis nerangumas
• Emocijų reiškimas
• Sunkumai atpažįstant ir valdant emocijas

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Oficiali Aspergerio sindromo diagnozė dažniausiai nustatoma nuo 3 metų amžiaus, nes būtent šiame etape galima tiksliau įvertinti socialinius ir elgesio ypatumus. Tačiau ankstyvas stebėjimas ir specialistų konsultacijos gali padėti tėvams geriau suprasti savo vaiko poreikius ir pasiruošti tolimesnei pagalbai.

Aspergerio sindromo požymiai

Vaikams bei suaugusiems susidoroti su sunkumais kylančiais dėl Aspergerio sindromo padeda šioje srityje specializuojantys psichologai. Su palaikymu ir padrąsinimu vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, dažniausiai gyvena visavertį ir savarankišką gyvenimą.

Vaikams su Aspergerio sindromu gali padėti kasdienėse situacijose buvimas vieniems kurį laiką ar mankštos. Aiškus dienos planas, pastovūs miego ir valgymo laikai padeda jam jaustis ramiau.

Vaikui naudinga aiškiai parodyti, kaip elgtis tam tikrose situacijose - naudokite pavyzdžius, paveikslėlius ar žaidimus. Venkite dviprasmybių ar metaforų - vaikai su Aspergerio sindromu dažnai supranta kalbą pažodžiui.

Bendraamžiai gali prisidėti parodydami draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas.

Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus. Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas.

Suaugusiems žmonėms Aspergerio sindromo diagnozė padeda suprasti, kad jų elgesio, bendravimo ir santykių problemos kyla būtent dėl šios būklės. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.

Todėl svarbu atskirti mitus nuo realybės. Remiantis neuroįvairovės teorija - galima pasakyti, kad tai tiesiog kitoks žmogaus neurologinio veikimo būdas.

tags: #autizmas #grieztai #laikosi #teisingumo