Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema Lietuvoje ir visame pasaulyje. Nors dažnai kalbama apie fizinį smurtą, psichologinis smurtas yra ne mažiau žalingas ir gali turėti ilgalaikių pasekmių aukoms. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologinio smurto paplitimą Lietuvoje, rizikos grupes, visuomenės požiūrį į smurtą ir galimus sprendimo būdus.
Psichologinio Smurto Paplitimas Lietuvoje
Remiantis įvairiais tyrimais, psichologinis smurtas yra plačiai paplitęs Lietuvoje. ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, atlikus išsamią apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 114 tūkstančių moterų 27 ES šalyse, 30 proc. respondenčių Lietuvoje teigė patyrusios intymaus partnerio psichologinį smurtą.
Lyginant su 2014 m. duomenimis, kai psichologinį smurtą teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. šis skaičius sumažėjo iki 30 proc. Tačiau, šį pokytį reikėtų vertinti atsargiai, nes smurto rodikliai priklauso ir nuo kitų tapatybės bruožų.
Apskritai, bent vieną iš trijų intymaus partnerio smurto rūšių patyrė 31 proc. respondentų Lietuvoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2024 m. lapkričio mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 16 proc. Lietuvos gyventojų (20 proc. moterų ir 11 proc. vyrų) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje (SAA). Dažniausiai buvo patiriamas fizinis SAA (paminėta 11 proc. Lietuvos gyventojų) ir psichologinis (10 proc.). Apklausos duomenimis dažniausiai buvo patiriamas fizinis (patyrė 69 proc. apklaustų asmenų), psichologinis (62 proc.), žymiai rečiau - seksualinis (5 proc.) ir ekonominis (2 proc.) SAA.
Taip pat skaitykite: Žalos atlyginimas už psichologinį smurtą
2025 m. I-III ketvirčiais MIC SKPC gavo 5701 pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (SAA) ar jo pavojaus. Iš jų didžiąją dalį sudarė pranešimai apie smurtą prieš moteris - net 4364 atvejai, arba 77 procentai visų gautų pranešimų.
„Kai per devynis mėnesius gauname daugiau kaip 5700 pranešimų, iš kurių 4364 susiję su smurtą patyrusiomis moterimis, tai aiškiai parodo problemos mastą. Didžioji dalis moterų smurtą patiria romantiniuose santykiuose, dažnai smurtauja buvę partneriai. Žvelgiant į mūsų turimą statistiką ir žinant apklausų išvadas, kad apie 60% smurtą patyrusių asmenų pagalbos nesikreipia, akivaizdu, jog smurtas prieš moteris Lietuvoje yra kasdienybė, o ne pavieniai atvejai,“ - sako K. Kiselytė.
2023-ųjų liepą pradėjęs galioti vadinamasis smurto orderis vien per pirmą pusmetį buvo skirtas daugiau nei 10,5 tūkst. kartų, iš jų - daugiau nei 7 tūkst. kartų jis buvo paskirtas tiems patiems asmenims pakartotinai. Antrasis orderio taikymo pusmetis buvo toks pat intensyvus, tad iki šių metų liepos, tai yra per pirmuosius šios priemonės veikimo metus, iš viso buvo skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių. Ne visais atvejais orderiai skirti aukų partneriams, tačiau visi jie žymi smurtą artimoje aplinkoje.
Registruotų nusikaltimų tendencijos rodo didėjantį SAA atpažįstamumą. 2024 m. policijoje registruoti 54 602 pranešimai dėl galimo SAA, 2025 m. sausio-vasario mėn. - 8 483 pranešimai. Nuo 2020 m. iki 2023 m. stebimas pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus augimas (nuo 39,4 tūkst. iki 57,5 tūkst. per metus). 2024 m. šių pranešimų skaičius buvo šiek tiek mažesnis (55 554), 68,8 proc. pranešimų pasitvirtino.
Pagal minėtos apklausos duomenis pagalbos niekur nesikreipė 58 proc. patyrusių SAA, o į policiją ar kitas teisėsaugos įstaigas kreipėsi tik 17 proc. patyrusių SAA.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo psichologija: pritaikymo būdai
7 subtilūs emocinės prievartos požymiai
Rizikos Grupės
Tyrimai rodo, kad tam tikros moterų grupės yra labiau pažeidžiamos psichologinio smurto:
- Moterys su negalia: Tyrimas atskleidė, kad smurto tikimybė gali išaugti, jei moteris turi negalią. Net 93 proc. apklaustų moterų su negalia, patyrusių smurtą, nurodė bent kartą per gyvenimą patyrusios psichologinį smurtą.
Visuomenės Požiūris į Smurtą
Visuomenės požiūris į smurtą turi didelės įtakos smurto pateisinimui ir aukų kaltinimui.
Net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga.
30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.
„Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“, - teigia M.
Taip pat skaitykite: Kas yra psichologinis smurtas ir kaip jį atpažinti
Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių pagal toleranciją smurtui: Eurobarometro 2024 m. atliktos apklausos duomenimis, 29 proc. apklaustų asmenų Lietuvoje linkę sutikti su teiginiu, kad moterys dažnai linkusios sugalvoti arba perdėti, kalbėdamos apie prievartą ar išžaginimus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. atliktos apklausos duomenimis, smurto atpažinimas nors ir lėtai, bet didėja: 55 proc. apklaustųjų fizines bausmes laiko smurtu prieš vaikus (2021 m. - 41 proc.), 6 proc. - auklėjimo priemone (2021 m. -9 proc.).
„Didelį nerimą kelia tai, kad Lietuvoje vis dar aukšta tolerancija smurtui, smurto atvejai pasikartoja ir dauguma SAA aukų nėra linkusios ieškoti pagalbos ar pranešti apie smurtą. Būtina daugiau dėmesio ir išteklių skirti smurto prevencijai, visuomenės nuostatų keitimui, tolerancijos smurtui mažinimui“, - teigė komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka.
Smurto Formos ir Požymiai
Smurtas artimoje aplinkoje gali būti įvairių formų: fizinis, psichologinis, ekonominis ar seksualinis. Pavyzdžiui, galima pastebėti, kai moteris (ypač prie savo partnerio ar globėjo) gūžiasi, nudelbia akis į žemę, nuolankiai elgiasi, turi žemą savivertę, patiria emocinį išsekimą, nerimą, depresiją, miego ar mitybos bei psichosomatinius sutrikimus ar kt. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jeigu jos partneris ar globėjas vizitų metu visuomet reikalauja dalyvauti kartu, užtildo moterį, dominuoja ar tiesiog kalba už ją.
Pagalbos Kreipimasis
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.
Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį.
Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos.
Posėdžio metu akcentuota, kad SAA būdingas latentiškumas.
Institucinis Smurtas
Instituciniu smurtu laikomas žeminantis, nepagarbus, atsainus valstybės institucijų darbuotojų elgesys, kylantis iš neigiamų nuostatų apie negalią ar apie labiau pažeidžiamą žmonių su negalia padėtį. Tai ypač aktualu tokiose valstybinėse institucijose kaip socialinės globos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai. Gyventojų kasdienės rutinos, saugumo jausmas ir gyvenimo kokybė labai priklauso nuo darbuotojų elgesio ir kompetencijos.
Prevencija ir Pagalba
Siekiant sumažinti psichologinio smurto paplitimą ir padėti aukoms, būtina imtis prevencinių priemonių ir užtikrinti prieinamą pagalbą.
- Švietimas ir informavimas: Svarbu šviesti visuomenę apie smurto formas, požymius ir pasekmes. Taip pat būtina informuoti apie pagalbos galimybes ir skatinti kreiptis pagalbos.
- Specialistų kompetencijos kėlimas: Specialistams, dirbantiems su smurto aukomis, būtina kelti kompetenciją ir didinti žinias, kaip elgtis tokiais atvejais. Kalbu ne tik apie tai, kaip tinkamai atsižvelgti į paslaugų gavėjų poreikius, bet ir užtikrinti smurto prevenciją.
- Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: Būtina sudaryti sąlygas skirtingų sektorių bendradarbiavimui, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą smurto aukoms.
- Teisinė apsauga: Nuo liepos 1 d. įsigalios Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai. Jais pripažįstama, kad moterys daug dažniau nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje.
Daug dėmesio skirta tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkiams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovių teigimu, reikalinga didesnė ir aktyvesnė savivaldos įtrauktis į smurto klausimų sprendimą, prisidėjimas prie finansavimo. Per metus SAA prevencijai nacionaliniu lygiu yra skiriama vos 170 tūkst. eurų.
Akcentuota, kad labai svarbus visų institucijų įsitraukimas į SAA problemos sprendimus, siekiant efektyviau teikti kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo SAA, ypač asmenims su negalia, vaikams, augantiems smurtinėje aplinkoje.
Taip pat svarbu ieškoti būdų mažinti SAA pasikartojamumo problemą. Policijos duomenimis 2024 m. 15,1 tūkst. SAA pavojų keliantiems asmenų buvo skirta 21 tūkst. apsaugos nuo SAA orderių (3 ir daugiau orderių per metus gavo 1262 asmenys).
Siekiant spręsti šią problemą, būtina ieškoti sprendimų, kaip efektyviau motyvuoti SAA pavojų keliančius asmenis dalyvauti smurto elgesio keitimo programose, taip pat būtina efektyvesnė kompleksinė pagalba nukentėjusiems ir SAA pavojų patiriantiems asmenims.
Dar viena labai aktuali problema - apsaugos nuo SAA orderio panaikinimo atvejų tendencijos. 2024 m. iš 21 tūkst. paskirtų apsaugos nuo SAA orderių buvo apskųsta 11 proc. orderių. Teismų sprendimu panaikinti 8 proc. paskirtų orderių, tai sudaro 74 proc. apskųstų orderių.
Akcentuota, kad tikslinga stiprinti policijos, orientuotos į nukentėjusio asmens apsaugą, ir teismų, neturinčių tokio požiūrio (traktuojančio orderį kaip per griežtą priemonę), bendradarbiavimą, inicijuoti mokymus ir tarpinstitucines diskusijas.
„Apsaugos nuo SAA orderio panaikinimo atvejai kelia rimtų klausimų, ar visos institucijos tinkamai vykdo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Komisija tęs parlamentinę kontrolę ir sieks išsiaiškinti, kodėl teismai nevienodai aiškina įstatymo nuostatas ir apsaugos nuo SAA orderį - prevencinę priemonę - panaikina kaip nepagrįstai paskirtą“, - apibendrino komisijos pirmininkė J.
Komisijos nariai kartu su institucijų ir organizacijų atstovais gilinosi į įvairius klausimus: visų smurto rūšių atpažįstamumo tendencijos, latentiškumas, prevencijos veiksmingumas, pagalbos nukentėjusiems asmenims prieinamumas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkiai.
tags: #psichologinio #smurto #situacijos #lietuvoje