Autizmas nėra liga, kurią įmanoma išgydyti vaistais ar kitokiais medicinos metodais. Tai - vaiko raidos sutrikimas. Pažiūrėjus į berniuko nuotraukas galima pamanyti, kad jo vaikystės nedrumsčia joks negalavimas. O tie, kurie nežino, kad gydytojai į vaiko dokumentą įrašė sunkią negalią, to niekada neįtartų.
Autizmo paplitimas ir diagnostika
Vienintelis Vilniuje atliktas tyrimas parodė, kad tokių vaikų yra 0,12 proc. Tačiau jų mūsų šalies gatvėse retai sutiksi. Įtarimai, kad sūnus yra kitoks, vilniečius pradėjo kankinti sulaukus antrojo Mato gimtadienio. Jie atkreipė dėmesį, kad tokio amžiaus vaikai kalba kur kas sklandžiau nei Matas. Nuo gimimo jo silpnoji vieta buvo ausys - persišaldęs berniukas dažnai sirgdavo ausų uždegimu, kvėpavimo takų ligomis. Įtarę, kad lėtesnį kalbos vystymąsi galėjo lemti klausos sutrikimas, tėvai su sūnumi apsilankė ne pas vieną gydytoją.
Atlikus klausos tyrimą tėvams palengvėjo, nes paaiškėjo, kad Matas puikiai girdi. Tačiau vilniečių nerimas atslūgo neilgam. Matui patekus į Vilniaus universiteto Vaiko raidos centrą, pagaliau paaiškėjo tikroji keistumų priežastis - autizmo sindromas. Sunkios negalios diagnozę Nemčinavičiai išgirdo 2008-ųjų balandžio 10-ąją - tądien Matui sukako treji metai. Iki tol vilniečiai nieko nežinojo apie autizmą.
Elgesio ypatumai ir visuomenės reakcija
Tėvai dažnai girdi priekaištus, esą šie vaikai yra prastai išauklėti. Autizmo sutrikimą turintys vaikai elgiasi spontaniškai. Jie nėra mandagūs, paslaugūs, kalbinami nusuka akis, o paliesti svetimo žmogaus netgi susigūžia arba tampa agresyvūs, tarsi nuo ko nors gintųsi. Kai sukanka aštuoniolika, jie sulaukia dar didesnio pasmerkimo. Kadangi negali gyventi savarankiškai, atsiduria neįgaliųjų pensionuose. Pasitaiko, kad sulaukusiam pilnametystės tokiam asmeniui nustatomas psichikos sutrikimas šizofrenija.
„Mačiau, kaip atrodo 21 metų žmogus, sergantis autizmu - jam dieną ir naktį būtina priežiūra, nes vaikystėje jo niekas neugdė, jis neišmoko tam tikrų įgūdžių. Nenorėčiau, kad taip nutiktų mano sūnui Matui”, - neslėpė A.Nemčinavičius. Šiuo metu intensyviai kalbama apie įtrauktį ir toleranciją. Tačiau realybėje kai kurios šeimos ir autistiški asmenys vis dar susiduria su skaudžiais stereotipais ir patyčiomis. Tam tikra visuomenės dalis skaudžiai komentuoja mūsų šeimoms tiesiog viešose vietose, po straipsniais ar socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite: Budinčio Globotojo apžvalga
Minint autizmo supratimo didinimo ir priėmimo mėnesį, norisi atkreipti visuomenės dėmesį, kad atstūmimas veda į neviltį autistiškus vaikus auginančius tėvus. Ir kartais kiekviena išvyka su autistišku vaiku, susidūrus su kandžiomis replikomis, gali tapti dar vienu priminimu, kad jų vaikas - kitoks", - pažymi L.
Intensyvi elgesio terapija (ABA)
Nuo rugpjūčio Matui taikoma intensyvi elgesio terapija (ABA - Applied Behavior Analysis). Berniukas jau daro pažangą - sugeba susikaupti, išdėlioti daiktus pagal dydį, spalvą, kiekį, atlikti matematikos užduotis. Sunkiau jam sekasi rašyti, nes judesiai dar nėra tvirti, rašant pieštukas lyg tyčia slysta į šalį. Todėl Mato raidės kreivos. „Matui neblogai sekasi. Atliktos užduotys rodo, kad jo protiniai įgūdžiai geri”, - sakė A.Nemčinavičius.
Intensyvią elgesio terapiją vaikui galima taikyti nuo 1,5 metų. Jeigu Mato tėvams būtų kas nors apie tai pasakęs anksčiau, jie būtų nedelsę nė minutės, nors tam, kad berniukas taptų savarankiškas, šeimai tenka smarkiai apriboti savo poreikius ir taupyti. Pašalpos, kurią gauna iš valstybės, nepakanka. Kas mėnesį vilniečiams reikėtų 4-5 tūkst. litų, kad elgesio terapijos specialistai ir logopedai kasdien galėtų dirbti su jų sūnumi ne mažiau kaip po keturias valandas. Nutraukus elgesio terapiją Matas vėl greitai viską užmirštų.
Autistams sunku ko nors išmokti, tačiau tai įmanoma, jeigu jie tinkamai mokomi. Intensyvios elgesio terapijos pradininkas (ABA) - Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkas Ivaras Lovaasas. Jis įrodė, kad autizmo kamuojamus vaikus galima daug ko išmokyti. Elgesio terapija, kuri gali būti taikoma nuo pusantrų metų, yra būtina. Įsivaizduokite dvikamienį medį: vienas kamienas - elgesys, o kitas - akademiniai laimėjimai. Lankydamas mokyklą vaikas išmoksta pažinti pasaulį. Tačiau daug kas priklauso ir nuo jo elgesio.
Autizmo sindromo kamuojamas vaikas dažnai nesugeba sukaupti dėmesio, jam sunku ramiai sėdėti visą pamoką. Jis neturi paskatų stengtis daryti tai, ką liepia mokytojas. Manau, kad elgesys yra kur kas svarbiau už akademinius laimėjimus. Juk mandagų ir malonų žmogų visuomenė priima kur kas geriau nei užsispyrėlį. Autistų bėda yra ta, kad jie nemoka bendrauti, vengia akių kontakto, nesugeba reikšti emocijų, kartais neturi pokalbio įgūdžių, juos gali kamuoti padidėjęs nerimas, agresyvumas.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie socialinius tinklus
Mitybos ypatumai
Matui netinka įprastas maistas, kurio sudėtyje yra gliuteino, - dėl šios medžiagos lėtėja jo vystymasis. Todėl Vilma Nemčinavičienė kepa sūnui blynus ne iš kvietinių, o iš ryžių ar kukurūzų miltų. Juose nėra gliuteino, tačiau vienas kilogramas kainuoja 10-15 litų. Vaikui perkami ir kiti specialūs maisto produktai.
Asociacijos ir pagalba
Asociacijoje „Kitoks vaikas”, vienijančioje specialistus ir tėvus, auginančius autistus vaikus, A.Nemčinavičius suprato - jų šeima nėra pasmerkta. „Tokius vaikus būtina ugdyti. Kuo anksčiau pradedama su jais dirbti, tuo didesnė tikimybė, kad jie galės lankyti darželį, įprastą mokyklą”, - pasakojo vaiko tėvas. Nemčinavičių tikslas - padaryti viską, kad per porą metų Matas pasiektų tokį raidos lygį, kuris leistų jam mokytis pagal adaptuotą programą kartu su normaliais vaikais.
Šeima taikosi prie sūnaus poreikių. Vienintelis dalykas, dėl kurio Nemčinavičiai abejoja, - ar pakaks pinigų individualioms sūnaus pamokoms.Pagalba brangiai kainuoja. Nemčinavičių šeima viltis sieja su asociacija „Kitoks vaikas”. Ši nuo 2006 metų veikianti organizacija vienija šeimas, auginančias raidos sutrikimų turinčius vaikus, ir organizuoja intensyviosios elgesio terapijos kursus. Tokia terapija gali Matą ištraukti iš autizmo gniaužtų. Mėnesio kursas kainuoja apie 5000 litų.
Labdaros ir paramos fonas „Saulės smiltys” ragina padėti Matui. Daugiau informacijos apie šią akciją - www.aukok.lt.Berniuko tėvai lankėsi Švedijoje ir domėjosi, kokia pagalba autistams teikiama šioje šalyje. Čia jie įsitikino, jog tokius vaikus galima daug ko išmokyti, kad jie nebūtų našta nei tėvams, nei valstybei.
Švedijoje veikia ir specialios programos - darbdaviai samdo autizmo sindromą ar kitokią negalią turinčius žmones, kurie gali dirbti įvairius darbus, pavyzdžiui, plėšyti laikraščius juostelėmis, valyti langus. Autistai yra darbštūs, jie geba sėkmingai dirbti ir užsidirbti.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie socialinių darbuotojų požiūrį į autizmą
Laura Kanapienienė: Retto sindromas ir gyvenimas Ispanijoje
Atsitiktinumo dėka šiandien Ispanijoje gyvenanti Laura Kanapienienė yra laiminga save realizuojanti moteris, auginanti ne tik savo dukrą, kuriai nustatytas itin retas sindromas, bet ir vyro mergaitę iš pirmosios santuokos, taip pat turinčią negalią. Bet po pusantrų metukų stebėdama vaiką turėjau keistą nuojautą. Net negalėjau įvardinti, kas yra ne taip. Agotai sulaukus pusantrų metukų, prasidėjo vystymosi regresas. Laura nesuprato, kas vyksta ir kodėl, todėl kreipėsi į neurologus.
Dukrai buvo atlikta daugybė raidos tyrimų, tuo metu jai nustatytas mišrus raidos sutrikimas, įtariant autizmą. Taip atsidūrėme autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų šeimų būry. Laura prisimena asociacijos įkūrimo akimirkas: „Su bendraminte Lina Sasnauskiene grįždamos iš Kaune vykusio renginio, susijusio su autizmu, visą kelią kalbėjosi apie poreikį įkurti organizaciją, vienijančią tėvus, auginančius vaikus su negalia. Žinodama Retto sutrikimo, kaip vieno iš autizmo variantų požymius, vieną po kito juos pastebėjau savo dukters elgesyje ir nusprendžiau grįžti pas neurologus.
Retto sindromas - genetinis sutrikimas, kuris labai stipriai paveikia vaiko neurologinį vystymąsi. Agota buvo ketverių su puse, kai jai buvo diagnozuotas Retto sindromas. Šiuo metu mergaitei jau dvylika, ji turi visišką negalią ir negali savimi pasirūpinti, bet pati vaikšto. Suprasdama, kad teks atsiskirti nuo autizmo asociacijos, Laura įkūrė Agotos labdaros ir paramos fondą, skirtą Lietuvos šeimoms. Besidomėdama Retto sindromo terapijomis, moteris nuvyko į Italiją, Romą, kur vyko minėtasis Europos Retto sindromo kongresas. Ten ji susipažino su savo būsimu vyru - portugalu, taip pat auginančiu neįgalią mergaitę.
Penkerius metus gyvenanti emigracijoje Laura sako stebinti pokyčius Lietuvoje ir džiaugiasi, kad progresas matyti, didele dalimi tai priklauso nuo pačių tėvų, auginančių vaikus su negalia. Kai nustoji save kaltinti, į viską gali pažvelgti kitaip. Tad pasikartosiu, labai svarbu nekaltinti savęs dėl vaiko negalios, ar dėl to, kad tas vaikas kažko neišmoko. Labai svarbu nekreipti dėmesio į aplinkinių reakcijas - nors ši dalis taip pat yra nelengva. Nėra lengva jų nematyti. Socialinis gyvenimas auginant vaiką su negalia pasikeičia. Lauros šeima mėgsta keliauti, bet tą daro vieni.
Mūsų draugai, arba taip pat kažkaip susiję su Retto sindromo asociacija arba su kita negalia. Su kitais tu tiesiog neturi bendrų taškų, nes kasdieniai rūpesčiai, rutina ir galimybės absoliučiai skirtingi. Ir jei matau, kad žmogus smerkia ir nesupranta - aš tiesiog atsiriboju su mintimi - „matau, kad tu nesupranti, ir linkiu tau niekada nesuprasti“. Todėl, kad suprasti gali tik tas, kas išgyvena tą patį. Tu gali įsivaizduoti, ką reiškia gyventi su sunkios negalios vaiku, bet tavo įsivaizdavimas gali neturėti nieko bendro su realybe.
Profesorė Yael Kimhi apie įtraukųjį ugdymą
Levinsky edukologijos instituto Tel Avive, Izraelyje, rektorė prof. dr. Yael Kimhi apie autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymą pasakojo studentams, dėstytojams ir specialistams. Pirmą kartą su šiuo reiškiniu susidūriau prieš 30 metų, kai baigusi studijas pradėjau dirbti vaikų darželyje su specialiojo ugdymo pakraipa. Ten buvo labai protingas, bet keistas berniukas, ir man buvo labai įdomu, kodėl jis toks. Vėliau supratau, kad jis turėjo autizmo spektro sutrikimą, bet tuo metu apie autizmą nieko nežinojome. Ėmiau domėtis autizmo spektro sutrikimais, ypač - kognityviniais ir akademiniais autistiškų vaikų ugdymo aspektais.
Kai pateikiau paraišką, disertacijų komiteto nariai sakė, kad šia tema nėra ką tyrinėti, nes tokie vaikai draugų neturi. Vis dėlto pavyko įtikinti, kad man leistų rašyti disertaciją. Ir iš tikrųjų tai buvo puikus tyrimas, parodęs, kad draugų turėjimas ankstyvoje vaikystėje autistiškiems vaikams vėliau padeda susitvarkyti su įvairiais sunkumais. Tyrimas padėjo ieškoti būdų, kaip tokiems vaikams padėti užmegzti artimesnius kontaktus su kitais vaikais.
Labiausiai mane domina akademiniai aspektai - kaip ugdyti autistiškus vaikus jiems priimtiniausiu būdu, taip pat ir kaip ugdyti mokytojus, kad gebėtų su jais dirbti. Nors Izraelyje specialiųjų poreikių turintys vaikai visada mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose, bet pernai priimtas įstatymas, mokyklas įpareigojantis užtikrinti įtraukųjį ugdymą. Vadovauju nacionaliniam komitetui, kuris kuria strategiją, kaip mokyklos turėtų pereiti prie įtraukiojo ugdymo ir kaip mokytojams suteikti kompetencijų dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.
Taip, šiandien tai neišvengiama, tiesa, nemanau, kad visi mokytojai turi tapti specialiaisiais pedagogais, juk bendrojo ugdymo mokytojai visų pirma turi išmanyti akademinio vaikų ugdymo aspektus. Vis dėlto šiuolaikinis mokytojas turi turėti gebėjimų dirbti įtraukiojo ugdymo klasėje, identifikuoti problemas, žinoti, kokių intervencijų reikia vaikui, mokėti dirbti komandoje su kitais specialistais. Ugdant autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus veiksmingiausias yra komandinis įvairių sričių specialistų darbas. Tokioje komandoje turi būti specialiojo ugdymo pedagogas, logopedas, psichologas, muzikos terapeutas ar kiti specialistai.
Izraelyje stengiamasi kuo anksčiau diagnozuoti sutrikimą ir kuo greičiau pradėti intensyvią pagalbą. Vaikų darželiuose kiekvienam autistiškam vaikui teikiama labai intensyvi pagalba, sudaroma individuali 20-40 valandų per savaitę programa, tėvai su jais turi dirbti ir namuose. Ir vėliau vaikai gauna pagalbą, tiesa, nebe tokią intensyvią. Izraelyje yra ir specialiųjų mokyklų, ir specialiųjų klasių bendrojo ugdymo mokyklose, ir vis labiau plečiasi įtraukusis ugdymas.
Kiekvienas ugdymo būdas turi savų pliusų ir minusų. Kas tinka konkrečiam vaikui, labai priklauso nuo jo paties, nes kiekvienas autizmo spektro sutrikimų turintis vaikas yra kitoks, o mes turime rasti jam tinkamiausią ugdymo būdą. Dabar ši tvarka pasikeitė - atsakomybė perkelta ant tėvų pečių, jie turi spręsti, kur mokysis jų vaikas. Tai - didžiulis pokytis, Izraelyje tai daugeliui kelia galvos skausmą. Viena vertus, padidėjo tėvų atsakomybė. Kitas dalykas, bendrojo ugdymo klasėse sparčiai daugėja specialiųjų poreikių turinčių vaikų, mokytojai išsigandę - jie nėra tam pasiruošę, bijo, kad visi tėvai savo kitokių poreikių turinčius vaikus atves į šias mokyklas.
Vis dėlto įtraukiojo ugdymo vis daugėja? Taip, ir tai tarptautinis procesas, jaučiu, kad visas pasaulis dabar eina tuo keliu, visi galvoja, kaip autistiškus ir kitokių poreikių turinčius vaikus labiau įtraukti į bendrojo ugdymo procesą, taip pat ir į visuomenę. Juk mokykla - tik viena jų gyvenimo dalis, tarsi mikrokosmosas, bet dar yra ir makrokosmosas. Mes kol kas tik bandome ieškoti būdų, kaip autistiškus vaikus įtraukti į mokymo procesą, bet inkliuzija turi vykti ir visuomenėje, joje kiekvienas turi rasti savo vietą. Tai didelis iššūkis, nes ne visi žmonės inkliuziją vertina teigiamai, yra manančių, kad tokie vaikai gadina mokymosi procesą, kad jie turi būti izoliuoti, nes kelia grėsmę.
Vienas didžiausių iššūkių - autistiškų vaikų visame pasaulyje sparčiai daugėja, šiuo metu vienas iš 68 gimusių vaikų turi autizmo spektro sutrikimų. Taip iš dalies yra todėl, kad pasikeitė autizmo apibrėžimo kriterijai, bet esama ir kitų priežasčių - tyrimai rodo, kad autizmas gali būti susijęs su vėlyva tėvyste, neišnešiotų kūdikių skaičiaus didėjimu, tam tikrais aplinkos veiksniais, taip pat ir genetinėmis priežastimis.
Kalbant apie tėvus, auginančius specialiųjų ugdymo poreikių turinčius vaikus, turiu pasakyti, kad be galo stiprios yra tėvų organizacijos. Jos daro didžiulę įtaką, kad šalyje vyktų sisteminiai pokyčiai. Manau, jog pamažu mokomės bendradarbiauti su tėvais, nes tai labai svarbu. Savo studentams taip ir sakau - turite dirbti kartu su tėvais, nes jiems labiausiai rūpi jų vaikai, jie nori aktyviai dalyvauti vaiko ugdymo procese. Tėvystė visada reiškia didžiules pastangas, bet geriausias pasaulyje darbas yra būti tėvais.
Aš pati didelę gyvenimo dalį dirbu su autizmo sfera, bet tik neseniai tai tiesiogiai palietė mane. Turiu labai gerą draugę, ji maždaug mano amžiaus. Ji turi autistišką sūnų, kurį pažįstu nuo ketverių. Draugė yra visiškai viena, neturi jokių artimųjų. Kartą mudviem sėdint kavinėje ji apsiverkė ir paklausė: „Yael, kai aš mirsiu, ar galėsi pasirūpinti mano sūnumi?“ Tą akimirką mane ištiko šokas, užėmė kvapą. Vis dėlto savo draugei iki šiol neatsakiau, ar galėčiau į savo šeimą priimti Danielių, jei kas nors jai atsitiktų. Aš galiu tyrinėti autizmą, skaityti paskaitas, bet kol kas į jos klausimą atsakyti negaliu...
Autizmo supratimo didinimo mėnuo
Visame pasaulyje balandis žinomas kaip autizmo supratimo didinimo ir priėmimo mėnuo. Nuo šių metų balandžio 2 d. - Pasaulinė autizmo supratimo diena - oficialiai įtraukta ir į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą. Asociacija jau dvyliktus metus deda daug pastangų, kad autistiški asmenys gyventų oriai įtraukioje ir atviroje visuomenėje. Asociacija stengiasi atliepti skirtingų bendruomenės grupių poreikius: „Tėvams, kurie dar tik laukia patvirtinimo dėl vaiko autizmo diagnozės, teikiame ankstyvosios pagalbos konsultacijas; tėvams, kurie augina ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikus, organizuojame mokymus, teikiame individualias konsultacijas; pilnametystę pasiekusiems autistiškiems asmenims organizuojame socialines dirbtuves, o jų sukurtais gaminiais prekiaujame per el.
Balandžio mėnesį bus organizuojama įvairių renginių, skirtų autizmo supratimui didinti. Kiekvienas gali prisidėti prie palaikymo iniciatyvų - dalyvaujant renginiuose, dalijantis informacija ar atvaizduojant begalybės ženklą kaip autizmo priėmimo simbolį. Visuomenės palaikymas padeda kurti atviresnę ir supratingesnę visuomenę visiems.
Fotografijų paroda „Lietaus vaikai" bus atidaroma balandžio 2 d. 14 val. LR Seimo skaitykloje. Paroda kviečia žiūrovus pažvelgti į autizmą iš arčiau - be išankstinių nuostatų ar stereotipų. Ja siekiama ne tik parodyti šių vaikų kasdienybę, bet ir skatinti supratimą, atjautą bei dialogą.
Taip pat balandžio 2 d. 18 val. kviečiame į specialų kino seansą, paramos kino vakarą „Mano ypatingas sūnus" „Multikino" kino teatre, PPC „Ozas". Pernai rodėme legendinį filmą „Lietaus žmogus", kuris vienam kartui buvo sugrąžintas į kino teatro ekraną, šį kartą džiaugiamės partnerių dėka galėdami pristatyti visiškai naują filmą. Jame pasakojama tikra istorija apie Ostiną - berniuką, turintį autizmo spektro sutrikimą ir sergantį reta trapių kaulų liga. Nepaisant šių iššūkių, jis spinduliuoja džiaugsmu ir optimizmu, įkvėpdamas aplinkinius savo nepalaužiama dvasia. Taip pat pamatysime ir su kokiais iššūkiais ir problemomis susiduria, ir ką išgyvena tėvai. Visos surinktos lėšos bus skirtos emocinei paramai tėvams, kurių vaikams ką tik patvirtinta autizmo diagnozė.
Balandžio 17-18 d. organizuojama jau tradicine tampanti Nacionalinė autizmo konferencija. Pirmąją dieną (balandžio 17 d.) tarptautinis ekspertas Dr. Peter Vermeulen (Belgija) skaitys pranešimą „Autism and the Predictive Mind: Absolute Thinking in a Relative World", kuriame, remdamasis naujausiais neuromokslo atradimais, nagrinės, kaip autistiškos smegenys suvokia pasaulį ir kokį poveikį tai daro mokymuisi, bendravimui bei kasdienei veiklai. Šią dieną bus galima stebėti tiek gyvai Vytauto Didžiojo Universitete, Kaune, tiek nuotoliu.
Autizmo mėnesį, kaip ir pernai, vainikuos bendruomenės narių žygis Plateliuose balandžio 26-27 d. Bendruomenės žygis - tai galimybė susiburti, pasidalinti patirtimis bei pajusti stiprybę būti kartu. Pernai ši iniciatyva sulaukė didžiulio susidomėjimo ir dalyvių atsiliepimai aiškiai parodė, kaip svarbu turėti erdvę gyvam bendravimui, palaikymui ir bendrystei. Todėl šiemet dar labiau siekiame suburti autistiškus vaikus auginančias šeimas, jų artimuosius. Toks šeimų žygiavimas kartu - tai bendrystė, palaikymas, atsakymų į tam tikrus klausimus suradimas.
Autizmo simbolis laikui bėgant evoliucionavo tiek formos, tiek spalvos prasme. Ilgą laiką su autizmo spektro sutrikimu buvo siejama dėlionės detalė (puzlė), tačiau ilgainiui jai suteikta neigiama reikšmė, kaip trūkumai, neišspręstų problemų akcentai. Todėl buvo pereita prie begalybės ženklo. Šis simbolis atspindi autizmo spektro platumą ir kompleksiškumą - jis apima tiek stiprybes, tiek iššūkius, tiek didelį potencialą, tiek ir sunkią negalią. Nors dar galima pamatyti asociatyvias nuotraukas su dėlionės detalėmis, vis tik šiandien priimtiniausias ir plačiausiai naudojamas yra begalybės ženklas, nuspalvintas vaivorykštės spalvomis, pabrėžiantis įvairovę ir beribes galimybes.
L. Sasnauskienė džiaugiasi, kad pernai išplatinus kvietimą mokykloms, darželiams, įvairioms švietimo institucijoms, valstybinėms įstaigoms, verslams į kvietimą buvo noriai atliepta ir asociacija sulaukė daugiau nei 600 nuotraukų iš visos Lietuvos: „Be abejo tikimės, kad šiemet tą skaičių visų pastangomis pavyks padidinti ir dar daugiau žmonių, išreikšdami palaikymą, sustos begalybės ženklo nuotraukai, pieš begalybės ženklą, o gal dar kokiais nors kitais kūrybingais būdais jį atvaizduos.
Autizmo spektro sutrikimų grupės specialistų užsiėmimai
Atsižvelgus į tėvų poreikius, į grupę kviečiami skirtingi Autizmo spektro sutrikimų grupės specialistai.Grupės užsiėmimai vyks: nuo 2024 m. spalio 15 d. iki gruodžio 3 d., antradieniais, adresu Džiaugsmo g. 44, Vilnius.Grupės užsiėmimų forma ir laikas: gyvai, adresu Džiaugsmo g.Registracija.Grupės narių skaičius ribotas (iki 10 narių).Grupė vyks susirinkus ne mažiau kaip 6 dalyviams.1 grupės užsiėmimai vyks: nuo spalio 14 d. iki gruodžio 2 d. pirmadieniais, nuo 11.00 val. iki 12.30 val.Užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu (MS Teams platformoje).2 grupės susitikimai vyks: nuo spalio 14 d. iki gruodžio 2 d., pirmadieniais, nuo 18.00 val. iki 19.30 val.Užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu (MS Teams platformoje).Registracija.Grupės narių skaičius ribotas (iki 10 narių).Grupė vyks susirinkus ne mažiau kaip 6 dalyviams.Grupės užsiėmimai vyks: nuo 2024 m. spalio 14 d. iki gruodžio 2 d., pirmadieniais, adresu Ateities g. 44, Vilnius.Grupės užsiėmimų forma ir laikas: gyvai, adresu Ateities g.Registracija.Grupės narių skaičius ribotas (iki 10 narių).Grupė vyks susirinkus ne mažiau kaip 6 dalyviams.
Autizmo spektro sutrikimai: simptomai, diagnostika, pagalbos principai
tags: #tyrimas #su #tevais #auginanciais #autistus