Socialinė sankloda - tai kompleksinis reiškinys, apimantis įvairius visuomenės aspektus. Jos pagrindiniai elementai yra žmonės, jų tarpusavio santykiai, ryšiai, socialiniai reiškiniai ir procesai.
Socialinėmis sistemomis dažniausiai laikomos sąveikos (socialinė sąveika; elementarios socialinės sistemos, dažnai trumpalaikės, pvz., paciento vizitas pas gydytoją), organizacijos (socialinė organizacija; pvz., universitetai, teismai, bendrovės), įvairios visuomenės ir pasaulio visuomenė (itin sudėtingos socialinės sistemos).
Socialinės sistemos sampratos raida
Socialinės sistemos samprata sociologijos istorijoje patyrė kelis paradigminius pokyčius, kuriuos labiausiai lėmė ne tiek sociologinė analizė, kiek kitų disciplinų (daugiausia biologijos, termodinamikos, kibernetikos, neurofiziologijos, molekulinės teorijos, informacijos teorijos) kuriamos naujos žinios apie sistemą kaip reiškinį. Ilgą laiką apie socialinę sistemą buvo suvokiama remiantis visumos ir jos dalių aspektu. Paradigminis pokytis įvyko austrų biologui L. von Bertalanffy atkreipus dėmesį į sistemos ir jos aplinkos atskirtį. Socialinė sistema imta traktuoti kaip tam tikra vienovė, kuri susikuria būtent iš susidūrimo su aplinka, atsirandant vidaus ir išorės atskirčiai.
Pirmasis sistemos sąvoką socialinėje teorijoje pavartojo T. Parsonsas (Jungtinės Amerikos Valstijos; Socialinio veiksmo struktūra / The Structure of Social Action 1937, Socialinė sistema / The Social System 1951). Jis socialinę sistemą laikė vienove, susidedančia iš vienas nuo kito priklausančių elementų ryšių. Anot vokiečių ir Jungtinių Amerikos Valstijų sociologo D. Baeckerio, ši vienovė gali būti suvokiama tik per santykį su aplinka, iš kurios ji išsiskiria ir kartu ja remiasi. T. Parsonsas socialinę sistemą suvokė ir kaip sąveiką ar organizaciją, ir kaip visuomenę.
N. Luhmanno teorija
Toliau teoriją apie socialinę sistemą plėtojo N. Luhmannas (Socialinė sistema / Soziale Systeme 1984). Jo mąstymui poveikį darė biologinės teorijos apie savireferencines, autopoetines sistemas (Čilės biologai H. Maturana, F. Varela). Anot šių teorijų, gyvų sistemų susikūrimas galimas tik dėl savireferencijos. Tai reiškia, kad kurdama savo elementus sistema remiasi tik pati savimi, todėl visos gyvos sistemos (t. p. ir socialinė sistema) yra autopoetiškos (kuriančios save) ir savireferencinės (save kuriančios iš savęs pačių), jos yra uždaros aplinkai; aplinka ir kitos sistemos jų beveik negali paveikti.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
N. Luhmannas išskyrė kelias sistemų rūšis: mašinas, organizmus, psichines, arba sąmonės, sistemas (žmonės) ir socialines sistemas (sąveikos, organizacijos, visuomenės). Anot N. Luhmanno, socialinę sistemą sudaro tik komunikacija; žmonės (t. y. psichinės sistemos) nėra socialinės sistemos dalis, o tik jų aplinka. Pvz., šeima (kaip socialinė sistema) yra šeimos narių komunikacija, bet ne patys šeimos nariai. Ši nuostata grindžiama tuo, kad psichinės sistemos (žmonės) kuria save per mąstymą, o socialinės sistemos - per komunikaciją, todėl šeima, kaip socialinė sistema, yra tik tai, kas reiškiasi per komunikaciją, bet ne tai, ką kiekvienas šeimos narys mąsto.
Socialinės sistemos kuria save kaip komunikaciją pasitelkdamos prasmę, todėl socialinės sistemos (t. p. ir psichinės sistemos) N. Luhmanno teorijoje vadinamos prasmės sistemomis. Sistema iš aplinkos į savo vidų pasiima tik tai, kas atitinka jos prasmę. Sistemos prasmę galima įsivaizduoti kaip sistemos tapatybę ir kartu kaip sistemos ribą - tam tikrą selektyvų mechanizmą, leidžiantį jai išlikti itin sudėtingoje aplinkoje ir kurti save. Pvz., kai pacientas apsilanko pas gydytoją, susikuria socialinė sistema - sąveika. Šioje sistemoje komunikuojama ne apie bet ką, bet apie tai, kas atitinka šios socialinės sistemos prasmę, t. y. apie ligos simptomus ir gydymą (net jei pacientas ir gydytojas yra draugai, jų socialinės sistemos prasmė šiuo atveju nebus draugystė kaip kitais atvejais, bet liga ir gydymas).
Socialinė sanglauda susijusi su socialine integracija ir socialiniu solidarumu, jai būdinga demokratija, nuomonių pliuralizmas, nėra socialinės atskirties, nelygybės. Jungtinės Tautos 2007 socialinę sanglaudą apibrėžė kaip bandymą didinti daugiakultūriškumą, plėsti informacinę visuomenę ir skleisti demokratines idėjas siekiant sukurti socialinio ir pilietinio dalyvavimo sistemas ir mechanizmus. Europos Taryba 2008 socialinę sanglaudą apibrėžė kaip visuomenės gebėjimą užtikrinti savo narių gerovę mažinant skirtumus ir išvengiant susiskaldymo. Toks apibūdinimas siejamas su pilietinių ir socialinių teisių įgyvendinimu, gerovės ekonominiu lygiu ir galimybėmis dalyvauti visuomeninėje veikloje.
Pasak prancūzų sociologų M. Forsé ir M. Parodi, socialinė sanglauda atskleidžia visuomenės tikrovę (ekonominis ir socialinis lygmuo) ir idealą - gerai sutvarkytą visuomenę (normatyvus ir etinis lygmuo) piliečių akimis. Socialinė sanglauda grindžiama socialinių vertybių bendrumu, pasitikėjimu, glaudžiais socialiniais ryšiais, tapatumu ir tapatinimusi su vieta. Socialinės sanglaudos sąvokos klasikinė interpretacija siejama su É. Durkheimo (Prancūzija) darbo pasidalijimo visuomenėje analize. Anot É. Durkheimo, pavienio individo tam tikros funkcijos atlikimas daro visuomenės narius priklausomus vienus nuo kitų, o šios priklausomybės padarinys - mechaninio ar organinio solidarumo formos.
Struktūrinio funkcionalizmo atstovai socialinės sanglaudos kūrimąsi aiškina tam tikras funkcijas priskirdami pavieniams socialiniams veikėjams. Darniai atliekamos šios funkcijos kuria socialinę sanglaudą. Konflikto teorijos požiūriu, socialinė sanglauda yra beveik neįmanoma, nes konfliktas yra tvarką visuomenėje ardanti galia, o siekiant, kad socialinė sanglauda būtų įmanoma, konfliktas turi būti kontroliuojamas. Socialinė sanglauda dažnai siejama su socialiniu kapitalu ir jo reikšme visuomenei. Teigiama, kad kuo didesnis (su tam tikromis išlygomis) socialinis kapitalas, tuo didesnė socialinė sanglauda, ir atvirkščiai.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinės sanglaudos samprata priklauso nuo šalies plėtros lygio. Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų edukologo ir politologo S. P. Heynemano, buvusiose socialistinėse valstybėse socialinė sanglauda neegzistavo, nes šių šalių visuomenės struktūra buvo grindžiama tironija. Ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų šalyse socialine sanglauda siekiama išvengti socialinės atskirties, sukurti visus individus ir grupes vienodai įtraukiančią visuomenę, ją apsaugoti nuo globalios ekonomikos išorinių sukrėtimų. Besivystančiose šalyse apie socialinę sanglaudą diskutuojama naujų vertybių ir tapatumo, veiksmingų įstatymų, teisinės valstybės, naujų institucijų kūrimo aspektu.
Socialinė sanglauda Europos Sąjungoje
Europos Sąjunga (ES) ypač pabrėžia socialinės sanglaudos svarbą. Jos socialinės sanglaudos politikos tikslas yra šalių narių socialinė ir ekonominė integracija siekiant mažinti socialinės ir ekonominės plėtros skirtumus. Socialinės sanglaudos kūrimo pagrindinė priemonė - socialinė ir regioninė politika (struktūrinė parama šalims ir kitos finansinės priemonės). ES sanglaudos politikos įgyvendinimo pradžia laikoma 1988, kai buvo atlikta pirmoji svarbi struktūrinės politikos reforma, po kurios sanglaudos politika pradėta formuoti nebe nacionaliniu, o ES lygiu. 1992 Maastrichto sutartimi ekonominė reabilitacija ir socialinė sanglauda įtvirtinta kaip ES vienas pagrindinių tikslų, įkurtas Sanglaudos fondas. Vėliau įkurtas Europos socialinės sanglaudos komitetas.
Pabrėžiama, kad socialinė sanglauda yra konkurencingos ir žiniomis pagrįstos ekonomikos pagrindas, socialinę sanglaudą garantuoja užimtumo skatinimas, konkurencingumas, išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijų plėtrai didinimas, aplinkosaugos įsipareigojimai.
| Organizacija | Apibrėžimas |
|---|---|
| Jungtinės Tautos (2007) | Bandymas didinti daugiakultūriškumą, plėsti informacinę visuomenę ir skleisti demokratines idėjas siekiant sukurti socialinio ir pilietinio dalyvavimo sistemas ir mechanizmus. |
| Europos Taryba (2008) | Visuomenės gebėjimas užtikrinti savo narių gerovę mažinant skirtumus ir išvengiant susiskaldymo. |
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje