Pensijų sistema Italijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra nuolatinių diskusijų ir reformų objektas. Ši šalis, garsėjanti savo kultūros paveldu ir senėjimo tendencijomis, susiduria su iššūkiais, kaip užtikrinti tinkamą senatvės aprūpinimą savo piliečiams. Aptarkime, kokia situacija yra Italijoje ir kaip ji skiriasi nuo kitų Europos valstybių.
Ponte Vecchio Florencijoje, Italija
Pensijų sistema Italijoje: iššūkiai ir realijos
Italijos dienraštis „La Repubblica“ naująją šalies pensijų reformą įvardina kaip blefą, nesusipratimą arba, geriausiu atveju, - paslaptį. Spalio 23 dieną vykusiame ES viršūnių susitikime Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareikalavo, kad Italijos premjeras Silvio Berlusconi per 3 dienas pateiktų konkrečių priemonių planą, kaip Italija ketina užtikrinti šalies augimą ir sumažinti valstybės skolą. Tačiau, kaip teigia „La Repubblica“, S. Berlusconi pateiktos priemonės buvo nekonkrečios.
Ankstesnės Romano Prodi vyriausybės įvesta pensijų „kvota 96“, nuo 2013 m. padidės ir taps „kvota 97“. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 35 metus reguliariai dirbęs ir mokėjęs mokesčius pilietis į pensiją galės išeiti sulaukęs 62 metų. Tačiau didžiausią pasipiktinimą Italijoje sukėlė įvestas minimalus pensinis amžius trumpesnį laikotarpį dirbusiems piliečiams.
Kaip ir vasarą pateiktuose siūlymuose, naujoji pensijų reforma numato, kad iki 2026 m. jis taps vienodas tiek vyrams, tiek moterims - 67 metai ir 7 mėnesiai. Nors ši pensinio amžiaus riba paremta Italijos Nacionalinio socialinės apsaugos instituto gyvenimo trukmės pokyčių skaičiavimais, tačiau tai gerokai viršija ES rekomendacijas, kad iki 2026 m. pensinis amžius Europoje siektų 65 metus.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Italijoje privačiame sektoriuje dirbančios moterys į pensiją gali išeiti sulaukusios 60 metų. Privačiame sektoriuje dirbantys vyrai ar valstybinį darbą dirbantys vyrai ir moterys turi darbuotis iki 65 metų. Turint 40 metų darbo stažą, į pensiją galima išeiti ir anksčiau.
Pensijų skirtumai Europoje
Situacija su pensijomis įvairiose Europos šalyse skiriasi. Pavyzdžiui:
- Latvijoje pensijos apmokestinamos 23 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, kuris taikomas pensijos daliai, viršijančiai 235 eurų sumą.
- Estijoje pensijoms taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Maksimali suma, kuriai jis netaikomas, yra 395 Eur.
- Liuksemburgo gyventojų pensija yra susieta su minimaliu darbo užmokesčiu - pensija yra 90 proc. minimalios algos, kurios dydis - didžiausias Europos Sąjungoje - 1999 Eur.
- Čekijoje pensijos perskaičiuojamos kasmet, atsižvelgiama į infliaciją ir į tai, kad pensija pakiltų bent trečdaliu tiek, kiek augo vidutinis atlyginimas.
- Ispanijoje pensijos dydį lemia paskutinių 15-os darbo metų pajamos, būtinas 35 metų darbo stažas. Į pensiją ispanai išeina 65 metų amžiaus, dirbantis pensininkas pensijos negauna, jam valstybė skiria papildomą paramą.
Lietuva - viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri jokių pensijų neapmokestina gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau, senatvės pensijos Lietuvoje - 35 proc. mažesnės negu Estijoje ir 15 proc. kuklesnės negu Latvijoje.
Štai palyginimas minimalių algų ir pensijų dydžių kai kuriose Europos šalyse:
| Šalis | Minimali alga (Eur) |
|---|---|
| Liuksemburgas | 1999 |
| Airija | 1563 |
| Nyderlandai | 1552 |
| Belgija | 1532 |
| Vokietija | 1498 |
| Prancūzija | 1480 |
| Jungtinė Karalystė | 1397 |
Tiksliau Lietuva yra mažiausią minimalią algą nustačiusių valstybių trejete. Prasčiau tik Bulgarijoje (235 Eur), Rumunijoje (275 Eur), o Lietuvoje ir Latvijoje - 380 Eur. Lietuva neprilygsta kitoms valstybėms ne tik menka minimalia, bet ir vidutine alga, todėl pensijos, kurios kitose šalyse sudaro 50-90 proc. gauto uždarbio, yra kelis kartus didesnės už lietuvių.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Socialinės iniciatyvos senjorams
Siekiant gerinti senjorų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vykdomos įvairios socialinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, projektas „Socialinis receptas“, skirtas vienišų pagyvenusių žmonių emocinei sveikatai gerinti. Šeimos gydytojai, esant poreikiui, gali nukreipti senjorus į jiems tinkamiausius užsiėmimus.
Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Užsiėmimai rudenį vyko net keliuose LNM padaliniuose: Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Senajame arsenale ir Istorijų namuose. Kalbantis su užsiėmimus lankančiais žmonėmis aiškėja, kad kiekvieno iš jų tikslai skirtingi.
Socialinio recepto veikla Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Viena iš dalyvių, vilnietė Julija, pasakoja: „Rankdarbiai mane labai domina, tai visus tokius užsiėmimus aplankiau. Man įdomios visos technologijos, kaip ką nors sukurti. Viską įdomu pabandyti. Lankiausi ir žakardinio mezgimo dirbtuvėse - unikalus būdas. Kosmosas“. Kita dalyvė, Irena, sako: „Esu tokia dėkinga, kad yra tokių užsiėmimų. Labai gera pailsėti nuo buities rutinos, nuo asmeninių rūpesčių. Šie užsiėmimai - minčių atitraukimas nuo rutininių dalykų, susitikimas su kitomis moterimis“.
Perspektyvos ir iššūkiai
Tyrimai ir analizė leidžia daryti prielaidą, kad po 15 metų Lietuvoje gyventojų bus 14 proc. mažiau nei dabar. Darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti net ketvirtadaliu, o pensinio - padaugėti daugiau nei penktadaliu. Daugiausia darbo jėgos dabar valstybė turi 50-54 metų amžiaus grupėje, po dešimtmečio gausiausia grupė bus 60-64 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Prognozuojama, kad 2030 m. 40 proc. Lietuvos gyventojų bus pensinio amžiaus. Pasitvirtinus prognozėms, 2030 m. Lietuvoje gyvens 1,44 mln. darbingo (15-64 m. amžiaus) žmonių ir apie 670 tūkst. 65 m. ir vyresnių žmonių.
Atsižvelgiant į demografines tendencijas ir ekonominę situaciją, būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti tinkamą pensijų sistemą ir gerinti senjorų gyvenimo kokybę.