Vilniaus arkivyskupija yra reikšminga institucija Lietuvos katalikų bažnyčioje, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Ji priklauso Vilniaus bažnytinei provincijai ir apima didelę teritoriją su daugybe parapijų, bažnyčių ir koplyčių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Vilniaus arkivyskupijos istoriją, struktūrą, veiklą ir svarbiausias organizacijas.
Teritorija ir Struktūra
Vilniaus arkivyskupijos plotas yra 9644 km2, apimantis įvairias savivaldybes ir rajonus: Druskininkų miesto, Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos rajonų, Vilniaus miesto ir rajono, Visagino savivaldybių teritorijas. 2012 m. duomenimis, arkivyskupijoje buvo apie 580 000 tikinčiųjų. Arkivyskupija suskirstyta į 9 dekanatus: Ignalinos, Kalvarijų, Naujosios Vilnios, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus I ir Vilniaus II. Iš viso yra 97 parapijos, 103 bažnyčios, 57 koplyčios, 11 rektoratų, 33 kunigai vienuoliai, 143 dieceziniai kunigai ir 1 diakonas (2019 m. duomenys).
Istorija
Vilniaus vyskupija buvo įsteigta 1387 m. vasario 17 d. ir patvirtinta popiežiaus Urbono VI 1388 m. kovo 11 d. Vilniaus vyskupijos centru tapo Vilnius, Jogaila 1387 m. čia pastatydino katedrą. Pirmuoju vyskupu paskirtas Andrius, sudaryta katedros kapitula iš 10 kanauninkų ir 2 prelatų.
Svarbiausi istorijos etapai:
- 1415 m. Vilniaus vyskupija tapo pavaldi Gniezno arkivyskupijai.
- 1521 m. Buvo sušauktas pirmasis vyskupijos sinodas.
- 1605 m. Vyskupijoje buvo apie 700 bažnyčių.
- 1772 m. Nuo Vilniaus vyskupijos atskirtos Vitebsko, Mstislavlio ir dalis Polocko vaivadijos.
- 1795 m. Vilniaus vyskupija panaikinta, bet 1798 m. atkurta ir tapo pavaldi Mogiliavo arkivyskupijai.
- 1925 m. Vilniaus vyskupija paskelbta arkivyskupija ir tapo viena iš 5 Lenkijos bažnytinių provincijų.
- 1991 m. Įkurta Vilniaus bažnytinė provincija, atkurti Lietuvos Respublikos ir Apaštalų Sosto diplomatiniai santykiai.
- 1993 m. Popiežius Jonas Paulius II lankėsi Vilniaus arkikatedroje, Aušros Vartuose, susitiko su tikinčiaisiais Šventosios Dvasios bažnyčioje, Vingio parke ir Šv. Jonų bažnyčioje.
Rusijos valdžia XVIII-XIX a. uždraudė vyskupijai palaikyti ryšius su Apaštalų Sostu, uždarinėjo vienuolynus, varžė sielovadą. 1832 m. buvo uždarytas Vilniaus universitetas, 1842 m. Dvasinė katalikų akademija perkelta į Sankt Peterburgą, o po 1863 m. sukilimo unitai buvo verčiami pereiti į stačiatikybę.
Taip pat skaitykite: Ori Senatvė Žemaitijoje
SSRS okupacijos metais 1940 m. buvo konfiskuoti vyskupo rūmai, tikintieji sovietų saugumo persekioti, varžyta Katalikų Bažnyčios veikla, uždraustas tikybos dėstymas mokyklose, vienuolijų veikla, uždaryta daug bažnyčių (ir Vilniaus arkikatedra). 1988 m. prasidėjus Atgimimui tikintiesiems grąžinta Vilniaus arkikatedra.
Švietimo ir Religinės Įstaigos
Arkivyskupijos teritorijoje veikia įvairios mokslo ir švietimo įstaigos, religinės draugijos:
- Lietuvių katalikų mokslo akademija
- Vilniaus kunigų seminarija
- Vilniaus jėzuitų gimnazija
- Vilniaus katalikiška mokykla Versmė
- Šv. Juozapo mokykla
- Vilniaus mokykla‑darželis
- Katalikiškas vaikų darželis Mažutėliams
Taip pat veikia religinės draugijos, tokios kaip Vilniaus dominikoniško jaunimo, Bernardinų socialinių paslaugų centrai, brolija Bendrystė ir išlaisvinimas, Katalikiška Lietuvos lenkų draugija, Lietuvos katalikių moterų sąjunga, vyrų ir moterų fokoliarai (fokoliarų judėjimas), Lietuvos pasauliečių dominikonų III ordinas (Dominikonų pasauliečių brolija), Vilniaus bernardinų pranciškoniškojo jaunimo brolija, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Marijos legiono draugija, Marijos vaikų sąjūdis, Vilniaus jaunimo piligrimystės, Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos, Religinės muzikos centrai, Lietuvos nacionalinė Europos skautų, Nacionalinė katalikiškų mokyklų, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacijos, Neokatechumeninio kelio organizacija, bendruomenė Tikėjimas ir šviesa, valančiukų, Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžiai, Bažnytinio paveldo muziejus, Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija, Trinapolio rekolekcijų namai, Katalikų radijo Mažoji studija, Lietuvos Biblijos, Lietuvos Biblijos skaitymo draugijos.
Socialinė Veikla ir Parama
Vilniaus arkivyskupija aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, teikdama pagalbą vargšams ir remdama įvairias iniciatyvas. Vienas iš pavyzdžių yra Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, kuris rūpinasi sunkiai besiverčiančiais parapijiečiais. Parapijose įrengiami vaikų dienos centrai, teikiama parama šeimoms ir vaikams. Pavyzdžiui, Visų Šventųjų parapijoje buvo įsteigti vaikų laikinos globos namai, kurie suteikė prieglobstį daugiau nei 300 vaikų.
Taip pat veikia Bernardinų socialinių paslaugų centras, teikiantis įvairias socialines paslaugas, įskaitant Vaikų dienos centrą, Priklausomų asmenų dienos centrą ir Neįgaliųjų dienos centrą. Šios įstaigos siekia vykdyti ir skatinti įvairias socialines programas bei teikti socialines paslaugas.
Taip pat skaitykite: Socialiniai projektai VA Caritas
Krikščioniškų Socialinių Iniciatyvų Forumas
Krikščioniškų socialinių iniciatyvų forumo nariais yra įvairios organizacijos, tokios kaip VšĮ „Pal. J. Matulaičio socialinis centras“, VšĮ „DUKU“, Vilniaus arkivyskupijos Caritas, VšĮ „Lobių dirbtuvės“, VšĮ „Socialinis veiksmas“, VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos laikinos globos namai“, VšĮ „Pal. J. Matulaičio socialinis centras“ ir kt.
Šis forumas organizuoja įvairius renginius, tokius kaip krepšinio turnyras, piligriminis žygis į Trakus, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos globos atlaidų jaunimo vakaras, Šv. Kazimiero šventė (rengiama kartu su Vilniaus arkikatedra bazilika), Vilniaus arkivyskupijos ministrantų vasaros stovykla. Taip pat vykdoma evangelizacija Vilniaus mokyklose, mokymų ciklai parapijos lyderių ugdymui ir dvasinio pobūdžio seminarai.
Vilniaus Kunigų Seminarija
Diecezinė Vilniaus arkivyskupijos seminarija, įkurta ir kuruojama Vilniaus arkivyskupo, rengia kunigus iš trijų vyskupijų - Vilniaus, Kaišiadorių ir Panevėžio. Seminarija yra ne tik aukštoji mokykla, bet ir tikėjimo bendruomenė, kurioje svarbios studijos, dienotvarkė, malda, sielovadinė veikla ir susitikimai su dvasios tėvu. Ugdymu siekiama subrandinti intelektualinėje, dvasinėje, žmogiškose ir pastoracinėse srityse.
Bažnytinio Paveldo Muziejus
Bažnytinio paveldo muziejus saugo ir pristato visuomenei sakralines vertybes. Muziejuje eksponuojami dailės kūriniai, liturginiai reikmenys, istoriniai dokumentai, knygos ir auksakalystės šedevrai iš Vilniaus miesto šventovių. Ekspozicijos šerdis - Vilniaus katedros lobyno monstrancijos bei relikvijoriai.
Trinapolio Rekolekcijų Namai
Trinapolio rekolekcijų namai yra atviri krikščionims, ieškantiems dvasinės atgaivos. Čia vyksta įvairūs renginiai, skirti gilinti patirtį Dieve, tai yra - turėti vietą rengti susikaupimo dienas dar vadinamas rekolekcijomis.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės parama
Organizacijos ir Bendruomenės
Vilniaus arkivyskupijoje veikia įvairios organizacijos ir bendruomenės, įskaitant:
- Opus Dei
- Ateitininkų federacija
- Bernardinų socialinių paslaugų centras
- Betzata bendruonenė
- Comunione E Liberazione
- Fokoliarų judėjimas
- Galilėjiečių bendruomenė
- Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“
- Iustitia et Pax komitetas
- Kana bendruomenė
- Kolumbo Riteriai
- Krizinio nėštumo centras
- Dominikonai pasauliečiai
- Lietuvos katalikių moterų sąjunga
Šios organizacijos vykdo įvairią veiklą, siekdamos puoselėti tikėjimą, teikti socialinę pagalbą ir stiprinti bendruomeniškumą.
Vilniaus Arkivyskupijos Vyskupai ir Valdytojai
| Vyskupas/Valdytojas | Valdymo Metai |
|---|---|
| Andrius | 1387-1398 |
| Jokūbas Plichta | 1398-1407 |
| Petras Krasauskas | 1409-1414 |
| Jonas | 1414-1421 |