Neįgalieji yra mūsų visuomenės nariai, turintys tokias pačias teises kaip ir kiti, todėl jiems turi būti sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Mūsų įstaiga nuo 2014 m. teikia Socialinės reabilitacijos bendruomenėje paslaugas, skirtas neįgaliesiems, socialinei integraciją į visuomenę. Jiems teikiamos reikalingos socialinės reabilitacijos paslaugos, kurios padeda atkurti ar palaikyti neįgaliųjų socialinius, darbinius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis organizacijomis. Įstaigos veikloje dalyvauja įvairaus amžiaus, išsilavinimo, negalios žmonės. Kiekvieno neįgaliojo poreikiai skiriasi.
Mūsų įstaigoje telkiamos visos pastangos didinant neįgaliųjų užimtumą bei galimybes bendruomenėje gyventi savarankiškai, gerinant gyvenimo kokybę ir mažinant socialinę atskirtį. Neįgalieji, net ir sudarydami ženklią mūsų visuomenės dalį vis dar yra atstumiami. Nereikia ieškoti didžiųjų įkvėpimo ir atsipalaidavimo šaltinių. Žiūrėkime į žmones, kuriems likimas uždėjo sunkesnį kryžių nei kitiems, ir kurie tą kryžių neša visą gyvenimą, bet tai padarė juos didesniais optimistais. Suteikiame Jiems džiaugsmą džiaugtis kiekviena diena ir su kiekvienu susitikimu savo likimo broliais.
Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius nuo 2024 m. sausio 2 d. teikia akredituotas socialinės reabilitacijos paslaugas asmenims su negalia bendruomenėje. Paslaugos finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Lietuvos Samariečių bendrijos Vilniaus skyrius įgyvendina Vilniaus m. Lietuvos samariečių bendrija nuo 2024 m. tęsia projektą ,,Nevyriausybinių organizacijų, teikiančių asmeninę pagalbą (asmeninio asistento paslaugas) asmenims su negalia” ( toliau- projektas) bus vykdomas Vilniaus mieste. Projekto metu bus teikiama pagalba asmenims su negalia, pagal poreikio įvertinimą ( asmens higiena, mityba, judėjimas/mobilumas, socialiniai santykiai ir aplinka) namuose ir viešojoje aplinkoje.
Socialinių įgūdžių ugdymas - neįgaliųjų savarankiškumas kasdienėje veikloje; socialinių įgūdžių veikla: Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų sudėtis konkrečiam asmeniui yra skirtinga, atsižvelgiant į jo poreikius. Vykdant šią veiklą, neįgalieji skatinami gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomenės gyvenime: organizuojamos įvairios paskaitos, pokalbiai, išvykos, lankomos parodos, biblioteka, kino filmai, koncertai, spektakliai, kurie plėstų neįgaliųjų akiratį, skatintų bendravimą, domėjimąsi kultūriniais renginiais, įstatymų naujovėmis. Mokomi suprasti savo privalumus ir trūkumus.
Taip pat neįgalieji mokomi planuotis biudžetą, naudotis banko paslaugomis, apsipirkti maisto prekių parduotuvėse, naudotis viešuoju transportu, orientuotis ir judėti aplinkoje bei naudotis techninės pagalbos priemonėmis, mokoma pažinti ir valdyti ligą ar negalią. Neįgalieji mokomi savitvarkos, asmens higienos, sveikos gyvensenos, namų ruošos darbus, maisto ruošimo, elgesio prie stalo. Neįgaliajam lankantis užimtumo, ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose įstaigose bus suteikiama pagalba sprendžiant kylančias problemas. Organizuojamos paskaitos, seminarai, mokymai, praktiniai užsiėmimai savipagalbos veikloje.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Darbinių įgūdžių ugdymas ir profesinis orientavimas
Darbinių įgūdžių ugdymas - būrelis „Dekoravimas”; Amatų klubas „Aš galiu”; Profesinis konsultavimas ir orientavimas: Kūrybiškumas skatina bendravimą, palengvina adaptaciją kolektyve bei visuomenėje, įvairių rankdarbių gamyba reikalauja didelio kruopštumo, kūrybiškumo ir užimtumo. Su savo sukurtais gaminiais neįgalieji dalyvaus miesto organizuojamose parodose, mugėse.
Profesinis orientavimas ir konsultavimas yra svarbi neįgaliųjų profesinės reabilitacijos veikla. Per šią paslaugą teikiama visapusiškos profesinės reabilitacijos paslaugos įvairią negalią turintiems žmonėms. Profesinis mokymasis ir įsidarbinimo ryšys su motyvacija ir tikėjimu asmeniniais gebėjimais įsidarbinti, bet ne su pačiu neįgalumo lygiu. Profesinis orientavimas, veikla - padėti asmeniui sąmoningai rinktis profesiją pagal asmeninius gabumus, gebėjimus ir darbo rinkos reikalavimus bei poreikius.
Profesinis orientavimas padeda asmeniui tobulėti, įsisąmoninti visuminį ir adekvatų savęs vaizdą darbo pasaulyje, įgyti būtinų žinių ir gebėjimų sąmoningai ir brandžiai pasirinkti. Yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių mokymąsi visą gyvenimą, užimtumą, darbo jėgos prisitaikymą prie nuolat kintančių rinkos sąlygų, verslumą ir lygias galimybes. Profesinio orientavimo paslauga (profesinio informavimo, konsultavimo, karjeros planavimo) yra svarbi paslauga darbo rinkai ir jų tarpusavio sąveikai, ši paslauga padės geriau panaudoti žmonių išteklius, sudaryti sąlygas garantuoti, kad žmonių gebėjimai ir interesai sutaptų su esamomis mokymosi ir užimtumo galimybėmis. Šios paslaugos apima profesinį švietimą (padeda išsiaiškinti būsimos profesinės karjeros tikslus, įgyti gebėjimų ją planuoti, susipažinti su darbo pasauliu).
Profesinis konsultavimas ir orientavimas paslaugos sudėtis konkrečiam asmeniui yra skirtingas, atsižvelgiant į jo poreikius. Vykdant šią veiklą, neįgalieji bus skatinami gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomenės gyvenime: pagal poreikį ir galimybes bus organizuojamos įvairios paskaitos, pokalbiai, išvykos, lankomos parodos, biblioteka, kino filmai, koncertai, spektakliai, kurie plėstų neįgaliųjų akiratį, skatintų bendravimą, domėjimąsi kultūriniais renginiais, įstatymų naujovėmis.
Neįgalieji kasdiena renkasi į mūsų įstaigą, kurioje dalyvauja užimtumo veiklose, lanko amatų būrelio vykdomas veiklas, kiti mėgsta pasikalbėti su socialine darbuotoja, pasikonsultuoti profesinio orientavimo klausimais.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Kviečiame užsukti į svečius adresu Žemaitės g. Kiekvienas iš mūsų savo gyvenime nori būti kūrėjas, kuris ne tik pasirūpina savimi, bet ir yra naudingas visuomenei. Neįgalieji, net ir sudarydami ženklią mūsų visuomenės dalią (apie 10 proc.) vis dar yra atstumiami. Mes siekiame, kad neįgalieji jaustųsi mūsų visuomenėje kuo oriau. Sudarome sąlygas šiems žmonėms mokytis rankdarbių ir amatų. Užsiėmimų metu naudojami perdirbti paaukoti daiktai.
Neįgaliųjų savarankiškumo kasdienėje veikloje įgūdžių ugdymas. Savitvarkos, kasdieninės veiklos įgūdžių palaikymas, ugdymas, buities darbų praktinių ir teorinių žinių mokymas. Klubo „Aš galiu“ veikla: dėvėtų drabužių, odos gaminių, bižuterijos ir kt.
- Kiekvieną darbo dieną išskyrus Penktadienį 11:00-14:00 val.
- Antradienį ir Ketvirtadienį 15:00-17:00 val.
- Bendravimas savi pagalbos grupelėje, Penktadienį 12:00-14:00 val. Sausio 18 d. Vasario 15 d. Kovo 15 d. Balandžio 19 d. Gegužės 17 d. Liepos 19 d. Rugpjūčio 16 d. Rugsėjo 20 d. Spalio 18 d. Lapkričio 15 d. Gruodžio 20 d.
Saviraiškos ir kūrybiškumo lavinimas dailės terapijos būrelyje „Spalvų paletė sielai“ Kiekvieną trečiadienį 15:00-18:00 ir neįgalių vaikų būrelyje „Spalvos“ kiekvieną penktadienį 15:00 -18:00 val. Savipagalbos grupėse vykdomi mokymai pažinti ir valdyti ligą ar negalią, savarankiškai spręsti kasdienes problemas, teikiama pagalba sprendžiant dėl negalios kylančias emocines problemas.
Socialinė reabilitacija neįgaliesiems svarbi, tačiau specialistai kelia klausimą, ar šiuo metu teikiamos paslaugos atitinka žmonių, turinčių negalią, poreikius? Taip pat svarbu, ar šiai sričiai skiriamos lėšos prisideda prie neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimo bei yra naudojamos racionaliai. Socialinės reabilitacijos paslaugos, anot specialistų, - viena gausiausių paslaugų. Kasmet šalyje yra įgyvendinama apie 350 tokių projektų, jiems skiriama 4,5 mln. eurų. Todėl svarbu nuolat vykdyti jų stebėseną: išsiaiškinti, ar tenkinami remiamos veiklos poreikiai, kokia reali nauda neįgaliajam, ar lėšos naudojamos efektyviai. Ne mažiau svarbu žinoti, kokių problemų nuo paraiškos teikimo ir vertinimo iki įgyvendinimo bei kontrolės kyla projektus administruojančioms savivaldybėms bei jų vykdytojams, ar finansavimo tvarka aiški, suprantama visoms suinteresuotoms pusėms.
Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo, kad net 60 proc. apklaustųjų teigė, jog finansavimo skirstymas per savivaldybę yra kur kas geresnis. Savo ruožu intervuotųjų koordinatorė Juventa Grinevičienė pastebi, kad teikiamų socialinės reabilitacijos paslaugų tęstinumas priklauso nuo gaunamų lėšų. Kaip žinia, šioje srityje dirbančiųjų atlyginimai nėra labai dideli, todėl gana dažna paslaugų teikėjų kaita.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Socialinės reabilitacijos paslaugoms finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto bei prisideda savivaldybės. Bendrai susidaro daugiau kaip penki milijonai eurų. Vykdomos programos turi gerinti neįgalių žmonių gyvenimo kokybę regionuose. Todėl svarbu, ar jos atliepia neįgaliųjų poreikius bei lūkesčius. Socialinės reabilitacijos paslaugas teikia nevyriausybinės organizacijos, kurių nariai geriausiai žino, ko reikia neįgaliajam, o projektus, kurie bus finansuojami, vertina savivaldybė.
Vienas projektų tikslų - motyvuoti bei aktyvinti žmogų, kad jis užsiimtų mėgstama veikla, išsiugdytų darbinius įgūdžius, padėsiančius kiek leidžia jėgos integruotis į darbo rinką. Tas aktyvinimas turėtų būti nuolatinis. Tarkim, vykdant programą remiami ir meno kolektyvai, dalyvaujantys įvairiausiuose festivaliuose ar šventėse. Natūralu, kad kokybiškai tam pasiruošti mėnesio nelabai užtenka, todėl užsiėmimai turi būti periodiški.
Dažnai pagalvoju, koks projektas gali būti efektyviai įgyvendinamas, jei per metus jam skiriami trys ar keturi trūkstančiai eurų? Projektui reikia vadovo, finansininko, patalpų, reikia mokėti komunalinius mokesčius. Padalinus gautą sumą iš dvylikos mėnesių, nelabai kas ir lieka. Tad ar galime tikėtis kokybės? Kad ir kaip mums nepatiktų, Lietuva traukiasi, vadinasi, ir organizacijos turi vienytis, kad galėtų neįgaliesiems pasiūlyti kokybiškas bei savalaikes paslaugas, kurių reikia. Matome, kad trūksta pavėžėjimo, laikinojo atokvėpio paslaugų, asmeninių asistentų pagalbos. Vadinasi, turime ieškoti efektyvesnių sprendimų.
Kaip parodė apklausa, remiamos veiklos didžiąja dalimi atitinka neįgaliųjų poreikius. Tiesa, projektuose dalyvauja nedaug vaikų - per tūkstantį (palyginti su 20 tūkst. suaugusių gavėjų). Remiamos veiklos labiau orientuotos į suaugusius, o ir neįgaliųjų organizacijų, vykdančių projektus, nariai yra suaugę asmenys. Taip pat svarbu paminėti, kad savivaldybėje veikiančios organizacijos pasirenka teikti paslaugas, kurios ne visuomet atliepia realų poreikį. Dažniau teikiamos nesudėtingos paslaugos, kurioms nereikia didelių materialinių ir kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių. Beje, finansavimas, norint teikti paslaugas visa apimtimi, yra nepakankamas.
Savivaldybėms kasmetinis projektų vertinimas - administracinė našta. Siūloma pailginti, pavyzdžiui, iki trejų metų projektų vykdymą, tačiau biudžetas formuojamas vieneriems metams. Taigi, kol nepatvirtintas biudžeto projektas, nežinome, kiek kitąmet projektams gausime lėšų, todėl įsipareigoti trejiems metams yra keblu. Neįgaliųjų organizacijos pripažįsta, kad sunku pritraukti naujų paslaugos gavėjų, ypač jaunimo. Be to, jas vargina parašų už suteiktas paslaugas rinkimas iš projekto dalyvių. Neįgalieji pasirašo nenoriai. Kadangi paslaugos teikiamos nemokamai, o parašas yra vienintelė galimybė pagrįsti paslaugos suteikimo faktą, jų reikalaujame.
Įgyvendinant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos priemones, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuoja konkurso būdu atrenkamus socialinės reabilitacijos (SR) paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus. Iki 2012 m. projektai buvo finansuojami per skėtines neįgaliųjų organizacijas tiesiogiai iš Departamento. Nuo 2012 m. projektų finansavimas vykdomas per savivaldybes: valstybės biudžetas (80 proc.), savivaldybių biudžetas (20 proc.) ir papildomai projektams administruoti savivaldybių administracijoms skiriami 5 proc. Taikomas projektų finansavimo modelis (savivaldybės administracijos atrenka nevyriausybinių organizacijų projektus, Departamentas finansuoja savivaldybės administracijas) atitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintą decentralizacijos principą - pagalba neįgaliesiems priartinama prie jų gyvenamosios vietos, bendruomenėje dirbančios neįgaliųjų organizacijos įtraukiamos į paslaugų teikimą.
2018 m. 60 savivaldybių administracijų įgyvendinami 353 projektai, kurių metu įvairias SR paslaugas gaus per 20 tūkst. Tyrimo tikslas - įvertinus SR paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų metu teikiamų paslaugų naudingumą, finansavimo efektyvumą patobulinti jų turinį ir įgyvendinimą.
Profesinė reabilitacija - asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas. Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, turintys nustatytą darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę darbo biržą dėl siuntimo į NDNT profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo kreipiasi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo.
Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Rima Žagelienė džiaugiasi įvykusiu projektu „Kartu mes galime daugiau“: „dirbant su įvairaus amžiaus vaikais teko pastebėti, kad didelei jų daliai stinga sveikos mitybos ir fizinio raštingumo žinių. Liūdna, tačiau negerus įpročius vaikai visų pirma įgyja šeimose. Tačiau vaikai labai žingeidūs ir greitai mokosi. Kartu mes galime daugiau.
Darbas pasiaukojančiai yra pats nuostabiausi ir gražiausias dalykas, kurį žmogus šioje žemėje gali padaryti - jis įgauna prasmę tik tuomet, kai gyvenimas tampa auka bendram gėriui - ne sau, o kitiems, bendrai vizijai, į kurią įsitraukia bendraminčiai ir savanoriai. Staiga supranti, kad esi ne vienas, nes kiekvienas iš mūsų turi dalyvauti kurdamas bendrą gėrį, teisingesnį, geresnį, supratingesnį pasaulį. Mokėkime džiaugtis tuo, kas šalia Jūsų, kas žvilgsniu, šiltu žodžiu ar rankos paspaudimu gali padėti nuvyti nerimą, padrąsinti, paguosti ar tiesiog sunkiu metu ir be žodžių gali apkabinti ir pabūti šalia. Tad gyvenkite, kurkite, svajokite, nes Jūs taip pat esate visuomenės dalis, esate reikalingi visiems šalia esantiems ir artimiesiems. Stipresnieji padėkime, paremkime silpnesnius, kurkime puikią darbinę, projektinę aplinką.
| Organizacija | Paslaugos | Finansavimas |
|---|---|---|
| Lietuvos Samariečių bendrijos Vilniaus skyrius | Socialinės reabilitacijos paslaugos bendruomenėje | Vilniaus miesto savivaldybės administracija |
| Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM | Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai | Valstybės biudžetas (80%), savivaldybių biudžetas (20%) |
Negalios supratimas (mokiniams)
tags: #socialine #reabilitacija #programa #neigaliems #vaikams