Smurtas artimoje aplinkoje - tai rimtas žmogaus teisės į fizinį ir psichologinį saugumą pažeidimas. Svarbu suprasti, kad smurto artimoje aplinkoje aukos šių teisių nepraranda mezgant santykius su partneriais, tai nėra tiesiog „buitinis konfliktas“.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokią pagalbą galite gauti Lietuvoje, jei patiriate smurtą artimoje aplinkoje.
Policijos vaidmuo ir pareigos
Policija yra teisėsaugos institucija, kuri turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas, kai gresia pavojus asmens saugumui, sveikatai ar gyvybei. Todėl, jeigu esate smurto artimoje aplinkoje auka ir jūsų saugumas, sveikata ir gyvybė yra pavojuje, turite teisę skambinti bendruoju pagalbos telefonu (112) siekiant save apsaugoti.
Svarbu: Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pati auka. Pranešti apie įvykį gali bet kuris įvykio liudytojas, pvz., kaimynas, kuris girdėjo smurtą arba vaikas, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje liudytoju ir tuo pačiu ir auka.
Pasitaiko atvejų, kai auka neturi galimybės kreiptis pagalbos tiesiogiai skambinant telefono numeriu 112, tačiau gali pranešti apie tai draugui ar kitam šeimos nariui, kurie gali paskambinti pagalbos tarnyboms ir pranešti apie smurtą. Gali būti situacijų, kai smurto artimoje aplinkoje auka negali pati paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Smurto artimoje aplinkoje aukų patirtis rodo, kad dažnai bandant išsikviesti pagalbą smurtautojas atima telefoną. Vaikas turi teisę kreiptis pagalbos, kai ji (-s) yra tiesioginė fizinio, seksualinio ar kitokio smurto auka.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą Lietuvoje
Policijos pareigūnai atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį , kuris galioja 15 dienų.
Esant būtinybei, policija turi taikyti priemones, kad apsaugotų auką ir aukos vaikus. Šias priemones valstybė privalo naudoti siekiant užtikrinti aukos žmogaus teisių įgyvendinimą. Suprantant realybę, kad ne kiekvienas policijos pareigūnas turi pakankamai žinių apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, egzistuoja žmogaus teisių pažeidimo rizika dėl policijos negebėjimo užtikrinti aukos saugumą. Valstybė privalo užtikrinti atitinkama kruopštumą vykdant prevenciją ir tinkamai tiriant smurto artimoje atvejus bei taikant atsakomybę, laikantis nacionalinių teisės normų ir nepaisant to ar teisės pažeidimą padarė valstybės atstovai ar privatūs asmenys.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
2011 metų gegužės 26 dieną buvo priimtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio Įstatymo pagrindinis tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių bei padėti smurtą patyrusiems asmenims, pasiūlant jiems specializuotą kompleksinę pagalbą.
Jame apibrėžiama, kad smurtas artimoje aplinkoje - tai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis iš aplinkos asmenų, su kuriais jį sieja ar praeityje siejo santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai.
Smurto formos
Daugeliu atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą
- Fizinis smurtas: Tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę - nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Šiai smurto rūšiai priskiriamas neleidimas aukai išeiti iš namų, naudotis medicinos paslaugomis. Esant fizinio smurto žymių, smurtą įrodyti dažniausiai pavyksta ir smurtautojas sulaukia atitinkamos bausmės.
- Psichologinis smurtas: Tai dažniausiai artimoje aplinkoje pasitaikanti ir aukų sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Jis pasireiškia pastoviu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan. Tačiau psichologinis smurtas yra sunkiai įrodomas ir tokiu atveju smurtautoją sutramdyti yra sunku ir sudėtinga.
- Ekonominis smurtas: Pasireiškia ir dideles, ir mažas pajamas gaunančiose šeimose. Asmeniui atimama galimybė tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir jas tvarkyti savo nuožiūra. Nereti atvejai, kai asmuo yra vienintelis, gaunantis šeimoje darbines pajamas, bet negali jomis disponuoti. Šiai smurto rūšiai galima priskirti ir minėtą draudimą dirbti.
- Seksualinis smurtas: Suvokiamas kaip kėsinimasis į asmens sveikatą, gyvybę, jos garbę. Seksualinio smurto atveju aukos atžvilgiu naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas.
Kaip atpažinti smurto artimoje aplinkoje požymius
Smurto ratas
Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas:
- Įtampos augimo.
- Smurto proveržio.
- „Medaus mėnesio“.
Pirmajam - įtampos augimo - etapui būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.
Antrajam - smurto proveržio - trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos.
Trečiasis - „medaus mėnesio“ - etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų.
Specializuotos pagalbos centrai
Asociacija Vilniaus moterų namai yra vieni iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo iniciatorių ir rengėjų, siekia efektyvaus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo, užtikrinant nukentėjusių asmenų efektyvią teisių apsaugą, o nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir oficialiai vykdo Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniaus mieste, glaudžiai bendradarbiaujant su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis organizacijomis bei institucijomis.
Taip pat skaitykite: Smurtas artimoje aplinkoje: Utenos apskritis
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra slepiamas, moterys retai pačios kreipiasi pagalbos, todėl Įstatymas numato, kad Specializuotos pagalbos centrai, gavę informaciją iš Policijos apie įvykusį smurto faktą, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu. Specializuotos pagalbos centrai orientuojasi tik į smurto prieš moteris problematiką ir daugiausia teikia pagalbą tik smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims. Šių centrų darbuotojai turi pakankamai žinių ir darbo patirties su smurtą patiriančiomis moterimis, todėl nukentėjusiosios gali sulaukti reikiamos pagalbos.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Iš viso yra 14 organizacijų. Susisiekite su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas, tiesiogiai.
Teikiama pagalba
Tokie centrai teikia kompleksinę pagalbą, t.y. informavimo, psichologinio ir teisinio konsultavimo, palaikymo, tarpininkavimo institucijose bei atstovavimo interesams.
- Emocinė pagalba: Išklausome, suprantame ir palaikome. Padedame įveikti krizinę situaciją, motyvuojame nutraukti smurtinius santykius.
- Informacija: Diskutuojame apie galimus sprendimus, sudarome veiksmų planą, supažindiname su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba.
- Tarpininkavimas: Pristatome visas organizacijas ir institucijas, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus.
Viešąsias funkcijas atliekanti institucija, kuri teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje.
- Teisininkas: Konsultuos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei padės parengti teisinius dokumentus (ieškiniai, pažymos, prašymai, pareiškimai ir pan.).
- Psichologas: Padės pamatyti situaciją, kurioje esate, su kuo tai susiję, kokius sprendimus ir atsakomybes galite priimti norėdami ją keisti.
- SPKC konsultantai: Išklausys, suteiks emocinę paramą bei kartu su jumis ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti smurtą šeimoje.
Kaip gauti pagalbą?
Pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų sprendimo būdus bei priemones. Kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas. Jei reikalinga kitų institucijų pagalba (pvz.
