Smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena rimčiausių socialinių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Nepaisant ilgalaikių pastangų keisti visuomenės požiūrį ir plėtoti pagalbos sistemas, situacija vis dar kelia didelį nerimą.
Nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tą rodo ministerijos užsakymu „Baltijos tyrimai“ praeitų metų lapkričio mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Ji taip pat parodė, kad 90 proc. gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys.
Ministerijos duomenimis, nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras, tačiau 58 proc. nukentėjusiųjų pagalbos niekur nesikreipė. Ministrė pabrėžė, kad žmonės, nesikreipdami pagalbos, padeda smurtautojams išvengti atsakomybės.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
„Labai svarbu, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių netoleruoja smurto artimoje aplinkoje. Deja, daugiau nei pusė patyrusių smurtą gyventojų nesikreipė pagalbos. (...) Noriu padrąsinti žmones netylėti ir kreiptis pagalbos“, - pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Statistika ir Tendencijos
Tyrimo duomenimis, smurtą artimoje aplinkoje dažniau patiria žemesnes pajamas gaunantys žmonės. Nuo 2022-ųjų smurtą patyrusių gyventojų sumažėjo 4 proc., nuo 20 iki 16 procentų. Respondentai beveik po lygiai minėjo, kad patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Seksualinį smurtą sakosi patyrusios 8 proc. moterų ir 0 proc. vyrų, ekonominį - 8 proc. vyrų ir 4 proc. moterų. Smurtą aukos dažniausiai patyrė nuo buvusio bei esamo sutuoktinio, sugyventinio, tėvų ar įtėvių.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą Lietuvoje
2024 m. lapkričio 25 d. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė pagrindinius Europos Sąjungos (ES) tyrimo dėl smurto dėl lyties tyrimo rezultatus, kurie išties neramina. Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų. Lietuvoje situacija, atrodytų, yra šiek tiek geresnė - smurtą yra patyrę 25,2 % moterų, tačiau tai nereiškia, kad problemos mastas yra mažesnis.
Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %. Šie skaičiai rodo, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moteris turėtų jaustis saugiausiai - savo namuose.
Šakių rajono policijos komisariate vykusio tarpinstitucinio susitikimo metu specialistų iš skirtingų institucijų nuomonės dėl smurtautojo ir aukos atsakomybės bei teisių išsiskyrė, tačiau reziumuota, kad smurtui mažinti būtinas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas. Kaip susitikimo pradžioje informavo Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė, nuo šių metų sausio 1 d. iki lapkričio 4 d. apie smurtą artimoje aplinkoje buvo gauti 455 pranešimai, pradėti 53 ikiteisminiai tyrimai. Per šį laikotarpį išduoti 158 apsaugos nuo smurto orderiai (apsaugos orderis - prevencinė priemonė, skirta apsaugoti smurtą patiriantį asmenį, kuriam pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos - red. past.).
Pasak pareigūnės, pernai nuo smurtautojų nukentėjo 36 asmenys (13 vyrų ir 23 moterys), šiais metais 31 (6 vyrai ir 25 moterys). Neblaivių nukentėjusių pernai buvo 4, šiais metais 7. Smurtą nuo sutuoktinio patyrė 6 asmenys, nuo sugyventinio - 16 asmenų.
Statistika Šakių rajone (2024 m. sausio 1 d. - lapkričio 4 d.)
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje | 455 |
| Pradėti ikiteisminiai tyrimai | 53 |
| Išduoti apsaugos nuo smurto orderiai | 158 |
| Nukentėję asmenys | 31 (6 vyrai ir 25 moterys) |
Pagalbos Galimybės ir Iššūkiai
Nors Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes. Ši problema nėra unikali Lietuvai. Europos Sąjungoje tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus.
Taip pat skaitykite: Smurtas artimoje aplinkoje: Utenos apskritis
SADM teigimu, finansavimas pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje per pastaruosius metus išaugo du kartus.
Posėdyje dalyvavusi Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SPKC) konsultantė Vilija Žukauskaitė informavo, kad institucija teikia kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims: konsultuoja teisininkas, psichologas, SPKC specialistas. „Smurto tema yra labai jautri. Dažnai šeimoje, kurioje pasireiškia smurtas, asmenys nori konfidencialumo ir policijos kvietimas yra jau tik kritiniu atveju. Smurtas dažniausiai prasideda nuo nepagarbos ir kontrolės. Statistika yra tokia: 78 proc. nukentėjusiųjų yra moterys, virš 20 proc. - vyrai, bet nuo moterų nukentėję tik 8 proc., kitais atvejais nukenčia nuo brolių, kitų vyrų ir visa kita, - pastebi V. Žukauskaitė. - Ir dar, aš manau, kad smurtautojai jaučiasi nebaudžiami. Aš labai norėčiau griežtesnių priemonių jiems. <...> Moteris sužalota, įrodymų krūva, turėtų būti taikomas baudžiamasis persekiojimas, o tas negerietis gauna šešias valandas smurtinio elgesio keitimo kursų paklausyti. Nu juokinga. Atlikti tyrimai rodo, kad iš apklaustų smurtavusių asmenų nepilnai keturi procentai buvo motyvuoti keisti savo elgesį.“
Reaguodama į tokias išsakytas mintis, Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus Šakiuose vyriausioji specialistė Edita Matusevičienė kalbėjo: „Kalėjimas - ne išeitis. Mes dirbame su probuojamais asmenimis ir taikome smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programas. Vien su kontrole, bausme, manau, mes niekaip nepasiekiam jokio pokyčio žmogaus elgesyje. Be abejo, šimtu procentų sėkmės atvejų nėra. Probacijos sėkmės atvejis, kai probuojamasis asmuo pakartotinai neateina“, - kalbėjo E. Matusevičienė pridurdama, kad ir gavęs apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį asmuo turėtų būti įpareigotas išklausyti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programas.
Į pokalbį įsijungusios Šakių socialinių paslaugų centro direktorės Audronės Balčiūnienės pastebėjimu, deja, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet moterys atleidžia ir nepalieka jas skriaudžiančių vyrų. Kalbėję Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos nariai pripažino, kad reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, norint padėti smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems. Taip pat naudingi būtų ir mokymai smurto tema, posėdyje dalyvavusių institucijų specialistų pasidalijimas patirtimi. „Vaiko teisių tarnyba gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą reaguoja, vykstam į šeimą. Mano pastebėjimu, dažniausiai atvykę policijos pareigūnai jau būna suteikę informaciją, kur kreiptis pagalbos smurto artimoje šeimoje atveju.
Visuomenės Požiūris ir Stereotipai
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. Tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Šie stereotipai ne tik atgraso aukas nuo pagalbos ieškojimo, bet ir suteikia smurtautojams pasiteisinimą bei galimybę išvengti atsakomybės.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje tendencijos
Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą. Antraštėse ir straipsniuose kartais naudojami romantizuoti ar smurtinius veiksmus pateisinantys posakiai, kurie nukreipia dėmesį nuo nusikaltimo esmės. Pavyzdžiui, vietoje „smurtas prieš moterį“ kartais rašoma „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“, o smurtautojas apibūdinamas kaip esantis „sunkioje emocinėje būsenoje“.
Tokie apibūdinimai mažina visuomenės supratimą apie smurto rimtumą ir formuoja klaidingą nuomonę, kad smurtas gali būti pateisinamas. Neretai dėmesys yra perkeliamas ant nukentėjusio asmens veiksmų ar būsenos, tarsi siekiant rasti paaiškinimą, kodėl įvyko smurtas. Tai gali pasireikšti kaltinančiais klausimais, pavyzdžiui, „ar ji buvo išgėrusi?“ arba „kodėl ji liko santykiuose?“. Čia ir vėl grįžtame prie žalingų stereotipų, pavyzdžiui, kad moteris yra atsakinga už šeimos gerovę, o jos pareiga - „išlaikyti ramybę“ santykiuose, net jei jai gresia pavojus. Tokia perspektyva ignoruoja svarbiausią faktą: smurtas yra sąmoningas smurtautojo pasirinkimas, o ne aukos elgesio pasekmė.
Tokia visuomenės reakcija ne tik kenkia nukentėjusiam asmeniui, bet ir apsunkina pastangas užkirsti kelią smurtui. Užuot sutelkusi dėmesį į smurto priežastis - smurtautojo elgesį, visuomenė siunčia klaidingą žinią, kad kaltas yra ne pats smurtas, o aplinkybės ar nukentėjęs asmuo.
Kaip Spręsti Problemą?
Spręsti smurto prieš moteris problemą reikia nuosekliai ir visapusiškai. Pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat būtina investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą. Svarbų vaidmenį šioje kovoje atlieka ir žiniasklaida, kuri turi atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant romantizuojančių antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų.
Šiuolaikinė žiniasklaida turėtų būti empatiška, skaidri ir orientuota į visuomenės švietimą, o ne sensacijų vaikymąsi.
El. www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el. paštas).