Kunigas Kunigas Kazlauskas buvo iškili asmenybė Lietuvoje, pasižymėjusi savo veikla ir indėliu į tautos kultūrą bei švietimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, svarbiausius darbus ir palikimą.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Kunigo gimimo data pagal naująjį kalendorių - 1865 m. Jis mokėsi Kvėdarnos (Šilalės r.) valdinėje rusiškoje pradžios mokykloje, 1879-1883 m. - Šiaulių gimnazijoje. 1883-1886 m. K. Kazlauskas gyveno Maskvoje (Rusija) ir Chotine (Ukraina), kur dirbo vaistinėse mokiniu. 1886-1890 m. jis studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje. Dėl nežinomų priežasčių palikęs nebaigtas studijas seminarijoje ir negavęs kunigo šventinimų, K. Kazlauskas 1890-1891 m. 1891 m. spalį persikėlęs į Kauną, jis įstojo į Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje paskutinį kursą, taip 1891-1892 m. tęsė ir baigė kunigystės studijas.
1892 m. lapkričio 29 d. (pagal naująjį kalendorių - gruodžio 11 d.) K. Kazlauskas buvo įšventintas kunigu. 1893-1895 m. jis buvo Vydžių (dabar - Baltarusija) vikaras. Nusižengdamas valdžios draudimui laisvai važinėti po Lietuvą, jis keliavo ir platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1895 m. rugpjūtį, jau paskirtas Rumšiškių (Kaišiadorių r.) vikaru, bet nespėjęs persikelti, jis buvo sulaikytas Tauragės nakvynės namuose, kur buvo nukeliavęs pargabenti draudžiamų leidinių, už lietuvišką veiklą K. Kazlauskas buvo valdžios nubaustas - rugsėjo 30 d.
Veikla su Laikraščiu "Tėvynės sargas" ir Lietuviškos Spaudos Platinimas
Vienuolyne Juozo Tumo pavedimu jis kartu su kunigu Felicijonu Leliu (1870-1949) organizavo laikraščio "Tėvynės sargas" leidybą bei platinimą per Kretingos vienuolyną, ten įrengė slėptuves. K. Kazlauskas slapta nuvyko per Rusijos-Prūsijos sieną į Tilžę (dabar - Sovetskas, Kaliningrado sritis, Rusija) ir sutarė dėl jo spausdinimo Šenkės spaustuvėje. 1896 m. "Tėvynės sarge" jis išspausdino 10 publikacijų, pasirašydamas jas L. Aukupaičio ir L. A.
Tolesnė Kunigystės Veikla
1896 m. spalio 22 d. išleistas iš vienuolyno, 1896-1897 m. jis buvo Rumšiškių (Kaišiadorių r.) vikaras, buvo įsirengęs ir pusantrų metų ten turėjo slaptą lietuviškų knygų platinimo punktą. 1897-1901 m. K. Kazlauskas buvo Rozalimo (Pakruojo r.) vikaras, ten talkino ir klebonui Konstantinui Olšauskui. Šioje parapijoje jis subūrė tretininkes, kurios slapta mokė kaimo vaikus lietuviškai skaityti, platino knygnešių pristatomas lietuviškas knygeles. Paskirtas 1901 m. sausio 5 d., 1901-1907 m. jis tarnavo Karklėnų (Kelmės r.) Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios kunigu filialistu. Karklėnuose jis irgi įsirengė draudžiamų knygų sandėlį, paversdamas bažnyčią jų platinimo centru, užstodavo ir gindavo caro žandarų persekiojamus parapijiečius.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Už tai, kad 1905 m. Karklėnuose jis platino Vilniaus Seimo atsišaukimus, K. Paskirtas 1907 m. lapkritį, 1908-1915 m. K. Kazlauskas buvo Svėdasų (Anykščių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas. Svėdasuose jis ugdė vikarus: 1909-1914 m. - Antaną Strazdą, 1909-1910 m. - Igną Zimblį, 1911 m. - Stasį Žadeikį ir Antaną Tvarijanavičių, 1912 m. - Petrą Kasčiuką, 1914-1915 m. - Konstantą Šimašį, 1915 m. Jis rengė projektą ir ruošėsi statyti naują erdvią mūrinę romėniško stiliaus Svėdasų bažnyčią. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, bažnyčios statyba liko nepradėta, o iš bažnyčiai statyti suvežtos medžiagos K. Svėdasuose jis atidarė "Saulės" draugijos mergaičių mokyklą, kurioje dvi mokytojos ugdė apie 100 mergaičių, visus 8 klebonavimo metus išlaikė mokytojas.
Jis slapta išardė špitolės vidaus sienas ir įrengė salę lietuviškiems renginiams bei sceną, įsteigė pirmąjį teatrą ir režisavo keletą vaidinimų, rengė labdaros vakarus lietuviškai mergaičių mokyklai paremti. Rusų mokyklos mokytojų įskųstam, kad negerbia Rusijos caro ir neskatina parapijiečių už jį melstis, K. Kazlauskui carinės Rusijos valdžia iškėlė bylą, bet ji dvasininko pažinčių su Kauno gubernatoriumi dėka 1912 m. Gyvendamas Svėdasuose, jis bendravo su lietuvių inteligentijos atstovais: pas kleboną lankėsi Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti šviesuoliai. Dvasininkas svėdasiškiams įsiminė valdingu charakteriu, ginčais su vikarais ir itin aktyvia blaivybės propaganda - pats buvo visiškas blaivininkas, nors mėgo ir mokėjo priimti svečius.
Perkeltas 1915 m. birželį, 1915-1923 m. K. Kazlauskas buvo Krekenavos (Panevėžio r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas. Krekenavoje jis vėl ugdė vikarą Antaną Tvarijanavičių. Perkeltas 1923 m. pabaigoje, 1923-1930 m. K. Kazlauskas tarnavo Gruzdžių (Šiaulių r.) Švč. Trejybės parapijos klebonu, 1930-1938 m. buvo Deltuvos (Ukmergės r.) Švč. Trejybės parapijos klebonas. 1938-1940 m. jis buvo Lapių (Kauno r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kuratas, 1940-1944 m. - altarista Kelmėje. Čia 1942 m. paminėjęs kunigystės 50-metį, K. 1944-1950 m. jis buvo Lygumų (Pakruojo r.) parapijos altarista, o 1950 m., prieš pat mirtį, - Tverų (Plungės r.) vikaras.
Bendradarbiavimas su Spauda ir Mirtis
K. Kazlauskas bendradarbiavo laikraščiuose "Tėvynės sargas" ir "Viltis", buvo vienas iš pirmųjų 1907 m. pradėtos leisti "Vilties" finansinių rėmėjų. Jis išvertė ir išleido D. Mirė 1950 m. vasario 5 d. Tveruose (Rietavo sav.). Palaidotas Tverų kapinėse prie koplyčios šalia kitų kunigų. Kapą ženklina paminklinis akmuo-stela su iškaltu kryžiumi ir įrašu: "A. A. / Kun.
Kazlausko indėlis į lietuvišką kultūrą
Kazlauskas buvo ne tik dvasininkas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, prisidėjęs prie lietuviškos kultūros puoselėjimo. Jis organizavo lietuviškus renginius, steigė mokyklas ir platino lietuvišką spaudą. Jo veikla buvo svarbi tautinio sąmoningumo ugdymui ir lietuvių kalbos išsaugojimui.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kunigo Kunigo Kazlausko gyvenimas ir darbai yra svarbus pavyzdys, kaip vienas žmogus gali reikšmingai prisidėti prie savo tautos gerovės. Jo atsidavimas, patriotizmas ir pastangos išsaugoti lietuvišką kultūrą bei švietimą paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Jo atminimas tebėra gyvas ir įkvepia naujas kartas siekti aukštų tikslų bei dirbti savo šalies labui.
Anželika Keršinskienė „Kaip gyvenimas mokykloje ugdo pilietiškumą?“
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose