Smurtas artimoje aplinkoje išlieka opi problema Lietuvoje, paveikianti įvairius visuomenės sluoksnius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras.
Statistiniai Duomenys ir Tyrimai
Ministerijos užsakymu "Baltijos tyrimai" praeitų metų lapkričio mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad 90 proc. gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys. Tačiau, nepaisant šio požiūrio, 58 proc. nukentėjusiųjų pagalbos niekur nesikreipė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad žmonės, nesikreipdami pagalbos, padeda smurtautojams išvengti atsakomybės. Tyrimo duomenimis, smurtą artimoje aplinkoje dažniau patiria žemesnes pajamas gaunantys žmonės. Nuo 2022-ųjų smurtą patyrusių gyventojų sumažėjo 4 proc., nuo 20 iki 16 procentų. Respondentai beveik po lygiai minėjo, kad patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Seksualinį smurtą sakosi patyrusios 8 proc. moterų ir 0 proc. vyrų, ekonominį - 8 proc. vyrų ir 4 proc. moterų. Smurtą aukos dažniausiai patyrė nuo buvusio bei esamo sutuoktinio, sugyventinio, tėvų ar įtėvių.
Smurto Rūšys
- Fizinis smurtas: Dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis Lietuvoje.
- Psichologinis smurtas: Gali būti sunkiau atpažįstamas, bet daro didelę žalą aukai.
- Seksualinis smurtas: Patiria 8 proc. moterų.
- Ekonominis smurtas: Patiria 8 proc. vyrų ir 4 proc. moterų.
Pagalbos Kreipimasis
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis.
Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Visuomenės Požiūris ir Tolerancija Smurtui
Kalbant apie smurto patirtis svarbu paminėti visuomenės požiūrį, kuris dažnai turi įtakos smurto pateisinimui, aukų kaltinimui. Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.
„Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“, - teigia M.
Smurto Prevencija ir Pagalba Nukentėjusiesiems
SADM teigimu, finansavimas pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje per pastaruosius metus išaugo du kartus. Antradienį į posėdį rinkosi Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Kaip susitikimo pradžioje informavo Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė, nuo šių metų sausio 1 d. iki lapkričio 4 d. apie smurtą artimoje aplinkoje buvo gauti 455 pranešimai, pradėti 53 ikiteisminiai tyrimai. Per šį laikotarpį išduoti 158 apsaugos nuo smurto orderiai.
Pasak pareigūnės, pernai nuo smurtautojų nukentėjo 36 asmenys (13 vyrų ir 23 moterys), šiais metais 31 (6 vyrai ir 25 moterys). Smurtą nuo sutuoktinio patyrė 6 asmenys, nuo sugyventinio - 16 asmenų.
Posėdyje dalyvavusi Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SPKC) konsultantė Vilija Žukauskaitė informavo, kad institucija teikia kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims: konsultuoja teisininkas, psichologas, SPKC specialistas.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Reaguodama į tokias išsakytas mintis, Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus Šakiuose vyriausioji specialistė Edita Matusevičienė kalbėjo: „Kalėjimas - ne išeitis. Mes dirbame su probuojamais asmenimis ir taikome smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programas. Vien su kontrole, bausme, manau, mes niekaip nepasiekiam jokio pokyčio žmogaus elgesyje. Be abejo, šimtu procentų sėkmės atvejų nėra. Probacijos sėkmės atvejis, kai probuojamasis asmuo pakartotinai neateina“, - kalbėjo E. Matusevičienė pridurdama, kad ir gavęs apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį asmuo turėtų būti įpareigotas išklausyti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programas.
Kalbėję Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos nariai pripažino, kad reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, norint padėti smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems. Taip pat naudingi būtų ir mokymai smurto tema, posėdyje dalyvavusių institucijų specialistų pasidalijimas patirtimi.
Apsaugos nuo Smurto Orderiai
Policijos duomenimis 2024 m. 15,1 tūkst. SAA pavojų keliantiems asmenų buvo skirta 21 tūkst. apsaugos nuo SAA orderių (3 ir daugiau orderių per metus gavo 1262 asmenys). Siekiant spręsti šią problemą, būtina ieškoti sprendimų, kaip efektyviau motyvuoti SAA pavojų keliančius asmenis dalyvauti smurto elgesio keitimo programose, taip pat būtina efektyvesnė kompleksinė pagalba nukentėjusiems ir SAA pavojų patiriantiems asmenims.
Dar viena labai aktuali problema - apsaugos nuo SAA orderio panaikinimo atvejų tendencijos. 2024 m. iš 21 tūkst. paskirtų apsaugos nuo SAA orderių buvo apskųsta 11 proc. orderių. Teismų sprendimu panaikinti 8 proc. paskirtų orderių, tai sudaro 74 proc. apskųstų orderių.
Statistika apie smurtą artimoje aplinkoje Šakių rajone (2024 m. sausio 1 d. - lapkričio 4 d.):
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje | 455 |
| Pradėti ikiteisminiai tyrimai | 53 |
| Išduoti apsaugos nuo smurto orderiai | 158 |
„Apsaugos nuo SAA orderio panaikinimo atvejai kelia rimtų klausimų, ar visos institucijos tinkamai vykdo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Komisija tęs parlamentinę kontrolę ir sieks išsiaiškinti, kodėl teismai nevienodai aiškina įstatymo nuostatas ir apsaugos nuo SAA orderį - prevencinę priemonę - panaikina kaip nepagrįstai paskirtą“, - apibendrino komisijos pirmininkė J.