Ką daryti, jei grasina smurtu: Smurto atpažinimas ir pagalbos paieška

Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo žmogaus saviraiškai: žodinės atakos, seksualinė prievarta, ekonominis žlugdymas, bauginimas.

Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Svarbu atpažinti įvairias smurto formas ir žinoti, kaip reaguoti į grasinimus.

Artima aplinka - aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Šiame straipsnyje aptarsime įvairias smurto formas, kaip atpažinti psichologinį smurtą, ką daryti patiriant smurtą ir kur kreiptis pagalbos.

Taip pat skaitykite: Atpažinkite psichologinį smurtą

Smurto formos

Smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, todėl svarbu jas atpažinti:

• Fizinis smurtas: Tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, siekiant jį sužeisti ar sužaloti.
• Psichologinis smurtas: Sąmoningas poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti paklusti smurtautojo reikalavimams.
• Ekonominis smurtas: Finansinės priklausomybės sukūrimas, draudimas dirbti, pinigų atėmimas, lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams.
• Seksualinis smurtas: Kėsinimasis į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, socialinę laisvę, garbę ir orumą.
• Nepriežiūra: Nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas.

Panagrinėkime kiekvieną iš šių formų išsamiau.

Fizinis smurtas

Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs:

• Mušimas, stumdymas, kratymas.
• Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.
• Smaugimas, dusinimas.
• Kandžiojimas, spjaudymas.
• Izoliavimas, grasinimas ginklu.
• Deginimas, kankinimas ir kt.

Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę.

Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto formos

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.

Psichologinis smurtas apima:

• Skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas.
• Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.
• Manipuliavimas ir kt.

Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis.

Psichologinio smurto požymiai:

• Įtikinėjimas: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
• Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
• Izoliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
• Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
• Manipuliavimą: smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
• Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.

Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.

Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje: ką svarbu žinoti

Ekonominis smurtas

Ekonominis smurtas Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:

• Draudimas dirbti.
• Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.
• Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).
• Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.

Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos.

Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti. Seksualinio smurto veiksmai:

• Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.
• Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.
• Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.

Nepriežiūra

Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.

• Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
• Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
• Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
• Socialinė - kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
• Psichologinė-emocinė - abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Smurto artimoje aplinkoje kontekste moterys su negalia gali patirti specifinių formų smurtą. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Šiame kontekste, instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.

Smurto ratas

Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai.

• 1 etapas - Įtampos augimas
• 2 etapas - Smurto proveržis
• 3 etapas - Medaus mėnuo

Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui - kreipkis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.

Ką daryti, jei grasina smurtu?

Jei jums grasina smurtu, svarbu nedelsiant imtis veiksmų, kad apsaugotumėte save ir savo artimuosius:

1. Įvertinkite grėsmę: Ar grasinimai yra konkretūs ir realūs? Ar smurtautojas turi galimybių įgyvendinti savo grasinimus?
2. Kreipkitės į policiją: Jei jaučiate realią grėsmę, nedelsiant skambinkite 112. Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos.
3. Rinkite įrodymus: Išsaugokite visus grasinimų įrodymus, tokius kaip SMS žinutės, el. laiškai, balso įrašai ar liudininkų parodymai.
4. Kreipkitės pagalbos į specializuotus centrus: Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia pagalbą smurtą patyrusiems asmenims.
5. Pasitarkite su teisininku: Teisininkas gali patarti, kaip apsaugoti savo teises ir interesus.
6. Sukurkite saugos planą: Apsvarstykite, kur galėtumėte pasitraukti, jei grėsmė taptų reali. Pasikalbėkite su artimaisiais ir draugais, kad jie žinotų apie jūsų situaciją ir galėtų jums padėti.

Kaip įrodyti psichologinį smurtą teisme?

Įrodyti psichologinį smurtą teisme gali būti sudėtinga, nes jis dažnai vyksta be liudininkų. Tačiau yra keletas būdų, kaip galite rinkti įrodymus:

• Rinkite bet kokius galimus įrodymus: SMS, el. laiškus, įrašinėkite diktofonu smurto atvejus, esant galimybei įsigykite vaizdo kamerą ir filmuokite (slapta kamera).
• Kaimynų, aplinkinių, kurie galėjo būti psichologinio smurto liudininkais parodymus, sutikimus liudyti.
• Būtinai veskite dienoraštį slapta nuo smurtautojo, kur aprašykite kiekvieną smurto atvejį. Tai labai varginantis ir sunkus darbas, nes aprašydama smurto atvejus auka vėl ir vėl jį išgyvena, todėl labai svarbu turėti palaikymą (artimuosius, draugus), kurie bet kada gali išklausyti, padėti.
• Labai svarbus įrodymas yra policijoje parašyti pareiškimai dėl psichologinio smurto, ypač jeigu pora turi vaikų, nes tai įrodymas visiems - ir teismui, ir psichologams, ir policijos pareigūnams, ir vaikų teisėms, ir socialiniams darbuotojams - kad auka nesitaiksto su psichologiniu smurtu ir ieško pagalbos.

Kokie įrodymai tokiais atvejais turi didžiausio svorio?

• Iškviesta policija, jei vaikas yra Vaikų teisių tarnyba informuota , liudininkai matę, dalyvavę. Taip pat sms, susirašinėjimas el. laiškais, pokalbių įrašinėjimas.

Kokie liudininkų parodymai turi įtakos?

• Policijoje, tarnybų užfiksuoti pranešimai, liudininkų parodymai, sms žinutės. Viskas yra svarbu.

Svarbiausi patarimai žmonėms, patiriantiems psichologinį smurtą:

• Kreiptis į policiją su pareiškimu apie patiriamą psichologinį smurtą.
• Kreiptis pagalbos į gyvenamojo miesto/rajono specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kurie nukreips ten, kur reikia, ir suteiks visokeriopą pagalbą. SKPC dirba apmokyti darbuotojai, psichologai soc. darbuotojai, teisininkai.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant kreipkitės pagalbos:

• Skambinkite 112: Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: Telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.

Taip pat galite kreiptis į įvairias organizacijas, kurios teikia pagalbą smurtą patyrusiems asmenims:

• Moters pagalba moteriai
• Arkivyskupijos šeimos centras
• Kauno moterų draugija

Jūsų teisės prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje:

• Turite teisę reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto ir nesiartinti prie jūsų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, t.y. Jumis, ir kartu gyvenančiais asmenims (pvz., vaikais), taip pat nesilankyti nurodytuose vietose, kuriose būna nukentėjusysis, t.y. Jūs, ar kartu gyvenantys asmenys (pvz., Jūsų vaikai), kol vyksta baudžiamoji byla;
• Neprivalote rašyti pareiškimo. Bet koks pareigūnų prašymas ar reikalavimas rašyti pareiškimą yra neteisėtas ir prieštarauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui;
• Neprivalote dalyvauti akistatoje su įtariamuoju (smurtautoju);
• Turite teisę gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą;
• Turite teisę gauti nemokamą pagalbą Jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre;
• Turite teisę teikti įrodymus. Buitiniai garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos, kt. yra pripažįstami įrodymais ir jums reikalaujant turi būti prijungti prie bylos, taip pat įrodymais laikomi šeimos gydytojo anksčiau padaryti įrašai Jūsų ir Jūsų vaikų medicininėse kortelėse;
• Turite teisę apskųsti policijos pareigūnų, prokuroru ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, įskaitant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą;
• Turite teisę gauti nukreipimą nemokamai kūno sužalojimo ekspertizei (abdukcijai) atlikti. Nukreipimą išduoda policija;
• Turite teisę prašyti, kad visų kontaktų su teisėsaugos institucijomis metu Jus lydėtų asmuo, kuriuo Jūs pasitikite;
• Turite teisę turėti atstovą (advokatą, advokato padėjėją, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimu - ir kitą aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti asmenį, kurį įgaliojate atstovauti Jūsų interesus);
• Turite teisę prašyti, kad Jūsų apklausa vyktų teisme.

Jei jaučiatės nesaugūs, kreipkitės pagalbos. Jūs nesate vieni.

tags: #ir #grasinimai #bet #tu #su #tuo