Psichologinis Smurtas Darbe: Kaip Atpažinti, Kur Kreiptis ir Kaip Apsisaugoti

Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Ši elgesio forma dažnai pasireiškia paslėptai - per ignoravimą, menkinimą, spaudimą ar nuolatinę kritiką. Psichologinis smurtas darbe neapsiriboja tiesioginiu konfliktu - dažnai tai būna ilgas ir emociškai alinantis procesas.

Ši problema dar vadinama mobingu. Mobingas - psichologinis smurtas darbe, kuriuo siekiama paveikti žmogaus psichologinę būseną, sumažinti jo savigarbą, sukelti stresą, nerimą ar net priversti pasitraukti iš darbo. Toks smurtas darbe dažnai lieka nepastebėtas, tačiau jo pasekmės gali būti labai žalingos.

Mobingas gali turėti įvairias formas - nuo subtilių užuominų iki atviro elgesio. Svarbu atpažinti ženklus laiku ir suprasti, kad emocinis smurtas darbe yra toks pat pavojingas kaip ir fizinis.

Dažniausi Psichologinio Smurto Požymiai

• Ignoravimas arba izoliavimas: darbuotojas sąmoningai paliekamas be informacijos, neįtraukiamas į pasitarimus, ignoruojami jo laiškai ar komentarai. Tai sukelia atskirties jausmą ir menkina profesinį vertingumą.
• Apkalbos, šmeižtas, melaginga informacija: kolegos ar vadovas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbuotoją, kursto nepasitikėjimą, kuria priešišką aplinką.
• Nuolatinė nepagrįsta kritika: darbuotojas kaltinamas dėl menkiausių klaidų, net jei jų nepadarė, nuvertinami pasiekimai, nepaisoma pastangų.
• Nepagarbūs komentarai, pašaipos: žeminančios pastabos, sarkazmas, pasityčiojimas iš išvaizdos, kalbos manieros ar asmeninių įsitikinimų.
• Užduočių ignoravimas arba jų sudėtingumo iškreipimas: darbuotojui skiriamos beprasmės arba žeminančios užduotys, arba atvirkščiai - per didelis darbo krūvis, nesuteikiant reikiamų priemonių ar informacijos.
• Grasinimai ir spaudimas: netiesioginiai ar tiesioginiai signalai apie galimą atleidimą, pareigų sumažinimą, grasinimai reputacijai ar karjerai.

Kas Dažniausiai Tampa Psichologinio Smurto Aukomis?

Psichologinis smurtas darbe gali paveikti bet kurį asmenį, tačiau kai kurios grupės susiduria su didesne rizika:

• Naujai įsidarbinę darbuotojai: neturintys įsitvirtinusios pozicijos organizacijoje dažnai tampa lengvu taikiniu.
• Kompetentingi ar išsiskiriantys specialistai: jų profesionalumas gali kelti grėsmę kitiems darbuotojams ar vadovams, todėl jie patiria pavydą ar konkurenciją.
• Darbo rinkoje pažeidžiamos grupės: mažumų atstovai, asmenys su negalia, vyresnio amžiaus darbuotojai ar emigrantai dažnai susiduria su diskriminacija ir atstūmimu.
• Tylios, intravertiškos asmenybės: tokie darbuotojai rečiau gina savo teises, nesiekia atviro konflikto, todėl tampa patogiais taikiniais smurtiniam elgesiui.

Kuo Pavojingas Emocinis Smurtas Darbe?

Emocinis smurtas darbe daro įtaką ne tik psichologinei būsenai, bet ir fizinei sveikatai bei profesiniam gyvenimui.

Taip pat skaitykite: Prašymų Sodrai procedūros

Psichologinio smurto pasekmės:

• Psichologiniai padariniai: nerimas, depresija, miego sutrikimai, pasitikėjimo savimi praradimas, nuolatinė įtampa.
• Fiziniai simptomai: dažni galvos ar nugaros skausmai, širdies ritmo pakitimai, padidėjęs kraujospūdis.
• Profesinės pasekmės: produktyvumo sumažėjimas, motyvacijos stoka, klaidų gausėjimas, dažni pravaikštos.
• Socialinė izoliacija: žmogus pradeda vengti bendravimo su kolegomis, praranda ryšį su kolektyvu, jaučiasi vienišas.
• Karjeros griūtis: dėl psichologinio smurto darbe kai kurie darbuotojai pasitraukia iš organizacijos, netgi iš viso darbo rinkos.

Kaip Atpažinti Psichologinį Smurtą Darbe?

Atpažinti psichologinį smurtą darbe svarbu kuo anksčiau, nes vėluojant situacija gali blogėti. Pasikartojantys nemalonūs veiksmai, net jei jie atrodo nedideli, gali būti emocinio smurto ženklas.

Svarbūs klausimai:

• Ar jūsų darbe vyrauja nuolatinė įtampa?
• Ar jaučiatės nuolat stebimas, kritikuojamas ar vertinamas neobjektyviai?
• Ar patiriate tyčinį izoliavimą ar informacijos slėpimą?
• Ar bijote reikšti nuomonę ar siūlyti idėjas, nes baiminatės neigiamos reakcijos?
• Ar jūsų kolegos ar vadovas jus menkina, net kai pasiekiate gerų rezultatų?

Jeigu į kelis klausimus atsakėte „taip“, verta rimtai apsvarstyti galimybę, kad susidūrėte su mobingu.

Kaip Apsisaugoti Nuo Mobingo Darbe?

Apsisaugoti nuo psichologinio smurto darbe galima tiek individualiomis pastangomis, tiek pasitelkiant organizacijos mechanizmus.

Taip pat skaitykite: Artimojo netektis ir darbdavio pagalba

Asmeniniai žingsniai:

• Veskite įrašus: užfiksuokite visus incidentus - datą, laiką, dalyvius, kas buvo pasakyta ar padaryta. Tai gali būti svarbu teisiniame procese ar skunde vadovybei.
• Ieškokite liudytojų: jei kas nors pastebėjo netinkamą elgesį - paprašykite jų patvirtinimo ar paramos.
• Pasikalbėkite su vadovu ar HR: išsakykite savo poziciją konstruktyviai ir su įrodymais.
• Naudokitės psichologo paslaugomis: daug įmonių siūlo konfidencialią emocinę paramą. Jei ne - kreipkitės į išorės specialistą.

Organizacijos atsakomybė:

• Aiški politika prieš smurtą darbe: įmonėje turi būti apibrėžti veiksmai, kurie laikomi mobingu, ir nustatytos elgesio taisyklės.
• Vidaus skundų tvarka: darbuotojai turi žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.
• Vadovų mokymai: vadovai turi būti apmokyti, kaip atpažinti ir sustabdyti smurtinį elgesį kolektyve. Čia ypač svarbūs specializuoti mobingo mokymai, padedantys suprasti psichologinio spaudimo mechanizmus ir tinkamą reagavimą į juos.
• Psichologinė parama: organizacija turėtų siūlyti galimybę darbuotojams kreiptis į emocinės gerovės specialistus.

Teisinė Apsauga Nuo Smurto Darbe Lietuvoje

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbdavys privalo užtikrinti saugią, sveiką ir psichologiškai palankią darbo aplinką. Psichologinis smurtas darbe prilyginamas darbo sąlygų pažeidimui.

Galimi veiksmai:

• Kreiptis į darbo ginčų komisiją: jei problema neišsprendžiama viduje.
• Informuoti Valstybinę darbo inspekciją: pateikti skundą dėl mobingo.
• Ieškoti profesinių sąjungų pagalbos: jos gali padėti ginti darbuotojo teises.
• Kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo: jeigu buvo patirtas psichologinis ar materialinis nuostolis.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Norint sustabdyti ar užkirsti kelią psichologiniam smurtui, svarbu žinoti, kokios institucijos gali padėti. Atsakymas į klausimą „psichologinis smurtas darbe kur kreiptis“ priklauso nuo smurto masto ir to, ar bandėte situaciją spręsti viduje.

Taip pat skaitykite: Parama neįgaliųjų įdarbinimui

1. Vidaus pagalbos kanalai:
   • Tiesioginis vadovas: jei vadovas nėra smurto šaltinis, pirmasis žingsnis - su juo pasikalbėti. Aiškiai įvardykite, kas vyksta, ir ko tikitės.
   • Personalo skyrius (HR): personalo specialistai turi užtikrinti darbo aplinkos saugumą. Jie gali pradėti vidinį tyrimą, tarpininkauti, pasiūlyti sprendimus.
   • Darbo taryba arba profesinė sąjunga: jei priklausote profesinei sąjungai - pasinaudokite jų teisine pagalba. Sąjunga gali atstovauti jus derybose su darbdaviu.
2. Išorinės institucijos:
   • Valstybinė darbo inspekcija (VDI): galite pateikti skundą dėl netinkamos darbo aplinkos ar darbdavio neveikimo. VDI gali atlikti tyrimą įmonėje.
   • Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: jei smurtas susijęs su diskriminacija (pvz., dėl lyties, amžiaus, tautybės), tarnyba vertina, ar pažeistos žmogaus teisės.
   • Darbo ginčų komisija: jei patyrėte žalą, sumažėjo darbo užmokestis ar buvote neteisėtai atleistas, šis kanalas leidžia greitai spręsti ginčus.
   • Teismas: jei kitos priemonės nepadeda - galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ar darbo sutarties nutraukimo dėl darbdavio kaltės.
   • Psichologinė pagalba: daugelis savivaldybių ar NVO siūlo nemokamas ar kompensuojamas konsultacijas. Jos būtinos, jei jaučiate ilgalaikį emocinį poveikį.

Kaip Pasiruošti Kreipimuisi?

Prieš kreipiantis pagalbos, svarbu tinkamai pasiruošti. Tai padės jūsų skundą pagrįsti įrodymais ir padidins galimybę sulaukti realios pagalbos.

Reikalingi dokumentai ir veiksmai:

• Fiksuokite visus incidentus: kiekvieną kartą užsirašykite datą, laiką, kas vyko, kas dalyvavo.
• Saugokite įrašus: el. laiškai, žinutės, susitikimų įrašai, kuriuose matomas smurtinis elgesys.
• Pasikalbėkite su kolegomis: liudytojai gali padėti pagrįsti jūsų pasakojimą.
• Kreipkitės į gydytoją: jei smurtas turėjo poveikį sveikatai - psichologo ar šeimos gydytojo išvada padės teisiniame procese.

Ką Daryti, Jei Niekas Nesiima Veiksmų?

Jei informavote vadovybę ar HR, bet nieko nevyksta - tai signalas, kad darbdavys ignoruoja savo įstatyminę pareigą. Tokiu atveju:

• Pateikite oficialų skundą VDI.
• Pasitarkite su profesine sąjunga ar darbo ginčų komisijos atstovu.
• Kreipkitės į žiniasklaidą ar NVO - kai kuriais atvejais viešumas padeda pasiekti teisingumą.

Kaip Apsaugoti Save Psichologiškai?

Nepamirškite - svarbiausia jūsų sveikata ir savijauta. Psichologinis smurtas darbe gali ilgainiui paveikti ne tik emocijas, bet ir fizinę sveikatą.

Rekomendacijos:

• Kalbėkitės su artimaisiais - atviras pokalbis padeda sumažinti izoliacijos jausmą.
• Neleiskite smurtui tapti norma - atpažinę smurtą, reaguokite iškart. Kuo anksčiau, tuo lengviau jį sustabdyti.
• Ieškokite profesionalios pagalbos - psichologas ar psichoterapeutas padės įvertinti situaciją ir stiprinti emocinį atsparumą.

E. E. Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.).

Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą.

Smurtinis elgesys įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurto apraiškas lemia kultūrinės nuostatos, nes smurtas ir agresija yra išmoktas elgesys.

Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai. Smurtą patiriantys darbuotojai jaučiasi išsekę ir nesugeba apsiginti. Išoriniai teisiniai mechanizmai labai riboti, todėl, jei pačioje organizacijoje nėra sukurti mechanizmai pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.

Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje visoms įmonėms įsigaliojo griežtesnės taisyklės dėl psichologinio smurto ir mobingo prevencijos darbe. Darbdaviams, kurie neužtikrins tinkamų prevencijos priemonių, gali būti skirtos baudos nuo 500 iki 1400 eurų - dvigubai didesnės nei iki šiol.

Pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, smurtas ir priekabiavimas apima bet kokį nepriimtiną elgesį, kuris gali padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, įžeisti asmens orumą ar sukurti priešišką darbo aplinką. Svarbu atskirti mobingą nuo konstruktyvios kritikos ar teisėtų darbdavio veiksmų.

Griežtesnė atsakomybė ir nauji reikalavimai turėtų paskatinti darbdavius aktyviau kovoti su psichologiniu smurtu bei mobingu darbo aplinkoje.

„Darbo kodeksas tiesiogiai nevartoja mobingo sąvokos, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įstatyme įtvirtintas smurto, įskaitant psichologinio, ir priekabiavimo draudimas. „Visgi svarbu akcentuoti, kad atleidžiant darbuotoją už psichologinį smurtą ar priekabiavimą, būtini įrodymai - dokumentai, SMS žinutės, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, taip pat liudininkų parodymai, - pabrėžia L. Mironovienė.

VDI pabrėžia, kad Darbo kodeksas nedraudžia pakartotinai priimti į darbą darbuotoją, kuris anksčiau buvo atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

„Jeigu darbuotojas patiria nederamą bendradarbio ar net tiesioginio vadovo elgesį, svarbu nedelsti - raštu kreiptis į darbdavį, detaliai aprašyti situaciją ir pateikti visus turimus įrodymus. Jei darbdavys nesiima veiksmų, darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI“, - akcentuoja Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė L.

Kaip Įveikti Psichologinį Smurtą Darbovietėje?

Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai.

Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).

Psichologinis smurtas darbe - tai rimtas darbo teisės pažeidimas, kurį būtina ne tik atpažinti, bet ir tinkamai pagrįsti, jei norima, kad situacija būtų objektyviai ištirta.

Tiriant skundus ar prašymus dėl psichologinio smurto, VDI vertina visapusę informaciją - ne tik nukentėjusiojo paaiškinimus, bet ir situacijos kontekstą, kitų darbuotojų parodymus, galimus dokumentinius ar techninius įrodymus.

Darbuotojui, kuris mano, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, rekomenduojama būti aktyviam ir sąmoningai rinkti visus įmanomus duomenis apie netinkamą elgesį.

„Nors psichologinis smurtas dažnai pasireiškia subtiliomis, iš pirmo žvilgsnio nematomomis formomis, darbuotojo pareiga - padaryti šią žalą matomą. Kuo daugiau konkrečių faktų ir įrodymų bus surinkta, tuo realiau tikėtis, kad darbdavys ar institucijos imsis veiksmų“, - sako L.

Jeigu darbdavys nereaguoja į darbuotojo pranešimą, ignoruoja problemą arba jei pats įmonės vadovas elgiasi netinkamai, darbuotojas gali pateikti skundą VDI.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo darbe prevencijos.

„Nors Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų psichologinio smurto, priekabiavimo ir kitų smurtui priskirtinų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, tačiau viešumoje skelbiamos istorijos apie darbe patirtą mobingą, psichologinį smurtą ar priekabiavimą rodo, kad prevencija šioje srityje yra nepakankamai veiksminga. Todėl būtina ieškoti, kokie teisiniai, administraciniai ir kitokie pokyčiai prisidėtų prie mobingo prevencijos stiprinimo Lietuvoje“, - teigė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

Pasak mobingo ekspertės prof. dr. Jolitos Vveinhardt, labai svarbu nepainioti mobingo ir psichologinio smurto, nes mobingas yra sistemingas, ilgalaikis persekiojimas darbe, kurį asmuo arba grupė taiko dažniausiai kitam asmeniui, siekiant, kad šis asmuo išeitų iš darbo. Darbo kodeksas saugo darbuotoją nuo psichologinio smurto, bet negina nuo mobingo. Mobingo aukoms Lietuvoje reikia skubios, kvalifikuotos pagalbos sistemos.

Akcentuota, kad šiuo metu Lietuvos teisėje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už mobingą, o vykdoma psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencija daugeliu atvejų yra neefektyvi. Todėl siūlyta remtis užsienio valstybių, kurios taiko baudžiamąją atsakomybę už mobingą ir gina mobingo aukas, patirtimi.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovo Daliaus Čepono teigimu, psichologinis smurtas ir kitos smurto ir priekabiavimo darbe formos pastaraisiais metais yra labiau atpažįstamos. Daugiausia skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto Valstybinė darbo inspekcija gauna iš sveikatos priežiūros, socialinio darbo ir švietimo sektorių darbuotojų.

Kita vertus, darbo ginčų komisijoje gautų reikalavimų dėl psichologinio smurto yra nedaug ir tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų gautų reikalavimų darbo ginčų komisijoje.

Paminėta, kad neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai teisėtus darbdavio reikalavimus vykdyti savo pareigas nepagrįstai laiko psichologiniu smurtu.

Gavusi pranešimą dėl psichologinio smurto darbe, Valstybinė darbo inspekcija pirmiausiai tikrina, ar tos įstaigos vadovas vykdo Darbo kodekse nustatytą pareigą imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti.

Itin aktuali problema - nevienodos ikiteisminės gynybos galimybės valstybės tarnautojams ir viešajame sektoriuje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims.

Viešojo valdymo agentūros direktorės Anos Selčinskienės teigimu, Valstybinei darbo inspekcijai nesuteikti įgaliojimai nagrinėti tarnybinius ginčus, todėl valstybės tarnautojams, patiriantiems mobingą ar psichologinį smurtą darbe, yra vienintelė galimybė ginti savo teises - kreiptis į teismą. Pagal darbo sutartį viešajame sektoriuje dirbantys asmenys turi didesnes galimybes - gali ginti savo teises, kreipdamiesi į Valstybinę darbo inspekciją.

Tokia pati problema yra su statutiniais valstybės tarnautojais - šių asmenų prašymų dėl tarnyboje patirto psichologinio smurto ir kitų darbo teisės pažeidimų Valstybinė darbo inspekcija nenagrinėja, nes tam neturi įgaliojimų.

Akcentuota, kad sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantys asmenys vis dar sunkiai atpažįsta psichologinį smurtą ir mobingą. Atkreiptas dėmesys, kad universitetuose nėra ugdomas medicinos srities studentų emocinis raštingumas, atsparumas kitų asmenų toksiškam elgesiui.

Posėdyje dalyvavusi mobingą iš įstaigos vadovo patyrusi švietimo sektoriaus darbuotoja teigė, kad institucijoms, tiriančios gautus pranešimus dėl psichologinio smurto darbe, reikėtų peržiūrėti darbo metodikas ir kriterijus, kuriais remiantis yra konstatuojama, kad asmens pranešime pateikta informacija, faktiniai įrodymai yra pakankami ir turi būti fiksuojamas psichologinio smurto darbe atvejis.

Posėdyje dalyvavusių Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovų teigimu, darbdaviams, įgyvendinant smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką ir kitas Darbo kodekse nustatytas pareigas šioje srityje, labai trūksta įgūdžių ir patirties, iškyla įvairių praktinių klausimų, darbovietėse sudarytoms komisijoms tiriant mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo atvejus.

tags: #darbdavio #psichologinis #smurtas #ir #grasinimai