Prekyba žmonėmis - tai vis dar labai pelningas nusikalstamo pasaulio „verslas”, paliečiantis ir traumuojantis ne tik atskirus individus, bet ir šeimas, bendruomenes.
Lietuvos Caritas programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ prevencijos savanorių komanda keliauja po Lietuvos miestus ir atokius kaimus pasakodama apie prekybą žmonėmis, jos formas, pavojus bei apsisaugojimo būdus.
Prekyba žmonėmis pagrindai: rizikos veiksniai ir prekiautojų žmonėmis taktika
Savanorių ir prevencijos koordinatorė Dovilė Martinonė sako, jog kartais išnaudojami žmonės net nesupranta, kad jie yra prekybos žmonėmis aukos. Taip yra todėl, jog žmonės įsivaizduoja tik vieną prekybos žmonėmis būdą, kai pagrobiamas žmogus ir prievarta išvežamas dirbti į užsienį, kur neretai dar yra išnaudojamas ir kitais tikslais.
Pagalba nukentėjusiems
Programos savanorių komanda jau 16 metų gelbsti moteris, vaikus ir vyrus iš prekeivių žmonėmis, sutenerių pinklių visoje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Kada Lenkijoje nedirba prekybos centrai?
„Su liūdesiu turime pripažinti, jog tokia pagalba neužkerta iš esmės kelio mūsų tautiečių išnaudojimui, nusikaltėliai griebiasi vis naujų, išradingų būdų, kaip vykdyti savo kriminalinius „verslus“. Supratome, jog žūtbūt reikia šviečiamųjų, nukreiptų į prevenciją, pastangų, kurios įspėtų ir informuotų pažeidžiamus asmenis ir jų artimuosius. Kai kurie žmonės net nesupranta, kad yra išnaudojami, nes nežino, jog yra ir daugiau prekybos žmonėmis formų, kada žmonės visai netikėtai tampa aukomis. Todėl ir po Lietuvą keliauja akcijos „Ekspozicija ant ratų“, kuri telpa į nedidelį treilerį ir gali nukeliauti tiek į didmiesčių aikštes ir gatves, tiek į atokias seniūnijas ir kaimus.
Per pusantrų metų „Ekspozicija ant ratų“ apkeliavo daugybę Lietuvos vietų.
Problemų yra ir Šiauliuose. Šiuo metu yra nagrinėjamos 40 žmonių, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, atvejų, bylos“, - sako D.
Naujos prekybos žmonėmis formos
Pasak D. Martinonės, egzistuoja naujos prekybos žmonėmis formos: išnaudojimas nusikalstamoms veikoms bei fiktyvios santuokos.
„Kiekvienas miestas turi išskirtinių prekybos žmonėmis atvejų. Dažnai organizuojantys nusikalstamas veikas įtraukia paauglius, o dažniausiai - nepilnamečius vaikinus iš socialinės rizikos šeimų, globos namų. Tačiau yra visokių išimčių, todėl nukentėti gali ir jaunuoliai iš normalių šeimų. Nagrinėjami atvejai rodo, jog dažnai jauni žmonės įtraukiami į vagystes iš parduotuvių, narkotikų gabenimą ar verčiami dalyvauti kitose nusikalstamose veiklose, kurias organizuoja didelės grupuotės. Atrodo, kad pavieniai žmonės daro nusikaltimus, nors neretai už jų stovi didžiulės organizuotos grupuotės. Todėl reikia suprasti, jog gali būti ir taip, kad jauni žmonės ne savo valia daro nusikaltimus ir jie yra patys prekybos žmonėmis aukos, nes juos yra užverbavę kiti asmenys“, - aiškina D.
Taip pat skaitykite: Sukčių prekybos agentų atpažinimas
Ypač silpnesni žmonės, ieškodami laimės, norėdami uždirbti pinigų ir pajusti geresnio gyvenimo skonį, įsivelia į melo pinkles. Pasak D. Martinonės, kaip bebūtų gaila, tik kartais yra išaiškinama, kad jaunuoliai yra prekybos žmonėmis aukos. Tada teismo toks žmogus yra pripažįstamas nukentėjusiuoju.
D. Martinonės darbo praktikoje buvo išskirtinis įvykis, kai į užsienį buvo išvežtas trylikametis paauglys dirbti.
„Vaikai išvažiuoja be tėvų, be dokumentų. Susidraugauja su verbuotojais ir nieko nebijodami išvyksta į užsienį, kur pradeda vogti. Verbuotojai vaikus primoko, kad jie net ir policijos pareigūnams sakytų, jog viską buvo patys sugalvoję“, - pasakoja D.
„Reikėtų neiti į tokias vietas, kur žmonės teikia neaiškius pasiūlymus, žada didelį darbo užmokestį. Geriausia su tokiais žmonėmis net nesivelti į kalbas, nes nuo pirmųjų žodžių jau prasideda verbavimas. Šiuo metu Šiauliuose tenka teikti pagalbą dažniausiai nuo nelegalaus darbo užsienyje nukentėjusiems žmonėms. Tai yra asmenys, kurie buvo išvykę į užsienį arba Lietuvoje buvo išnaudojami organizuojant vagystes. Kaip vėliau paaiškėjo, šie žmonės gyveno klaikiomis sąlygomis, kaip vergovėje ir kai kada dirbo tik už maistą. Toks darbas dabar yra vadinamas vergove. Šiauliuose daug tokių atvejų, o kiek dar nežinome jų“, - nuogąstauja A.
Pasak specialistų, kartais pagalbos ieško patys nukentėję žmonės, tačiau dažniau Lietuvos Caritas Šiaulių skyriaus socialinės darbuotojos sulaukia informacijos iš policijos pareigūnų.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis prekybos centre?
Pažeistos sielos ir sunki reabilitacija
Iš policijos pareigūnų sulaukę informacijos apie prekybos žmonėmis atvejį, toliau situaciją aiškinasi Lietuvos Caritas Šiaulių skyriaus socialinės darbuotojos, prasideda teisminiai procesai.
„Nukentėjusiems reikia pagalbos, kad jie galėtų vėl normaliai visuomenėje funkcionuoti. Padedame jiems atlikti elementarius darbus: nuvykti į darbo biržą ar užsiregistruoti pas gydytojus. Padedame atsižvelgdami, kokios pagalbos tuo metu labiausiai žmogui reikia. Taip pat teikiame ir materialinę pagalbą“, - pasakoja A.
Neretai Lietuvos Caritas socialinėms darbuotojoms tenka vykti į namus pas žmones, žinant jų problemą ir tikintis kuo greičiau jiems padėti, nors jie pagalbos atsisako.
„Jau po kelių susitikimų žmonės atsiveria, išsipasakoja savo problemas. Tik vėliau mes skatiname juos kreiptis į policiją, kad viskas vyktų teisėtai. 2015 metais Šiauliuose buvo apie 30 bylų, kuriose aiškinamasi dėl žmonių, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis. Tačiau tie procesai užsitęsia, todėl dirbame ir su anksčiau nukentėjusiais žmonėmis, kuriems vis dar reikalinga mūsų kaip specialistų pagalba. Sužaloti ir socialiai pažeisti žmonės sunkiai motyvuojami, nes galvoja, kad niekas jiems nebegali padėti. Tokio žmogaus reabilitacija trunka nuo pusės iki dvejų ar daugiau metų. Kiekvienas atvejis skirtingas, todėl vieno recepto, kaip apsisaugoti nuo prekybos žmonėmis atvejų, nėra. Tad patarčiau visiems daugiau dirbti ir labiau stengtis, nesiekiant lengvo darbo užmokesčio užsienyje“, - sako socialinė darbuotoja A.
Programos savanorių ir prevencijos koordinatorė D. Martinonė sako, jog kai kurie žmonės nesupranta, kad yra išnaudojami, nes nežino apie kitas prekybos žmonėmis formas, todėl ir patys tampa aukomis.
Pasak Lietuvos Caritas Šiaulių skyriaus socialinės darbuotojos A. Paliušytės, nuo prekybos žmonėmis ir visų galimų išnaudojimų formų šiuo metu dažniausiai nukenčia jauni vyrai, kurie neretai užsienyje ieško laimės siekdami užsidirbti.
2018m. Rugpjūčio 8 d. „KOPŽI“ Šiaulių skyriaus Socialinė darbuotoja Aušra Mickevičienė supažindino klausytojus apie galimas grėsmes, kokių būtina imtis atsargumo priemonių, norint netapti prekybos žmonėmis auka, žinoti, kur kreiptis pagalbos.
Prekeiviai žmonėmis Lietuvoje ieško aukų ne tik prostitucijai, pornografijai, vergiškam darbui, bet ir vagystėms, sukčiavimui, net fiktyvioms vedyboms ar narkotikų gabenimui ir platinimui.
Geriausi prekybos žmonėmis „verslininkų“ taikiniai - tai žmonės, kurie gyvena silpnuose regionuose, priklauso socialinės rizikos grupei. Tačiau patikliu, naiviu gali tapti kiekvienas, net jei gyvena geroje šeimoje, turi gerą darbą, išsilavinimą ir t. t.
Ir tarp jaunimo ir visų atsiranda tų, kurie nepatikrina, ar verta pasitikėti nuostabias įsidarbinimo sąlygas siūlančiu žmogumi.
VšĮ „Motinos Teresės šeimų namų“ bendruomenei skaityta paskaitos tema „Atsargiai ‒ prekyba žmonėmis!”. Bendruomenei pristatytos pagrindinės prekybos žmonėmis formos ‒ prostitucija, darbo išnaudojimas, vertimas daryti nusikaltimus, fiktyvios išnaudojančios santuokos.
Nukentėjusieji neretai tyli, nesikreipia arba atstumia pagalbą, todėl turime būti labai akyli, mokintis atpažinti aukas, nesmerkti jų.
Jokiais būdais nepasikliauti ir tikrinti informaciją, pirmiausia nereikėtų patikėti visiškai nerealiais pasiūlymais, kuriuose siūlomos nežmoniškos pinigų sumos, ar patikėti siūlymu vien dėl to, kad viską užtikrina tavo artimasis. Siūlomi aukso kalnai užsienyje, o dar ir labai draugiškas elgesys kelia pasitikėjimą.
tags: #prekybos #zmonemis #auku #reabilitacija