Kaip atpažinti sukčių prekybos agentą ir apsisaugoti nuo apgavysčių

Istorijas apie nukentėjusius nuo finansinių sukčių girdime gana dažnai ir turbūt neretas pagalvojame, kad patys tikrai neužkibtume. Kol... neužkimbame. „Swedbank“ duomenys rodo, kad kiekvieną dieną sukčiams atiduodame vidutiniškai 14 tūkst. eurų. Tuo metu lapkritį besitęsiantys „Juodojo penktadienio“ išpardavimai ir suaktyvėjusi internetinė prekyba gali lemti ir dar didesnius sukčių laimikius. Kaip to išvengti?

Šiandien sukčiai gali apsimesti mūsų artimais draugais, siųsti klaidinančias žinutes, o verslams kelia nerimą vis greičiau augantys sukčiavimo bandymai socialiniuose tinkluose. Kaip atpažinti šias grėsmes, jų išvengti bei apsaugoti tai, kas svarbiausia kiekvienam - savo duomenis?

Duomenų apsauga: Jūsų asmeninė informacija yra vertinga

Asmens duomenys - tai bet kokia informacija, pagal kurią galime identifikuoti asmenį. Svarbu saugoti:

• Finansinę informaciją: kreditinių kortelių numerius, PIN kodus, banko sąskaitų informaciją - mokėjimų istoriją, slaptažodžius.
• Prisijungimų duomenys: el. pašto, soc. tinklų ir kitų svarbių paskyrų slaptažodžiai.
• Profesinius, verslo duomenis: įvairius dokumentus, įmonės know-how, klientų informaciją.

Kodėl kėsinamasi į jūsų duomenis?

Pasisavinti asmens duomenys gali būti naudojami įvairiais tikslais, priklausomai nuo duomenų pobūdžio ir sukčių ketinimų. Vienas dažniausių pavogtų duomenų panaudojimo būdų - tai tapatybės vagystė: sukčiai, gavę asmeninius duomenis (asmens kodas, gimimo data ar paso numeris), gali sukurti netikras tapatybes ir kurti fiktyvias paskyras arba vykdyti finansinius sandorius jūsų vardu.

Finansinės apgaulės - taip pat itin dažnas pavogtų duomenų panaudojimo būdas. Nusikaltėliai gali naudoti pavogtus kreditinių kortelių ar banko sąskaitų duomenis pirkimams, pinigų išgryninimui.

Taip pat skaitykite: Kada Lenkijoje nedirba prekybos centrai?

Dažniausi apgavysčių tipai:

• Apgaulingos loterijos / prizai.
• Sukčiavimas prisistatant kitu asmeniu.
• Sukčiavimas prisistatant tiekėju.
• Pažadai mainais už pinigų pervedimą / investavimą.
• Prašymai atlikti mokėjimą iškilus problemoms su banko sąskaita.

Kaip sukčiai vilioja į spąstus socialinių tinklų naudotojus?

Štai keli realūs pavyzdžiai:

1. Apgaulingi konkursai. Sukčiai praneša, kad neva vartotojas yra konkurso nugalėtojas, o atsiimti prizą pakviečia paspaudžiant ant komentare nurodytos nuorodos.
2. Apgaulingos žinutės apie socialinių tinklų paskyras. Vienintelis būdas sustabdyti paskyros ištrynimą - pateikti apeliaciją per apgaulingą nuorodą, esančią žinutėje.
3. Reklamos, prisidengiant kito prekių ženklo vardu. Reklamos tekstas apkrautas emoji - to įprastai McDonald’s tekstuose nepastebėsime.

Kaip apsaugoti savo duomenis?

Norėdami dar geriau apsaugoti savo duomenis skaitmeninėje erdvėje, galite imtis papildomų veiksmų:

• Įjunkite 2FA (dviejų veiksnių autentifikaciją). Kiekvieną kartą bandant prisijungti prie paskyros, prireiks papildomo patvirtinimo SMS žinute ar specialia programėle.
• Naudokite sudėtingus slaptažodžius. Slaptažodžiai turėtų būti ne tik pakankamai ilgi, bet ir sudėtingi, sudaryti iš mažųjų ir didžiųjų raidžių, skaičių bei specialiųjų simbolių kombinacijos.
• Reguliariai atnaujinkite slaptažodžius. Venkite naudoti tuos pačius slaptažodžius keliose skirtingose paskyrose.
• Naudokite slaptažodžių valdymo programas. Jos gali padėti saugiai generuoti ir saugoti jūsų slaptažodžius.
• Peržiūrėkite senas, neaktyvias paskyras. Jei kai kurių paskyrų nebenaudojate, jas ištrinkite.
• Būkite atsargūs dalindamiesi asmenine informacija internete. Kuo mažiau informacijos apie save paskelbsite skaitmeninėje erdvėje, tuo mažesnė tikimybė šių duomenų nutekėjimui.

Ką daryti, jei įsilaužė į paskyrą?

Kad maksimaliai sumažintumėte galimą žalą, ypač svarbu veiksmų imtis nedelsiant:

Taip pat skaitykite: Kaip elgtis prekybos centre?

1. Kuo skubiau pakeiskite slaptažodžius visose paskyrose, kurios gali būti paveiktos.
2. Jei vis dar turite prieigą prie nulaužtos paskyros, atidžiai peržiūrėkite visus prisijungusius įrenginius ir lokacijas bei atjunkite tuos, kurie kelia įtarimų.
3. Stiprių ir unikalių slaptažodžių naudojimas visose paskyrose (el. pašto dėžutėje, soc.
4. Ten, kur įmanoma, ir visose svarbiausiose paskyrose - aktyvuoti 2FA.
5. Rekomenduojama atskirai išsisaugoti atkūrimo kodus.

Kaip atpažinti sukčių prekybos agentą?

Neretai patikėti sukčiais mus priverčia sutapimai, todėl piktadariai mėgsta prisidengti žinomų prekės ženklų vardais ir veikti pagal įtikinamas aplinkybes. Pavyzdžiui, sukčių žinučių ar laiškų įvairių kurjerių tarnybų vardu, tikėtina, dažniau sulauksime išpardavimų metu, kuomet iš tiesų tikėsimės užsakyto siuntinio. Toks sutapimas laike gali gerokai sumažinti mūsų budrumą bei įtikinti nebetikrinti faktų.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, su sukčių SMS žinutėmis ar laiškais per 10 šių metų mėnesių gyventojai susidūrė dažniausiai iš visų sukčiavimo schemų. Dėl tokio sukčiavimo būdo gyventojai neteko daugiau kaip 280 tūkst. eurų.

Sulaukus SMS žinutės su aktyviomis nuorodomis, prašymu patikslinti savo asmeninius ar finansinius duomenis, norint gauti siuntą, svarbu visuomet patikrinti, koks žinutės siuntėjo pavadinimas rašomas gautų žinučių sąraše. Gavus elektroninį laišką reikėtų labai atidžiai patikrinti, koks yra siuntėjo adresas - dažniausiai sukčius išduoda visiškai su paslaugos teikėju nesusijęs arba vos simboliu ar keliais nuo realaus besiskiriantis el. pašto adresas.

Nepasiduoti spaudimui. Sukčiai puikiai išmano žmonių psichologiją, todėl daugeliu aplinkybių jie stengiasi taikyti psichologinį spaudimą bei manipuliuoti mūsų emocijomis. Prabangaus prekės ženklo daiktas ar kelionės pasiūlymas su 50 proc. ar 80 proc. nuolaida „tik šią valandą“ dažniausiai yra pirmas ryškus indikatorius, kad susiduriame su sukčiais.

Siekiant kuo didesnio saugumo perkant internetu rekomenduojama rinktis gerai žinomas internetinės prekybos vietas. Tuo metu jei dėmesį vis tik patraukia nematyta el. parduotuvė, būtina paieškoti atsiliepimų apie ją, patikrinti, ar parduotuvė pateikia kontaktinius, juridinio asmens registracijos adreso duomenis. Taip pat galima pasinaudoti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įrankiu, skirtu svetainių saugumo tikrinimui.

Taip pat skaitykite: Prekybos centro priežiūra: įstatymas ar žmogaus teisės?

Netikros internetinės parduotuvės ar kelionių rezervacijų platformos nėra vienintelė vieta, kur įsigijus prekę bei atlikus mokėjimą, įsigytas daiktas taip ir nepasiekia pirkėjo. Atvejų, kuomet sukčiai pasisavina pinigus, pasitaiko ir tarpusavio prekybos platformose. Todėl, prieš sumokant pinigus, būtina pardavėjo duomenis patikrinti atidžiau - paieškoti jo anketų kitose platformose, patyrinėti, kokią informaciją apie asmenį tokiu vardu ir pavarde pateikia „Google“ paieška.

Dėl išankstinių mokėjimų sukčiavimo, kuomet sukčių aukos susimokėjo, tačiau taip ir negavo žadėtos prekės, gyventojai šįmet neteko jau daugiau nei 390 tūkst. eurų.

Netaupyti laiko saugumo kaina. Finansinius duomenis sukčiai kartais sugeba gauti įsilaužę į internetines parduotuves ir pasisavindami jose esančius pirkėjų duomenis arba įdiegdami kenksmingus kodus, kurie pasisavina gyventojų suvedamą atsiskaitymo kortelės informaciją. Dėl šios priežasties apsiperkant internetu savo saugumą galime padidinti neišsaugodami kortelės duomenų ateities apsipirkimams. Taip pat visada verta turėti atskirą kortelę, skirtą pirkimui internetu, kurią papildome tik tuo metu reikiama suma.

Tačiau siekiant apsaugoti savo asmeninius bei finansinius duomenis, svarbu galvoti ne tik apie specifines sukčiavimo schemas, bet ir apie saugumą internetinėje erdvėje bendrai. Neturėti vienodų slaptažodžių skirtingoms paskyroms bei naudoti dviejų ar daugiau faktorių autentifikaciją prisijungimui. Duomenų apsauga - viena jautriausių temų, kurią verta prisiminti ko ne kasdienėse situacijose.

Investicinis sukčiavimas: kaip atpažinti apgaulę?

Bankų asociacija skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje bankai užregistravo apie 230 investicinio sukčiavimo atvejų, o jų klientai prarado apie 2,3 mln. eurų. Žmonės dažniausiai tampa užsienyje įsikūrusių skambučių centrų aukomis, kurie naudoja didelio psichologinio spaudimo metodus siekdami priversti investuoti internetinėse platformose.

Psichologinis spaudimas, skambučių atakos, pažadai, kad pinigai bus saugūs, ir aukso kalnų iliuzija - realybė, su kuria susidūrė visi LRT Tyrimų skyriaus kalbinti nukentėję Lietuvos gyventojai.

Anot Treiderio, LRT kalbintiems nukentėjusiems asmenims skambinę davidai ir aleksandrai turėtų būti netikri, nes pats pirmą dieną buvo įspėtas susigalvoti vardą, kuriuo prisistatinės potencialiems klientams.

FNNT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas sako, kad situacija jam primena šiuo metu pasaulyje paplitusią sukčiavimo schemą. „Tipinė struktūra veikia bent per penkias valstybes. Viena grupė - atsakinga už skambučių centro sukūrimą. Ten dirbantiems žmonėms nuperkami telefonai, į kuriuos įdedamos SIM korteles iš kitos valstybės. Investicinė platforma sukuriama trečios valstybės serveriuose. O pinigai pervedami į ketvirtą valstybę“, - aiškina M. Petrauskas.

Ši FNTT nupasakota schema turi panašumų su LRT Tyrimų skyriaus užfiksuotais atvejais. „Kai bendrovė yra įsteigta Kipre ir prižiūrima Kipro institucijos, asmenys pasirašo sutartis su Kipro bendrove. Mes pasiūlome iš karto kreiptis į Kipro priežiūros instituciją. Lietuvoje veikiantis filialas investicinių paslaugų nevykdo. Mes, kaip bankas, galime nuvykti ten, tačiau nieko nerasime.

Ką daryti, jei patekote į sukčių pinkles?

Jei visgi spustelėjai „pirkti“ nepatikimoje e. parduotuvėje ir tapo neaišku, kam pervedei pinigus, primename, kokių veiksmų reikėtų imtis:

• Nedelsiant susisiekti su savo banku ir pranešti apie galimą sukčiavimo atvejį.
• Blokuoti kortelę arba sustabdyti pavedimą, jei tai įmanoma.
• Patikrinti, ar svetainėje yra kontaktai ar rekvizitai, ir, jei įmanoma, fiksuoti įtarimą - užfiksuoti ekrano nuotrauką ar išsisaugoti susirašinėjimo el. laiškais kopijas.
• Stebėti banko sąskaitą dėl neįprastų operacijų ir prireikus kreiptis į policiją arba vartotojų apsaugos institucijas.

Sukčiavimo prevencija: patarimai

• Tikrinti faktus: Visuomet patikrinkite informaciją, ypač jei jaučiate spaudimą greitai priimti sprendimą.
• Saugokitės viliojančių pasiūlymų: Jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
• Atsakingas elgesys internete: Naudokite patikimus atsiskaitymo būdus ir saugokite savo asmeninius duomenis.
• Skepticizmas: Būkite skeptiški ir nepasiduokite emocijoms, ypač kai kalbama apie pinigus.

Jei kyla nors menkiausia abejonė - geriau susilaikyti nuo apsipirkimo. Vertėtų daugiau pasidomėti apie e. parduotuvę, patikrinti atsiliepimus.

Atminkite: Budrumas ir atsargumas yra geriausia apsauga nuo sukčių. Būkite informuoti, saugokite savo duomenis ir nepasiduokite spaudimui.

tags: #prekybos #agentas #apgaudineja #pensininkus