Socialinis darbas - tai profesinė veikla, kurios metu kryptingai dirbama su žmonėmis, šeimoms ar net bendruomenėmis, padedant spręsti visuomenei aktualias socialines problemas, kuomet pats asmuo ar asmenų grupės savarankiškai jų išspręsti nebegali. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinio darbo paslaugų resursus Lietuvoje, įskaitant teisinę bazę, įstaigų veiklą, funkcijas, strategijas, finansavimą ir žmogiškuosius išteklius.
Teisinė bazė ir valdymas
Viešoji įstaiga „Žmogaus socialinės integracijos centras“ savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Socialinių paslaugų katalogu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitais teisės aktais, savivaldybių, kuriose teikia paslaugas (toliau - Savivaldybė) tarybos sprendimais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, Savivaldybės mero potvarkiais ir Įstatais.
Viešoji įstaiga „Žmogaus socialinės integracijos centras“ yra globojamo asmens atstovas pagal įstatymą, turintis įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti asmens psichosocialinę gerovę, ginti jo teises, teisėtus interesus ir pagal poreikį atstovauti jam. Įstaigos teisinė forma - viešoji įstaiga.
Pagrindinė įstaigos veikla pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 redakcija):
- Sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitų socialinių paslaugų, išskyrus socialinį draudimą, veiklos reguliavimas (84.12);
- Kitas mokymas (85.5);
- Švietimui būdingų paslaugų veikla (85.60);
- Kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (86.90);
- Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliaisiais asmenimis veikla (88.10);
- Kita, nesusijusi su apgyvendinimu, socialinio darbo veikla (88.9);
- Vaikų dienos priežiūros veikla (88.91);
- Kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla (88.99);
- Vaikų poilsio stovyklų veikla (55.20.20).
Įstaigos misija ir vertybės
Viešosios įstaigos „Žmogaus socialinės integracijos centras” vizija - būti modernia, bendradarbiaujančia įstaiga, teikti kokybiškas psichosocialines paslaugas, taip stiprinant visuomenės psichosocialinę gerovę.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Viešosios įstaigos „Žmogaus socialinės integracijos centras” vertybės:
- Empatija - gebėjimas įsijauti į žmogaus emocinę būseną. Su klientu būti čia ir dabar.
- Tolerancija - padedame žmogui nepaisant jo lyties, amžiaus, rasės, išpažįstamos religijos, socialinės padėties visuomenėje ir t.t.
- Komandiškumas - gebėjimas dirbti komandoje, spręsti asmens problemas, sutelkiant skirtingų sričių specialistus, siekiant suteikti kuo efektyvesnią kompleksinę pagalbą.
- Nuoširdumas - mūsų specialistai pasižymi nuoširdžiu noru padėti nelaimei ištiktam žmogui.
- Patikimumas arba konfidencialumas - besikreipiančiajam į mus stengiamės užtikrinti saugią aplinką. Kartu su klientu judame mažyčiais, bet užtikrintais žingsneliais link pokyčių. Sužinota informacija apie klientą be jo sutikimo yra niekam neskelbtina.
- Optimizmas - kokia bebūtų žmogaus situacija mes tikime, kad jis gali pasiekti pokyčių.
Viešosios įstaigos „Žmogaus socialinės integracijos centras” tikslai - stiprinti visuomenės gerovę, veiksmingai spręsti socialinius iššūkius ir problemas, taip pat palengvinti ir skatinti teigiamus socialinius pokyčius, siekiant pozityvios asmens socializacijos ir integracijos į visuomenę, organizuoti ir teikti bendruomenines psichosocialines paslaugas, atitinkančias individualius asmens poreikius, taip didinant socialinę įtrauktį.
Veiklos funkcijos
„Žmogaus socialinės integracijos centras” funkcijos:
- Teikti psichosocialines paslaugos vaikams, paaugliams, šeimoms;
- Didinti skirtingų paslaugų psichosocialinei gerovei prieinamumą;
- Teikti konsultacines, motyvavimo ir t. paslaugas darbo neturintiems asmenims, ilgalaikiams bedarbiams;
- Teikti skubią pagalbą įvykus krizei (savižudybei, nelaimingam atsitikimui ir pan.);
- Organizuoti operatyvią mobilios pagalbos teikimą;
- Teikti psichosocialines paslaugas vienišiems asmenims, senjorams;
- Teikti psichologo konsultacijas ir kitą psichosocialinę pagalbą onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems;
- Organizuoti vaikų stovyklas ir kitą užimtumą.
„Žmogaus socialinės integracijos centras“ veiklos funkcijos: Centras teikia psichosocialinio konsultavimo, švietimo, užimtumo paslaugas, kurios stiprina kliento gerbūvį, padeda tenkinti skirtingus poreikius, kas prisideda ir stiprina sklandžią įtrauktį į visuomenę. Paslaugas teikia susivieniję į komandą kompetentingi aukštos profesinės kvalifikacijos specialistai.
Paslaugas teikia visoje Lietuvoje. Paslaugos teikiamos lietuvių, rusų, anglų, vokiečių k.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Centro veikla:
- Konsultuoja vaikus, paauglius, asmenis, šeimas, poras, senjorus, asmenis, turinčius negalią;
- Veda vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programas (vaikų, tėvų ir vaikų grupės; individualios psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos);
- Organizuoja paauglių socialinių įgūdžių formavimo grupes;
- Organizuoja įvairias savipagalbos grupes;
- Veda pozityvios tėvystės kursus;
- Skatina psichohigienos įgūdžių formavimąsi, pabrėžiant jo svarbą ir naudą;
- Formuoja pozityvaus elgesio skatinimo modelius;
- Orientuojasi į nedarbo problemos sprendimą;
- Prisideda prie visuomenės gyvenimo kokybės, emocinės, psichosocialinės sveikatos gerinimo;
- Vykdo smurto, skyrybų, savižudybių ir kt. prevenciją;
- Organizuoja kryptingą užimtumą;
- Vykdo nusikalstamumo prevenciją;
- Gerina resocializaciją ir reintegraciją asmenų, linkusių nusikalsti;
- Veda smurtinio elgesio keitimo programą (akredituota Lietuvos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos);
- Skaito paskaitas, seminarus, mokymus;
- Vykdo karjeros konsultavimo paslaugas;
- Vykdo mobilios komandos funkciją;
- Teikia pavėžėjimo paslaugas.
Paslaugų gavėjai:
- Šeimos, poros, vaikai, paaugliai, pavieniai asmenys, turintys psichosocialinių problemų;
- Šeimos, vaikai, paaugliai, turintys raidos ir kt. sutrikimų.
- Nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje;
- Priklausomybę, turintys asmenys;
- Krizinėje situacijoje esantys asmenys;
- Darbo neturintys asmenys, ilgalaikiai bedarbiai;
- Probacijos tarnyboje registruoti asmenys;
- Onkologiniai ligoniai;
- Iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys;
- Vieniši asmenys;
- Senjorai;
- Asmenys siekiantys pagerinti savo gyvenimo kokybę;
- Kliento aplinka (kas turi įtakos spartesniam kliento pasveikimui, integravimuisi, įsitraukimui į socialinį gyvenimą).
- Klausos negalę turintys asmenys.
VšĮ „Žmogaus socialinės integracijos ventras“ veiklos strategija 2023-2024
Strateginis tikslas: Plėsti ir efektyvinti psichosocialines paslaugas Vakarų Lietuvoje, taip prisidedant prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo.
Uždaviniai strateginiam tikslui įgyvendinti:
- Pritraukti kitų ar projektinių lėšų, rašant ir dalyvaujant rajono, šalies, ES projektuose.
- Didinti Įstaigos valdymo efektyvumą, skiriant ypatingą dėmesį komandinio darbo vystymui ir darbuotojų kompetencijų tobulinimui.
- Efektyvinti skirtingas psichosocialines paslaugas, atsižvelgiant į atskirų savivaldybių, bendruomenių, asmens poreikius.
Toliau pateikiami uždaviniai ir priemonės strateginiam tikslui įgyvendinti:
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
| Uždavinys | Priemonės | Matavimo rodikliai, rezultatai | Atsakingi asmenys | Ištekliai |
|---|---|---|---|---|
| Pritraukti kitų ar projektinių lėšų, rašant ir dalyvaujant rajono, šalies, ES projektuose. | Nuolat stebėti galimus teikti projektus, kurie orientuotųsi į psichoosocialinių paslaugų teikimą, taip gaunant finansavimą bei juos teikti; Pagal galimybes dalyvauti savivaldybių Tarybos posėdžiuose, kituose susitikimuose, kurie turėtų reikšmingos vertės, kuriant psichosocialinių paslaugų paketą bei jį įgyvendinant. | Esant galimybei teikiami projektai, gauti finansuoti psichosocialines paslaugas. Darbuotojai tobulina projekto rašymo įgūdžius. | Įstaigos vadovas, darbuotojai. | Žmogiškieji resursai |
| Nuosekliai tobulinti darbuotojų profesines kompetencijas. | Kelti darbuotojų kvalifikaciją, plėsti jų kompetencijas, įgalinti darbuotojus veikti bendruomeniniu principu. Bendradarbiauti su savivaldybėmis, savivaldybių institucijomis, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir pan. | Kiekvienais metais, kiekvienas darbuotojas yra išklausęs ne mažiau kaip 16 ak.val organizuojamų seminarų ar kursų susijusiu su psichosocialinių paslaugų efektyvinimu. Darbuotojai įgis naujų žinių, kurias galės pritaikyti tiesioginiame darbe. | Įstaigos vadovas, darbuotojai. | Žmogiškieji ištekliai, projektinės lėšos |
| Efektyvinti skirtingas psichosocialines paslaugas. | Paįvairinti paslaugų paketą, atsižvelgiant į Lietuvos, atskirų savivaldybių, žmonių poreikius: Teikti konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas; Į įstaigos darbą įtraukti savanorius iš Lietuvos ir užsienio šalių. Didesnį paslaugų paketą teikti vienišiems asmenims. | Įstaigoje atsiras naujo inventoriaus, priemonių. Taip pat paslaugas pradės teikti antras priklausomybių specialistas. Organizuoti skirtingus psichosocialinius užsiėmimus vienišiems asmenims. | Įstaigos vadovas, darbuotojai. | Žmogiškieji ištekliai, Projektinės lėšos. |
| Organizuoti ir vykdyti psichosocialines paslaugas skirtingose savivaldybėse. | Surasti partnerių, pasirašyti paslaugų pirkimo sutarčių, bendradarbiavimo sutarčių su skirtingomis savivaldybių institucijomis, bendruomenėmis, asociacijomis. Prisidėti prie visuomenės psichosocialinių paslaugų paketo pasiūlymo didinimo, atsižvelgiant į skirtingus poreikius, Lietuvos problemines sritis. | 2023-2024 įkurti arba surasti patalpas psichosocialinei veiklai vykdyti skirtingose savivaldybėse. Darbuotojai dalyvauja konferencijose, pasitarimuose, susitikimuose, kur aptariamos psichosocialinės aktualijos ir problematika. | Įstaigos vadovas, darbuotojai | Žmogiškieji resursai,finansiniai ištekliai (savivaldybių, kitų įstaigų), projektinės lėšos. |
| Klientams padėti socializuotis visuomenėje. | Padėti sutvarkyti dokumentus. | 2023-2024 Klientai sužinos, kur reikia kreiptis sprendžiant vieną ar kitą problemą. | Įstaigos vadovas, darbuotojai | Žmogiškieji resursai |
| Stiprinti klientų pasitikėjimą specialistais. Didinti klientų skaičių, plečiant paslaugų spektrą. | Supažindinti klientus su reikiamų paslaugų gavimu. Informacijos sklaida. Sudaryti sąlygas klientams patiems ieškoti problemos sprendimo būdų, patiems kreiptis. Dėmesį skirti viešinimui (spauda, Face book paskyra, įstaigos internetinė svetainė, informaciniai leidiniai: skrajutės, lankstinukai, informatyvios kortelės). | Įstaigos vadovas, darbuotojai | Žmogiškieji resursai |
Žmogiškieji ištekliai
Žmogiškieji ištekliai 2023-2024 metams:
| Eil. nr. | Pareigybė | Pagal atskiras sutartis (darbo, projektinio darbo, individualios veiklos vykdymo pažymą) |
|---|---|---|
| 1 | Administracija | 1 |
| 2 | Psichologai | 4 |
| 3 | Socialiniai darbuotojai | 3 |
| 4 | Socialinis pedagogas | 1 |
| 5 | Priklausomybių konsultantai | 2 |
| 6 | Užimtumo/karjeros specialistas | 5 |
| 7 | Emocinės paramos konsultantas | 1 |
| 8 | Specialistė konsultantė | 1 |
| 9 | Specialistai, praktikuojantys mediacijos metodą | 2 |
| 10 | Lektoriai | 11 |
| 11 | Teisininkas | 1 |
| 12 | Buhalteris | 1 |
Socialinio darbo paslaugos yra skirtos patenkinti kiekvieno globos namų gyventojo socialinius bei emocinius poreikius, padėti kiekvienam gyventojui prisitaikyti prie ligos, negalios bei gydymo sukeliamo poveikio, priprasti prie naujos globos namų aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes. Medicininių paslaugų poreikį nustato gydantis gydytojas arba vyriausioji medicinos sesuo. Įvertinus globos namų gyventojo poreikius, sudaromi individualūs slaugos planai.
Socialinių paslaugų įstaigų administracija organizuoja gyventojų laisvalaikį. Tuo tikslu yra teikiamos kultūrinės paslaugos. Globos įstaigos gyventojams pageidaujant, globos namuose turi būti teikiamos religinės paslaugos. Socialinių paslaugų įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos sportuoti. Socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos švietimo, ugdymo paslaugos. Vaikų socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos specialaus mokymo bei ugdymo paslaugos. Globos įstaigos gyventojams, pajėgiantiems ir norintiems individualiai atlikti smulkius buitinius darbus, turi būti sudarytos sąlygos tai atlikti.
Socialinis darbas su šeima epicentre- vaikas, jo emocinis ir fizinis saugumas, bei visų poreikių patenkinimas. Atvejo vadybos procese socialinis darbas apima visus šeimos narius bei jiems artimą aplinką, todėl asmuo apjungiantis visas šias grupes turi turėti ne tik reikiamą žinių ir kompetencijų bagažą, tačiau ir aukštą moralinį bei vertybinį stuburą. Vienas pagrindinių sėkmingo darbo su šeima komponentų santykio kūrimas bei išlaikymas, o jis neįmanomas be abipusės pagarbos. Asmuo turi aiškiai suvokti, kad yra atsakingas už savo priimtus sprendimus, o socialinis darbuotojas gerbti jo pasirinkimus, nors kartais jie ir nesutampa su vertybinėmis nuostatomis. Socialinio darbuotojo tikslas- ugdyti šeimos atsparumą kasdieniams iššūkiams, savarankiškumą bei atsakomybę. Atkurti ir palaikyti socialinius įgūdžius, o esant poreikiui juos ugdyti. Specialistas turi ieškoti asmens asmeninių resursų, sprendžiant iškilusius sunkumus, jį palaikyti, motyvuoti ir tikėti pokyčiais, nors kartais pats asmuo abejoja savo galimybėmis.
Keisti gyvenimo kryptį, pripažinti klaidas, atsisakyti priklausomybių, priimti pagalbą labai daug vidinių resursų reikalaujantys žingsniai, kuriems pasiryžta ne kiekvienas. Dažniausiai pokyčiai būna minimalūs, todėl juos pastebėti ir motyvuoti bei palaikyti žmogų būtina. Greitų rezultatų siekis, per dideli lūkesčiai, aplinkos spaudimas, didelis darbo krūvis, darbo aplinka, riboti resursai, nepastovios ar neaiškios darbo ribos socialinį darbuotoją gali „išmušti iš vėžių“ ir pastūmėti į „perdegimą”.
Nuolatinis nuovargis, ilgalaikis stresas, sumažėjusi motyvacija, empatijos stoka - visa tai neigiamai veikia ir šalia esančius žmones, todėl socialiniame darbe būtinos intervizijos. Jų metu susitikę socialiniai darbuotojai dalinasi savo patirtimi, idėjomis ir iššūkiais, atranda bendrų patirčių, galimų problemų sprendimų būdus. Svarbų vaidmenį atlieka ir supervizijos socialinių darbuotojų rate, jos padeda refleksuoti savo praktiką, spręsti problemas ir tobulinti savo įgūdžius. Taip pat svarbi atostogų kultūra, kolegų bei vadovų parama. Deja to dažnai trūksta.
Mes gyvename labai sudėtingame laikotarpyje, kai žmonės tampa vis labiau atsiriboję vieni nuo kitų, prarandamas tarpusavio ryšys, bendruomeniškumas, pasitikėjimas, keičiasi tradicijos, vertybės, požiūris į tai kas svarbu ir tai kas mus visus jungia. Kuomet jaučiama nuolatinė konkurencija, varžymasis, empatijos, tolerancijos stoka, socialinė atskirtis. Vaikai mūsų suaugusių netinkamo elgesio atspindys, jie nesislepia po kaukėmis, o transliuoja tai ką jaučia ir kokioje aplinkoje yra. Ypač tai matyti iš paaugliu deviacinio ir delikventinio elgesio. Todėl galima sakyti, kad geri socialinio darbo rezultatai priklauso ne tik nuo vieno specialisto, ar specialistų komandos (deja periferijoje ji labai ribota), čia svarbų vaidmenį atlieka ir visuomenė, kuri kaip ir anksčiau daro didžiulę įtaką vaiko raidoje, bei šeimos funkcionavime.
tags: #socialiniu #darbo #paslaugu #resursai