Daugelį neramina klausimas, ar senatvėje pavyks gauti pensiją, ypač jei žmogus neturėjo galimybės dirbti oficialiai arba dirbo nepakankamai ilgai, kad sukauptų reikalingą stažą. Šiame straipsnyje aptarsime situaciją Lietuvoje, ar priklauso senatvės pensija neturint stažo ir ką tokiu atveju dar galima padaryti?
Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Kas yra stažas ir kodėl jis svarbus?
Stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Kuo didesnis sukauptas stažas, tuo didesnė pensija.
Stažas apskaičiuojamas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Vieneri stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Pavyzdžiui, 2025 m. MMA sudaro 1038 eurus per mėnesį (777 erus „į rankas“).
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Kad būtų galima gauti senatvės pensiją, būtina pasiekti pensinį amžių ir turėti minimalų darbo stažą, kuris šiuo metu siekia 15 metų. Žmogus, neturintis šio minimalaus stažo, netenka teisės į senatvės pensiją.
Taip pat egzistuoja būtinasis stažas, kuris yra reikalingas gauti pilną bendrąją pensijos dalį. Šis stažas palaipsniui didėja ir 2027 m. pasieks 35 metus. Žmonėms, turintiems daugiau nei būtinasis stažas, pensijos dydis proporcingai padidėja.
Pensijos skaičiavimo schema (Šaltinis: Sodra)
Senatvės Pensijos Gavimo Sąlygos
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Minimalus būtinasis stažas, norint gauti senatvės pensiją, šiuo metu yra 15 metų. Neturint šio minimalaus stažo, teisė į senatvės pensiją nėra suteikiama.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
2025 metais būtinasis stažas senatvės pensijai sieks 34 metus, o nuo 2027 m. - 35 metus.
Senatvės Pensijos Amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos Stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos Dydis
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Ar galima gauti pensiją neturint stažo?
Neturint minimalios stažo trukmės, senatvės pensijos pagal socialinį draudimą gauti negalima.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Šalpos senatvės pensija
Šalpos senatvės pensija mokama asmenims, kurie neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos. Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už vidutinę senatvės pensiją ir skirta padėti padengti būtiniausias išlaidas. 2025 m.
Šalpos senatvės pensija yra mokama ne tik tiems, kurie neturi stažo, bet ir tiems, kurie dėl sveikatos negalėjo dirbti. Šios pensijos dydis gali būti nedidelis, tačiau ji gali padėti išvengti visiško pajamų netekimo.
Papildomas darbas ir stažo kaupimas
Net jeigu stažo trūksta, galima jį kaupti dirbant iki pensinio amžiaus.
Privačios pensijų kaupimo sistemos
Jei asmuo neturi teisės į pensiją, jis gali pasinaudoti privačiomis pensijų kaupimo sistemomis. Bet šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti savo galimybes dalyvauti papildomame kaupime, juolab, kad šiuo metu svarstoma dėl II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, tad vertėtų palaukti šių pokyčių.
Jei jau pasiekėte pensinį amžių ir neturite stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos.
Pensinis amžius ir pensijos dydis nuo 2025 m.
2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d.
Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus.
Be to, nuo 2025 metų didėja ir mokamų pensijų dydis. Bendroji pensijos dalis visiems esamiems pensininkams didinama 10,63 proc. O individualioji pensijos dalis esamiems pensininkams didinama dar papildomai 1,4 proc. Šis papildomas didinimas aktualus tiems, kurių sukauptas stažas viršija būtinąjį stažą.
Socialinė Pašalpa: Kada Ji Priklauso?
Jeigu žmogus norėtų gauti socialinę pašalpą, jo vidutinės pajamos per mėnesį neturi viršyti 193,6 Eur. Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, kas yra 193,6 Eur. VRP šiuo metu siekia 176 Eur.
„VRP dydis taikomas vertinant asmens pajamas ir (ar) turtą, suteikiančius teisę jam gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, taip pat nustatant paramos dydžius. Taigi, socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydžiai, taip pat teisė į socialinę pašalpą šiuo konkrečiu atveju priklauso nuo VRP dydžio. Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasieks 221 eurą“, - tikino ministerija.
Jei žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis ne tik socialinės pašalpos. Tai gali būti tiek būsto šildymas, tiek karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos.
„Papildomai skiriamos išmokos vaikui, taip pat socialinės paramos mokiniams“, - dėstė ministerija.
Kompensacijos Už Būsto Šildymą, Geriamąjį Ir Karštą Vandenį
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (352 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 528 Eur. Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui - 50 m2; šeimai - 38 m2 pirmam šeimos nariui, 12 m2 antram šeimos nariui, 10 m2 trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui“, - teigė ministerijos atstovai.
Jei vieno gyvenančio asmens pajamos siekia 644 Eur, kas yra vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą, būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas atrodo taip: (644 Eur - 528 Eur (3 VRP)) x 10 proc. = 11,6 Eur.
„Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 m2) turi mokėti ne daugiau kaip 11,60 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos“, - skaičiavo ministerija.
Norint gauti kompensaciją už geriamąjį vandenį, ji skiriama tokiu atveju, jei geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, jei vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį yra 644 Eur, už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 12,88 Eur (644 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.
Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Tokiu atveju, asmeniui, kurio pajamos per mėnesį yra 644 Eur, būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 32,20 Eur (644 Eur x 0,05).
2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą - 49,4 proc.
Papildomos Išmokos Ir Kompensacijos 2025 Metais
- Vienišo asmens išmoka
- Valstybinės pensijos
Šalpos pensijų bazės dydis: Nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m.).
- Tikslinių kompensacijų bazė: Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų.
- Bazinė socialinė išmoka (BSI): Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m.
Socialinė politika Lietuvoje
Parama Susirgus Onkologine Liga
Susirgus onkologine liga pacientas gali gauti specialią išmoką. Taip pat, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės.
Kreiptis dėl vienkartinių socialinių išmokų reikia į savivaldybę, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Senatvės Pensija Asmeniui Su Negalia
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų.
Senatvės pensijos individualioji dalis apskaičiuojama nustatyta tvarka, asmens įgytais apskaitos vienetais laikant dydį, o jeigu asmuo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją gavo 2017 m.
Senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji dalis apskaičiuojama įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos bendrosios dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (žr. Senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji dalis apskaičiuojama įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos individualiosios dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (žr.
Taip pat numatyti ir atvejai, kai asmuo su negalia pripažįstamas po senatvės pensijos paskyrimo.
Senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos bendrosios pensijos dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (žr. Senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos individualiosios pensijos dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (žr.
Didesnis netekto dalyvumo lygis (procentais), senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais).
Mažesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, asmeniui, jeigu jam tai naudinga, be asmens prašymo nuo mažesnio netekto dalyvumo lygio (procentais) nustatymo dienos, o jeigu senatvės pensija asmeniui su negalia už tą mėnesį jau išmokėta, - nuo kito mėnesio pirmos dienos atnaujinamas senatvės pensijos mokėjimas, jeigu asmeniui iki dalyvumo lygio nustatymo dienos senatvės pensija buvo paskirta.
Nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc.
Individualios Pagalbos Teikimo Išlaidų Kompensacijos
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai yra keturių lygių. Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, teises ir garantijas, paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos iki nustatyto termino pabaigos pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusius tikslinių kompensacijų bazinius dydžius: slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio - 412,50 Eur.
Kiti Dažnai Užduodami Klausimai
Ar Reikia Leisti Savivaldybės Darbuotojams Tikrinti Namus?
Taip, reikia. Asmuo, besikreipiantis dėl tikslinės, sąlyginės ar periodinės pašalpos, privalo Socialinės paramos centro socialiniam darbuotojui sudaryti galimybę tikrinti jo gyvenimo sąlygas, užimtumą, leisti namuose surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, išskyrus tuos atvejus, kai kreipiasi asmuo, neturintis gyvenamosios vietos.