Socialinė priežiūra - tai specifinė parama, reikalinga asmens sveikatai ir socialinei gerovei palaikyti ir gerinti, dažniausiai dėl asmens ligos, amžiaus ar negalios. Asmens sveikatą sudaro įvairių fizinių ir ne tik veiksnių derinys, o asmens socialinė gerovė taip pat yra esminė šios sąvokos dalis.
Asmens sveikatai ir socialinei gerovei palaikyti ir gerinti kartais gali prireikti tam tikros rūšies paramos, dažniausiai dėl asmens ligos, amžiaus ar negalios. Lietuvoje socialinė priežiūra dažniausiai užtikrinama teikiant tam tikras socialines paslaugas.
Socialinių paslaugų rūšis, jų teikimo principus bei tvarką reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas. Šis įstatymas apibrėžia socialinės globos, socialinės reabilitacijos ir kitas paslaugas, nustato, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis jas gali gauti. Dauguma šių socialinių paslaugų, ypač socialinės globos paslaugos, turi didelę reikšmę asmens teisės į sveikatą įgyvendinimui.
Invalidai, nepaisant invalidumo priežasties, pobūdžio, pasireiškimo laipsnio, Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises kaip ir kiti Lietuvos Respublikos gyventojai. Visuomenės ir valstybės struktūros yra atviros invalidams. Invalidai atlieka savo pareigas pagal išgales, sugebėjimus ir žinias.
Projektuojant, statant, rekonstruojant miestų, gyvenamųjų vietovių gatves, aikštes, parkus, mašinų stovėjimo aikšteles, susisiekimo linijas, viešuosius pastatus, asmens sveikatos priežiūros įstaigas, gyvenamuosius namus, kultūros, sporto ir kitus objektus, būtina juos pritaikyti specifiniams invalidų poreikiams.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Įmonėms, gaminančioms kompensacinę techniką invalidams, taikomos įstatymų, Vyriausybės, savivaldybių aktų numatytos lengvatos. Invalidai ugdomi, mokomi atsižvelgiant į jų sugebėjimus, polinkius, fizinę ir psichinę būklę bendrose ugdymo, mokymo įstaigose gyvenamojoje vietoje, namuose arba specialiose įstaigose. Esant kitoms vienodoms sąlygoms, į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas invalidai priimami pirmąja eile. Invalidų sporto medicininius reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Invalidai pasirenka darbą pagal savo fizinę ir psichinę būklę, profesinį pasirengimą ir interesus arba verstis kita įstatymų nedraudžiama veikla. Jeigu verstis komercine-ūkine arba kitokia teisėta veikla arba verslui organizuoti reikalingas leidimas (licencija), kompetentingos valstybinės tarnybos pagal invalidumą nustatančių komisijų sprendimus dėl invalidų darbo pobūdžio ir sąlygų išduoda jiems tokius leidimus (licencijas) pirmąja eile.
Invalidai įdarbinami įprastinėse darbo vietose arba specialiai jiems įrengtose darbo vietose. Darbdaviai, nevykdantys invalidų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotų, moka papildomas įmokas į Užimtumo fondą Bedarbių rėmimo įstatymo nustatyta tvarka. Darbdavys savo iniciatyva gali atleisti iš darbo invalidą, nesant šio asmens kaltės, tik gavęs savivaldybės globos ir rūpybos institucijos sutikimą ir prieš 4 mėnesius raštu pranešęs invalidui apie numatomą atleidimą.
Invalidams suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių dienų atostogos. Visiškos negalios invalidui skiriama ir mokama valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio slaugos pašalpa. Visiškos negalios invalidui, kuris nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu, priklausanti slaugos pašalpa skiriama ir mokama jo globėjui. Slaugos pašalpos skiriamos ir mokamos iš valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į visiškos negalios invalido ar jo globėjo gaunamas kitas pensijas ir pajamas. Slaugos pašalpos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pašalpų nagrinėjami Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta šalpos (socialinėms) pensijoms tvarka.
Pagrindiniai invalidų socialinio aprūpinimo finansavimo šaltiniai yra valstybinio socialinio draudimo, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos. Iš valstybės biudžeto gali būti skiriamos lėšos svarbiausioms savivaldybių invalidų reabilitacijos programoms finansuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikia Lietuvos invalidų reikalų taryba, kurios tikslas - padėti įgyvendinti šį įstatymą ir kitus invalidų visuomeninius santykius reguliuojančius įstatymus, užtikrinti invalidų dalyvavimą sprendžiant visus su jų gyvenimu ir veikla susijusius klausimus.
Socialinės Reabilitacijos Apibrėžimas ir Tikslai
Socialinė reabilitacija - tai socialinio poveikio priemonių visuma, skatinanti asmens socialinį savarankiškumą, mažinanti veiklos ribojimą, siekiant atkurti ir užtikrinti lygias teises, socialines funkcijas ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime bei užtikrinti tam tikrą socialinę padėtį.
Socialinės reabilitacijos vienas svarbiausių tikslų - asmens socialinė adaptacija, pagalba siekiant socialinės, ekonominės, psichologinės nepriklausomybės naujomis gyvenimo sąlygomis. Ji susijusi su socialine apsauga, socialine politika, socialine globa, socialiniu darbu, kurio priemonėmis siekiama sugrąžinti žmogui jo socialinį statusą, prarastą dėl asmeninių ar aplinkos sukeltų problemų, pavyzdžiui, negalios, migracijos, nedarbo, bausmės įkalinimo įstaigoje atlikimo, įvairių priklausomybių.
Socialinio statuso grąžinimas apima aktyvaus gyvenimo socialinėje aplinkoje prielaidų sudarymą, socialinio stabilumo užtikrinimą, savivertės ir atsakomybės už savo tolesnį gyvenimą suformavimą. Socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos asmenims siekiant suformuoti arba atkurti jų socialinius įgūdžius, padėti įgyti išsilavinimą, užtikrinti galimybes dalyvauti darbo rinkoje.
Pagrindinės Socialinės Reabilitacijos Paslaugos
- Savarankiško gyvenimo ir socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas.
- Motyvacijos įgyti išsilavinimą ir dirbti didinimas.
- Meninių, sportinių ir kitų gebėjimų lavinimas.
- Psichologinė pagalba.
Šias priemones įgyvendina viešosios, visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios specifinių socialinių problemų sprendimo srityje, sveikatos priežiūros, švietimo, profesinio rengimo įstaigos, psichologinės tarnybos, iš dalies - žiniasklaida.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinė reabilitacija yra visuomenės ir asmens sąveika, apimanti socialinės patirties perdavimą, asmens įtraukimą į socialinius santykius ir socialinės elgsenos keitimą. Socialinė reabilitacija siekiama grąžinti žmogui ne tik gebėjimą gyventi socialinėje aplinkoje, bet ir atkurti ją, taip pat žmogaus gyvenimo sąlygas, kurios dėl tam tikrų priežasčių buvo apribotos ar sutrikdytos.
Socialinės Reabilitacijos Rūšys
Socialinės reabilitacijos rūšys:
- Socialinė medicininė (naujų socialinių įgūdžių formavimas ar atkūrimas, pagalba sprendžiant buities problemas, palaikomasis gydymas).
- Socialinė psichologinė (asmens psichinės ir psichologinės sveikatos atkūrimas, socialinės sąveikos gerinimas, psichologinė parama).
- Socialinė edukacinė (parama suteikiant išsilavinimą įvairių sutrikimų turinčiam asmeniui - tinkamų sąlygų, mokymo formų, metodikų ir programų kūrimas bei įgyvendinimas).
- Profesinė darbinė (naujų ar prarastų profesinių įgūdžių formavimas ir atkūrimas, parama įsidarbinant).
- Socialinė adaptacinė (parama susigrąžinant savivertę ir prisitaikant gyventi naujoje socialinėje aplinkoje).
Psichosocialinė Reabilitacija
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sudaro trys etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas.
Vertinimo etapas:
Atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas. Taip pat atliekamas asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas.
Planavimo etapas:
Remdamasis vertinimo etape gautais rezultatais ir vadovaudamasis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimais, gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą. Plane numatomi siektini tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė, dažnis ir paslaugas teikiantys specialistai. Atsižvelgiant į asmens poreikius, pasiektą pažangą ir specialistų rekomendacijas, planas gali būti koreguojamas ar papildomas.
Vykdymo etapas (konsultavimas ir grupiniai užsiėmimai):
- Konsultavimas individualios priežiūros, kasdienės arba savarankiškos veiklos klausimais - dėl vaistų, priklausomybių, sveikatos palaikymo arba atkūrimo, savarankiškos priežiūros, buities ir profesinių darbų, finansų tvarkymo, šeimos planavimo, pasiruošimo vaiko priežiūrai įgūdžių.
- Psichologinė arba psichosocialinė pagalba.
- Įgūdžių, susijusių su mokymusi ir pažinimu, lavinimas.
- Asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžių mokymas.
- Pagalbos paslaugos.
Psichosocialinės Reabilitacijos Trukmė
- Trumpalaikė: Trukmė yra ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius (50 dienų). Trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija skiriama, kai asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn. viršijo 90 dienų.
- Ilgalaikė: Trukmė yra nuo 4 iki 6 mėnesių, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 150 valandų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.
Socialinė Reabilitacija Neįgaliesiems
Žmogaus dalyvavimo visuomenės gyvenime varžymas ir veiklos ribotumas priklauso nuo aplinkybių, kuriomis žmogus gyvena. Todėl problemai spręsti reikia socialinio veiksmo ir daugiausia visuomenė atsakinga pakeisti aplinką taip, kad neįgalūs asmenys galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Siekiant plėtoti asmenų, turinčių negalią, socialinį dalyvavimą, iš valstybės biudžeto kiekvienais metais remiami socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai, kuriuos įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos, o savivaldybės organizuoja šių projektų įgyvendinimą.
Regėjimo Negalią Turinčių Asmenų Socialinė Reabilitacija
Tyrimo metu atsiskleidė trys ypatumai apibūdinantys asmenų, turinčių regėjimo negalią, socialinį statusą: „Buvimas niekuo“; „Buvimas invalidu“; „Buvimas žmogumi su negalia“.
Asmenys, turintys regėjimo negalią, apibūdindami socialinės reabilitacijos paslaugų turinį, sąlygojantį jų socialinį dalyvavimą atskleidžia, jog galimybė dalyvauti kūrybinėje, meninėje ar sporto veikloje padeda atsiskleisti kaip asmenybėms ir tenkina bendravimo poreikį, taip pat prisideda prie pasitikėjimo savimi didinimo bei asmeninių įgūdžių gerinimo. Siekiant pokyčių paslaugų teikime svarbu įgalinti šeimą, suteikiant specifinių žinių apie negalią ir pagalbos būdus, skatinančius asmens savarankiškumą.
Reabilitacija Po Sporto Traumų
Sporto traumos - neišvengiama aktyvaus gyvenimo dalis, tačiau būtent reabilitacijos procesas dažnai tampa ta zona, kurioje sportininkai patiria didžiausią nusivylimą. Tiesa ta, kad reabilitacija po sporto traumų - tai ne tik fizinis, bet ir emocinis, psichologinis bei socialinis procesas. Dažna klaida - pernelyg ilgas imobilizavimas. Senoji paradigma „ilsėkis, kol sugis” užleidžia vietą ankstyvam kontroliuojamam judėjimui. Pavyzdžiui, čiurnos trauma gali būti susijusi su klubo stabilumo problemomis, o peties skausmas - su stuburo judesio sutrikimais.
Mityba - vienas labiausiai ignoruojamų reabilitacijos aspektų. Baltymų suvartojimas tampa ypač svarbus traumos gijimo metu. Traumuotiems audiniams reikalingas padidintas baltymų kiekis - apie 1,6-2,0 g/kg kūno svorio per dieną. Uždegimą mažinantys maisto produktai, tokie kaip imbierai, kurkuminas, žaliosios arbatos ekstraktas, gali papildyti įprastinį gydymą.
Psichologinė reabilitacija dažnai lieka šešėlyje, nors būtent psichologiniai veiksniai gali tapti didžiausia kliūtimi grįžtant į sportą. Psichologinės technikos, tokios kaip vizualizacija, tikslų nustatymas, pozityvus vidinis dialogas, gali ženkliai pagerinti reabilitacijos rezultatus. Trenerių, komandos draugų, šeimos narių palaikymas sukuria saugią aplinką, kurioje sportininkas gali atvirai kalbėti apie savo baimes ir abejones.
Alternatyvūs Reabilitacijos Metodai
Alternatyvūs reabilitacijos metodai - kontroversiška tema. Akupunktūra, nors dažnai laikoma pseudomokslu, turi nemažai mokslinių įrodymų, patvirtinančių jos efektyvumą mažinant skausmą ir gerinant judesių amplitudę. Krioterapija (šalčio terapija) visame kūne tampa vis populiaresnė tarp elitinių sportininkų.
Technologijos keičia reabilitacijos veidą. Nešiojami įrenginiai leidžia stebėti judėjimo parametrus realiuoju laiku, suteikdami objektyvius duomenis apie reabilitacijos progresą. Virtuali realybė (VR) atveria naujas galimybes, ypač psichologinei reabilitacijai. Dirbtinis intelektas pradeda transformuoti individualizuotą reabilitaciją.
Skausmo edukacija tampa esminiu elementu. Sportininkai turi suprasti, kad chroniško skausmo atveju, skausmas nebūtinai reiškia audinių pažeidimą. Gyvenimo būdo modifikacijos - miego kokybės gerinimas, streso valdymas, mitybos optimizavimas - tampa ne mažiau svarbios nei fiziniai pratimai.
Funkcinis testavimas, o ne kalendorinės datos ar subjektyvūs pojūčiai, turėtų lemti, kada sportininkas pasiruošęs grįžti į sportą. Laipsniškas grįžimas, o ne „viskas arba nieko” principas, sumažina pakartotinių traumų riziką.
Reabilitacija po sporto traumų išlieka tiek menas, tiek mokslas. Svarbiausia suprasti, kad reabilitacija nėra pasyvus procesas, kuriame sportininkas tiesiog „laukia, kol sugis”.
Socialinės Reabilitacijos Priemonių Taikymo Pavyzdžiai
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama socialinės reabilitacijos priemonių samprata, jų skirstymas. Taip pat nagrinėjama socialinės reabilitacijos priemonių vieta bausmių vykdymo sistemoje, probleminiai aspektai, susiję su socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų taikymu.
Be to, šiame darbe atliktas kokybinis ir kiekybinis tyrimas. Kokybinio tyrimo metu analizuota, kokios yra skiriamos socialinės reabilitacijos priemonės Pravieniškių 1-ajame kalėjime, šioje įkalinimo įstaigoje dirbančių specialistų požiūris į socialines reabilitacijos priemones. Taip pat tyrimo metu analizuota su kokiais iššūkiais, problemomis susiduria darbuotojai taikydami socialines reabilitacijos priemones.
Kiekybinio tyrimo metu analizuotas Pravieniškių 1-ajame kalėjime bausmę atliekančių nuteistųjų požiūris į socialinės reabilitacijos priemones, kaip dažnai nuteistieji dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse ir kas juos skatina jose dalyvauti, kokias problemines sritis nuteistieji įžvelgia socialinės reabilitacijos priemonių taikymo apimtyje.
tags: #socialines #reabilitacijos #priemones