Šalpos negalios pensija - svarbi finansinė pagalba asmenims, netekusiems dalies ar viso darbingumo dėl ligos ar traumos. Ši tema ypač aktuali tiems, kurie dėl sveikatos apribojimų negali pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje, tačiau siekia išlaikyti orų gyvenimo lygį.
Šiame straipsnyje apžvelgsime šalpos pensijas, kompensacijas bei kitas finansines priemones, skirtas neįgaliesiems Lietuvoje, siekiant užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį.
Kas yra šalpos negalios pensija?
Šalpos negalios pensija - valstybės skiriama finansinė parama asmenims, kurie dėl ligos, traumos ar įgimto sutrikimo prarado darbingumą ir dėl to negali pilnavertiškai dirbti. Šios išmokos skirtos padėti kompensuoti prarastas pajamas, užtikrinti bazinį gyvenimo lygį ir suteikti bent minimalią finansinę apsaugą, kad žmonės galėtų oriai gyventi.
Kuo skiriasi šalpos pensijos nuo netekto darbingumo pensijų?
Netekto darbingumo (neįgalumo) pensija - tai „Sodros“ mokama išmoka asmenims, kurie buvo apdrausti socialiniu draudimu ir prarado darbingumą. Jos dydis priklauso nuo darbo stažo ir buvusių pajamų (t. y. įmokų).
Šalpos neįgalumo pensija - tai valstybės biudžeto lėšomis mokama išmoka tiems, kurie neturi reikiamo stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba įgyjo negalią vaikystėje ar dar iki įgydami stažą. Jos dydis fiksuotas, nepriklauso nuo anksčiau turėto darbo stažo ar pajamų.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Kitaip tariant: jei dirbai ir mokėjai įmokas - tau priklausys netekto darbingumo pensija iš „Sodros“. Jei neturėjai stažo - gali gauti šalpos pensiją, nors jos dydis yra fiksuotas ir nepriklauso nuo ankstesnių pajamų.
Šalpos negalios pensijos dydis priklauso nuo asmens dalyvumo procento. Kadangi 2026 m. šalpos pensijų dydžiai dar nėra galutinai patvirtinti, numatoma, kad dydžiai bus panašūs į 2025 m. sausio 1 d. nustatytus, ir bus prilyginti tam tikram ŠPB kiekiui, atsižvelgiant į neįgalumo lygį.
Kam priklauso neeko darbingumo šalpos išmoka?
Šalpos negalios pensija gali būti skiriama ir mokama tiems asmenims, kurių darbingumo lygis sumažėjęs nuo 45 % iki 100 % ir kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą. Ši pensija gali būti mokama šių kategorijų asmenims:
- Lietuvos Respublikos piliečiams.
- Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės / EFTA valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, jei jie turi teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančius dokumentus.
- Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
- Asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje.
- Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams bei jų šeimos nariams, jei jie turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
- Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams, turintiems dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos teritorijoje.
Išsamią informaciją apie visus šalpos negalios pensijų dydžius galite rasti oficialioje „Sodros“ svetainėje.
Kitos finansinės priemonės neįgaliesiems
Be šalpos pensijos, neįgaliesiems Lietuvoje priklauso ir kitos finansinės priemonės, kurios padeda užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį:
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
- Vaiko pinigai: Negalią turintiems vaikams, kaip ir gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, kartu su 70 eurų dydžio vaiko pinigais mokama 41 eurų papildoma išmoka.
- Netekto darbingumo pensijos: Neįgaliesiems, kurie neteko 45 proc. ar daugiau darbingumo, mokamos netekto darbingumo pensijos.
- Šalpos neįgalumo pensija: Šiuo metu šalpos neįgalumo pensija esant sunkiam neįgalumui siekia 286 eurų, esant vidutiniam neįgalumui - 214 eurų, esant lengvam neįgalumui - 143 eurų, netekus darbingumo - nuo 143 iki 321 euro.
- Tikslinės kompensacijos: Neįgaliesiems, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, mokamos tikslinės kompensacijos. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija siekia 228 arba 312 eurų, o nuolatinės priežiūros (pagalbos) - 72 arba 132 eurus.
- Kompensacijos automobiliui įsigyti ar pritaikyti: Negalią turintys suaugusieji, kuriems yra nustatytas specialusis lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, arba šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar visiška negalia iki 2005 m. birželio 30 d., vieną kartą per 6 metus gali pasinaudoti kompensacija lengvajam automobiliui nusipirkti arba pritaikyti.
Šeimos gali gauti šią kompensaciją ir toliau, jeigu neįgaliam vaikui, sukakus 18 metų, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Būsto pritaikymas neįgaliesiems
Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai.
Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Būstas ir gyvenamoji aplinka gali būti pritaikoma ir vaikams su sunkia negalia. Tam (išskyrus liftų ir keltuvų pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama iki 6000 eurų.
Taip pat yra galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tai gali būti įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesius varžančios priemonės, lietimo taktilinė, supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ar šalmai, apsaugantys nuo galvos sužeidimo, ištikus epilepsijos priepuoliui.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Šias priemones galima pirkti ir užsienio valstybėje.
Subsidijos darbo vietų steigimui ir pritaikymui
Jeigu darbdavys turi pritaikyti ar įrengti darbo vietą, į kurią bus priimtas žmogus su negalia, jis gali pasinaudoti tam skirta parama - iki 19,9 tūkst. eurų.
Darbdavys steigdamas ar pritaikydamas darbo vietą, turi prisidėti ir savo lėšomis: už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 proc. neviršijantis darbingumo lygis, - 20 proc.; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30-40 proc. darbingumo lygis, - 30 proc., už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis ar 45-55 proc.
Iš įmonių, steigiančių darbo vietas per karantiną ir ekstremaliąją situaciją (ar) 3 mėnesius jam pasibaigus, nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto.
Subsidija steigti darbo vietą sau
Darbingo amžiaus neįgalieji, registruoti Užimtumo tarnyboje, gali steigti darbo vietą sau labai mažoje įmonėje ir gauti iki 19,9 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Tokia parama galima darbuotojams su lengva, vidutine ar sunkia negalia ir neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-55 proc.
Subsidija gali būti mokama, kai darbo vieta sau steigiama pirmą kartą.
Neapmokestinamasis pajamų minimumas (NPD)
Neapmokestinamasis pajamų minimumas, valstybės nustatyta pajamų minimali suma, iš kurios neišskaičiuojamas pajamų mokestis. Neįgaliesiems, tėvams (įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius), vienišoms motinoms ar tėvams gali būti taikomas padidintas neapmokestinamasis pajamų minimumas.
Nuo 2017 mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis apskaičiuojamas pagal formulę: neapmokestinamasis pajamų dydis = 380 eurų - 0,5 × (gyventojo mėnesio pajamos iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių - minimaliosios mėnesinės algos 1 dydis).
Jei apskaičiuotasis neapmokestinamasis pajamų dydis yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.
Didėjant pajamoms neapmokestinamasis pajamų dydis laipsniškai mažėja (gyventojams, kurių pajamos per mėnesį yra 400 eurų, neapmokestinamasis pajamų dydis sudaro 380 eurų, o gyventojams, kurių pajamos didesnės kaip 1160 eurų, neapmokestinamasis pajamų dydis netaikomas).
Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 % darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis lygus 450 eurų, asmenims, kuriems nustatytas 30-55 % darbingumo lygis arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, - 390 eurų.
Dalyvumo Lygis Vietoj Darbingumo: Esminiai Pokyčiai
Nuo 2024 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujas neįgalumo vertinimo modelis, kuris atsižvelgia ne tik į medicininius kriterijus, bet ir į individualius asmens poreikius bei reikalingą pagalbą. Ši reforma siekia užtikrinti, kad neįgalūs žmonės nebūtų diskriminuojami ir turėtų lygias teises bei galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse.
Iki šiol žmogui su negalia buvo nustatomas darbingumo lygis, tačiau nuo šiol bus naudojama nauja sąvoka - dalyvumo lygis. Kadangi taikant naują negalios modelį bus atsižvelgiama į kliūtis, kurias reikia šalinti visose gyvenimo srityse, todėl darbingumo lygio sąvoką pakeis nauja - dalyvumo lygio - sąvoka.
„Nustatant dalyvumo lygį, bus vertinamos skirtingos sritys - negalią turinčio žmogaus mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti tikrąjį žmogui reikalingos pagalbos poreikį ir parengti individualiai jam pritaikytą pagalbos planą“, - sako Irma Mituzienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės paramos grupės vyresnioji patarėja.
Pagal naują negalios vertinimo modelį, dalyvumo lygis bus nustatomas ir pilnametystės, ir pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms. I. Mituzienė pažymi, kad šis pokytis lems teisingesnes išmokas pensinio amžiaus asmenims su negalia.
Senjorai, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, gaus tą pensiją, kurią gauti yra naudingiau - senatvės ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, kuri būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į netekto dalyvumo procentus.
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Kaip bus prilyginami anksčiau nustatyti lygiai?
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas neįgalumo lygis vaikams, darbingumo lygis darbingo amžiaus žmonėms arba specialiųjų poreikių lygis senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms galios iki nustatyto termino pabaigos.
Žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. dalyvumo lygiui.
Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims iki šiol nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis jiems prašant taip pat bus prilyginamas dalyvumo lygiui: vidutinių specialiųjų poreikių lygis atitiks 40 proc. dalyvumo lygį, o didelių specialiųjų poreikių lygis atitiks 15 proc. dalyvumo lygį.
Svarbu! Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad žmogui, kuriam neterminuotai nustatytas darbingumo lygis, galios anksčiau nustatytas darbingumo lygis, ir nereikia skubėti su prašymu jį pakeisti į dalyvumo lygį.
Vieno Langelio Principas: Kreipimasis Dėl Pagalbos
Siekiant, kad žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Norėdamas gauti siuntimą dėl negalios vertinimo, pirmiausia žmogus turės kreiptis į savo šeimos arba jį gydantį gydytoją, o jau tuomet į Agentūrą, kuri veiks „vieno langelio“ principu.
Tai reiškia, kad Agentūra vertins negalią ir nustatys individualios pagalbos poreikius, sudarys pagalbos planą bei koordinuos šio plano įgyvendinimą.
„Atsižvelgiant į bendrą negalios įvertinimo rezultatą ir žmogui reikalingą pagalbą, jo sutikimu bus sudaromas individualus pagalbos planas. Svarbu tai, kad pačiam žmogui ieškoti pagalbos skirtingose institucijose nereikės - už paslaugų teikimą atsakingų institucijų bei įstaigų atstovai patys susisieks su negalią turinčiu žmogumi, o Agentūroje dirbantis pagalbos vadybininkas nuolat su jais kontaktuos ir stebės situaciją, ar paslaugos ir pagalba pradėta teikti“, - sako J. Ivančenko.
Jei asmuo dėl sunkių organizmo funkcijų sutrikimų negalės pats atvykti į Agentūrą, numatoma galimybė pasitelkti mobilią komandą, kuri pati atvyks į asmens buvimo vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį įvairiose asmens gyvenimo srityse.
Kreipimosi žingsniai
- Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
- Pateikti Agentūrai dokumentus.
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
- Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų.
Klausimynas Dalyvumo Lygiui Nustatyti
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Jei anksčiau nustatytas dalyvumo lygis buvo 0-25 %, o dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo pacientas negali atvykti į Agentūrą, klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai asmuo ar jo atstovas prašo (raštu ar žodžiu) pildyti klausimyną Agentūroje arba telefonu.
Ši tvarka bus taikoma pagal Agentūros nustatytas taisykles nuo 2025 m.
Pagalbos Koordinavimas: Kas Tai Ir Kam Tai Naudinga?
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga. Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.
Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisieks su asmeniu, aptars jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.
Svarbu! Pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas. Vien išmokos dažnai nėra pakankamos visaverčiam asmens su negalia gyvenimui užtikrinti, todėl asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.
Kaip gauti pagalbos planą?
Asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas.
Kai asmuo arba jo atstovas, turėdamas gydytojo siuntimą, kreipiasi į Agentūrą dėl neįgalumo ar dalyvumo vertinimo, kartu yra įvertinamas ir jo individualus pagalbos poreikis. Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba.
Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita). Jos organizuoja asmens aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis.
Išmokos Nustačius Dalinį Dalyvumą
Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ. Jei anksčiau nesate pateikę: dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Negalios pensijai apskaičiuoti vertinamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d.
Šalpos senatvės pensijas nuo rugsėjo gali gauti vis dar dirbantys žmonės ir jau pensinio amžiaus sulaukę asmenys. Jeigu šalpos pensija iš viso nebuvo paskirta, reikės kreiptis į Sodros teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl šios pensijos skyrimo.
tags: #koks #nustatytas #minimalus #pragyvenimo #lygis #neigaliajam