Rizikos veiksniai, darbingumas ir sveikata: svarbūs aspektai darbuotojų saugai ir gerovei

Darbas, veikla yra prigimtinė žmogaus savybė, kuri lemia žmogaus sveikatą. Darbdaviui svarbu, kad būtų laiku ir kokybiškai atliktas darbas, kuris atneša pelną. Tačiau tik sveikas darbuotojas dirbs našiai, kūrybingai ir kokybiškai. Taigi darbdavys turėtų būti suinteresuotas, kad darbuotojai būtų sveiki, ilgai būtų darbingi, o dėl to reikėtų pasirūpinti tinkamomis darbo sąlygomis, nustatyti ir valdyti profesinę riziką.

Šiame straipsnyje aptarsime įvairius rizikos veiksnius, darančius įtaką darbingumui ir sveikatai, bei priemones, kurių galima imtis siekiant užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką.

Psichosocialiniai rizikos veiksniai

Pereinamojo laikotarpio šalyse, tokiose kaip Lietuva, psichosocialinių veiksnių reikšmė yra žymiai didesnė, negu gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Prie visuotinai pripažintų psichosocialinių veiksnių, susijusių su darbo aplinkos sąlygomis, susijusių su darbo reikalavimais, susijusių su darbo organizavimu, susijusių su darbo turiniu, susijusių su darbuotojų tarpusavio santykiais ir/ar santykiais su darbdaviu, čia prisijungia papildomi veiksniai:

• Profesinio pasirengimo (kvalifikacijos) stoka.
• Menkas materialinis darbo vietų aprūpinimas, taupant pinigus dirbančiųjų sveikatos sąskaita.

Ilgalaikį stresą sukeliančios konfliktinės situacijos darbe pablogina savijautą, sukelia miego sutrikimus, baimę ir depresiją. Stresas padidina tikimybę atsirasti psichikos sutrikimams arba padidina jaučiamą širdgėlą. Streso hormonams veikiant smegenis, sutrinka atmintis.

Įspėjamieji požymiai nerimo jausmas, netikrumas, irzlumas, pyktis, baimė, panika, nesugebėjimas susikoncentruoti ir mąstymo blokados. Stresas yra dažnesnis vyrų tarpe - 80%, kiek retesnis moterims - 64%. Pastoviu kasdien pasireiškiančiu stresu skundžiasi 17% dirbančiųjų asmenų, kurių didžioji dalis - vyrai.

Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė

Tokie pojūčiai padidina nelaimingų atsitikimų, gedimų, avarijų skaičių, prastovų laiką dėl ligos arba darbuotojo nebuvimo, darbuotojų kaitą, produktyvumo ir kokybės praradimą.

Darbdaviai turi būti budrūs savo darbuotojų streso požymiams. Įmonių planuose ne tik turėtų būti įtrauktas psichosocialinių veiksnių vertinimas, tam kad išsiaiškinti psichosocialinį foną įmonėje, bet ir numatomi pagalbos šaltiniai darbuotojams ypač jaučiantiems stresą. Psichosocialinių veiksnių tyrimas vykdomas anketavimo būdu, kai darbuotojams pateikiamos anketos.

Tyrimų duomenys susisteminami ir parengiamos prevencinės streso mažinimo priemonės. Tam gali būti naudojami tiek vidiniai, tiek išoriniai pagalbos šaltiniai.

Psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. Á+3M¼ž?«|†ŒwuFí|qÔ.%ö°jÎåýp»Ô{òJÀ-“õž? xœÝYIo7¾ ÐàÑ. guH€/%ÍaÕĨz{®ºÒåå "4(ðrüƒvÇÐ¥³öÎå}ìw\ñRãK? ž)Ú-£_ß*i’†óEU,‹×WOÙ¼JﺬÞÜ{ø‚ÄÆõá‚5úläÚxë-›_ží[")^ùb«:SFýòxÿôºûüøùáåìBퟟw/÷¿}ùíkû#ÉH´tlnȸ¥T-:°
‡øŒ A ,‘EKiùÎÁz5h(íJÑO f>‰“ïp2t«ô#Ä4gŒ?ÝqcW¤ÃŒ·d,-ùŠ'2€t€!-:O•0Ö¾6o4žvdè§.JMuQÆù9mîìÀÊå. ãºh^ÅÆÛ¯cPPPhhè/.  6ȧpg‘t*U<²Ý}ÿG-ûÔpü˜&/e»e‡! ¨! ¶„® #ÛÔ½*³õ*ä*C\q4šY)"ÛÅ¡ŸÞ®ÖKeÄÛN‡Ì"Ò
Fà1£¶
Ü)Õ°L(7¸WªmqâÃuu1]]µ`¤xÕZ<]H. C˜Eàtù|? †Öɘ¬Íê¥íèö'ï¹ß¤½c~çã¬åw{«˜ß9ªù¦¦ºZ%!

Radiologų sveikatos ir darbo sąlygų tyrimas

Radiologų sveikatos ir darbo sąlygų tyrimas atskleidė, kad laboratorantai ir techniniai darbuotojai dažniau nurodė užterštą cheminėmis medžiagomis darbo aplinką nei gydytojai, tačiau tiek gydytojai, tiek laborantai, tiek techniniai darbuotojai triukšmingą darbo aplinką nurodė panašiai. Triukšmingą darbo aplinką dažniau nurodė asmenys besiskundžiantys galvos skausmu, dažna nuotaikų kaita.

Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų

Darbuotojai dažniausiai chemines medžiagas naudoja atlikdami funkcijas: rankų dezinfekcija, aplinkos paviršių dezinfekcija, medicininės įrangos valymas, gaminant ryškalus ir fiksažus.

KT procedūrų metu darbuotojai turi naudoti asmenines apsaugos priemones (prijuostę, skydliaukės apsaugą ir t. t.).

Darbuotojų sveikatos patikrinimai

Jums nėra privaloma tikrintis sveikatą ar turėti sveikatos pažymėjimą. Jei darbuotojas išeina iš darbo ir įsidarbina kitoje įmonėje, reikia naujos med.

Važiuojant į stovyklą dirbti / savanoriauti, turite gauti sveikatos medicininę pažymą, kad esate sveikas/a ir dirbti galite.

Asmens medicininėje knygelėje įrašus apie darbovietę, pareigas, kenksmingus darbo rizikos veiksnius pildo darbdavys arba įgaliotas asmuo (personalo vadovas, darbų saugos ir sveikatos specialistas ar kt.). Darbuotojai prieš pradėdami dirbti turi pateikti galiojančias medicinines knygeles, kad yra sveiki ir dirbti gali.

Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas

Sveikatos patikrinimas dėl darbo atliekamas kelių dienų bėgyje, priklausomai nuo klinikos gydytojų užimtumo (dažnai kitą dieną, kai registruojatės). Vizitas pas gydytoją užtrunka apie 20 - 30 minučių.

Duomenys iš ankstesnio sveikatos patikrinimo galioja 2 mėnesius, t.y. Taip, galite gauti sveikatos pažymą dėl darbo. Privalomi sveikatos tikrinimai atliekami darbo metu. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą.

Kenksmingi veiksniai surašomi pagal darbuotojo pareigas. Taip, kiekvieno darbuotojo medicininėje knygelėje turi būti nurodyti jo darbo vietai nustatyti kenksmingi veiksniai.

Pagrindiniai rizikos veiksniai būtų tokie (jie yra įrašomi asmens medicininėje knygelėje):

• 13 pr. 2 lentelė 3.2. - Vibracija
• 13 pr. 2 lentelė 4.2.3. - Darbo poza
• 13 pr. 2 lentelė 4.3.1.1. - Padidėjusi regėjimo įtampa, stebimo objekto dydis
• 13 pr. 2 lentelė 4.3.1.2. - Padidėjusi klausos įtampa (darbo procesui būtini aiškiai suprantami žodžiai ir signalai)
• 13 pr. 2 lentelė 5.1. - Naktinis darbas

Jei darbas susijęs su krovinių pervežimu ir tvarkymu, tuomet gali būti pažymėtas ir toks punktas: 13 pr. 2 lentelė 4.2.1.

Darbuotojai, dirbantys pardavėjais, privalo periodiškai tikrintis sveikatą. Štai pagrindiniai principai:

• Pradėjus darbą - visi darbuotojai turi atlikti privalomąjį sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti (įskaitant pardavėjus).
• Periodiniai sveikatos tikrinimai - dažniausiai sveikatos tikrinimo periodiškumas priklauso nuo darbo sąlygų ir sveikatos rizikos. Elektrikai, dirbantys su elektros įrenginiais, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami ir vėliau periodiškai. Paprastai sveikatos patikrinimai atliekami kas dvejus metus.

Grožio paslaugų specialistų tyrimas

Tyrimas atliktas 2018 m. kovą-balandį. Jame dalyvavo 110 grožio paslaugas teikiančių specialistų iš septynių atsitiktiniu būdu pasirinktų Lietuvos miestų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma tiriamųjų pirmenybę teikia psichosocialiniams veiksniams: emocinei įtampai, atsakomybei už priimtus sprendimus, ergonominei darbo vietai, darbo organizavimui. Trečdalis (30,0 proc.) tiriamųjų sutiktų keisti darbo vietą, o daugiau nei trečdalis tiriamųjų dėl tarpasmeninių konfliktų darbe jaučiasi vieniši, 38,2 proc. tiriamųjų patiria emocinį išsekimą. Nelaimingą atsitikimą darbe patyrė 6,36 proc.

Išvados

Pusė tiriamųjų dėl darbo intensyvumo jaučia sveikatos sutrikimus: dažniau tinsta kojos, skauda akis, galvą. Monotoniškas darbas, ilga darbo dienos trukmė, ergonomiškai netinkamai pritaikyta darbo vieta trečdaliui tiriamųjų sukelia nugaros ir pečių lanko juostos skausmus. Pusė tiriamųjų vieną ir daugiau kartų per metus kreipiasi pagalbos į sveikatosspecialistus.

tags: #zmogaus #darbingumui #ir #sveikatai #turintys #itakos