Įgaliojimas atsiimant pensiją už kitą žmogų: Kas svarbu žinoti Lietuvoje

Įgaliojimas, išankstinis nurodymas, veiksnumo tam tikroje srityje apribojimas ir neveiksnumo nustatymas - tai teisinės priemonės, galinčios padėti užtikrinti asmens teises, kai jo galimybės priimti su sveikata, turtu ir santykiais susijusius sprendimus pasikeičia dėl progresuojančio demencijos sindromo.

Jei norima turėti galimybę paimti sutuoktinio ar kito šeimos nario pensiją, būtinas pensijos gavėjo įgaliojimas, LRT RADIJUI tvirtina „Sodros“ atstovė Olga Važnevičienė.

Kas yra įgaliojimas?

Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, fizinio asmens (įgaliotojo) duodamas kitam fiziniam asmeniui (įgaliotiniui), atstovauti jam (įgaliotojui), vykdant jo konkrečius su sveikata, finansais, turtu susijusius pavedimus.

Pavyzdžiui, įgalioti asmenį vesti paveldėjimo bylas, priimti palikimą, valdyti, naudotis, perduoti, dovanoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, atidaryti, uždaryti banko sąskaitas, sumokėti mokesčius, organizuoti gauti įvairias paslaugas, receptus vaistams ir medicinos priemonėms ir pan.

Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė

Kada galima skirti įgaliojimą?

Asmuo gali duoti įgaliojimą kitam asmeniui tik tuomet, kai sąmoningai suvokia savo sprendimą. Įgaliotojas pats pasirenka asmenį, kuris jam atstovautų, nes atstovavimo santykiai yra grįsti abipusiu pasitikėjimu.

Kas tvirtina įgaliojimą?

Įgaliojimą patvirtina notaras.

Įgaliojimo trukmė

• Įgaliojimo galiojimas yra nustatomas trukme metais ar įvykiu.
• Įgaliojimo neapibrėžus tam tikra data ar įvykiu, jis galios tik vienerius metus nuo jo sudarymo datos.

Įgaliojimo panaikinimas

• Įgaliotojas gali bet kada panaikinti kitam asmeniui duotą įgaliojimą.
• Jei įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu toje srityje, kurioje duotas įgaliojimas, įgaliojimas pasibaigia.

Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, turintis demencijos diagnozę

Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, kuris turi demenciją, svarbu užtikrinti, kad priimamas sprendimas įgyvendintų šio asmens laisvą valią. Santykis tarp įgaliojimo davėjo ir įgaliojimo gavėjo turi būti grįstas abipusiu pasitikėjimu.

Notaras turi atidžiai vertinti, ar sprendimas duoti įgaliojimą atstovauti yra skiriamas laisva valia, suvokiant savo sprendimo pasekmes.

Kokia yra įgaliojimo davimo eiga?

Aptarkite sprendimą skirti / gauti įgaliojimą

Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą, turi demenciją, pažintinių funkcijų sutrikimų, svarbu, kad jis / ji turėtų galimybę su jo / jos situaciją suprantančiais asmenimis nuosekliai aptarti įgaliojimo davimo tikslą, numatomą įgaliojimo trukmę, įgaliojimo davimo procesą, galimas įgaliojimo davimo pasekmes.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Asmuo, turintis demenciją ir ketinantis duoti įgaliojimą, turi savarankiškai nuspręsti, koks asmuo rūpinsis jo interesų atstovavimu (taps įgaliotiniu).

Vizitas pas notarą

• Užsiregistruokite pas notarą - tai galite padaryti bet kuriame notarų biure.
• Pas notarą vyksta asmuo, duodantis įgaliojimą sau atstovauti. Kartu su juo gali vykti tas, kuriam šis įgaliojimas yra suteikiamas, tačiau jo dalyvavimas teisiškai nėra būtinas.
• Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą jam atstovauti, dėl savo sveikatos būklės negali atvykti pas notarą, notaras, kurio paveldėjimo klausimų tvarkymo teritorijai priskiriama įgaliojimą skiriančio asmens gyvenamoji vieta, privalo atvykti į namus (kiti notarai neprivalo to daryti, bet galima mėginti tartis).
• Gaukite psichiatro arba šeimos gydytojo pasirašytą medicinos pažymą (pvz., forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“) apie įgaliojimą skiriančio asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, orientuotis situacijoje.

Medicinos pažyma padės užtikrinti notarui, kad asmuo, skirdamas įgaliojimą, visiškai suvokia savo veiksmus ir gali priimti sprendimą duoti įgaliojimą jam atstovauti įvairiose srityse.

Atkreipkite dėmesį!

• Notaro užduotis - užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių.
• Jeigu įgaliojimas sudaromas atstovauti asmeniui, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų, ir jo vardu yra sudaromi sandoriai, šie sandoriai yra neteisėti ir gali būti ginčijami teisme.
• Įgaliojimas negali būti duodamas asmeniui (įgaliotiniui), šiam nežinant.

Išankstinis nurodymas

Kas tai?

Išankstinis nurodymas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje, kai jis dėl ligos ateityje bus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Išankstiniame nurodyme asmuo gali:

• nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja (arba nepageidauja), kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jeigu jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje (atėjus laikui įgyvendinti asmens valią, globėju gali būti paskirtas tik vienas asmuo);
• pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje);
• įvardyti, koks asmuo galėtų spręsti dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo ir pan.

Kas tvirtina išankstinį nurodymą?

Išankstinį nurodymą tvirtina notaras.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Kada įsigalioja išankstinis nurodymas?

Išankstinis nurodymas įsigalioja teismui priėmus sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą.

Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų.

Asmens veiksnumo apribojimas

Demencijai progresuojant, tam tikru metu tenka priimti sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, turinčio demenciją, tiek aplinkinių saugumą ir gerovę.

Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais. Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas.

Ribotai veiksnus žmogus, naudodamasis kito asmens pagalba, geba priimti sprendimus ir tam tikrais atvejais pasirūpinti savimi.

Sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu

Turtinių santykių sritys:

• asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (tvarkymasis su pinigais, maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas, reikiamų dokumentų užpildymas ir pan.);
• asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamojo kredito sutarčių sudarymu ir pan.;
• kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
• nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
• paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
• dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
• banko sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas;
• kitos turtinių santykių sritys (pildoma turint papildomų poreikių).

Asmeninių neturtinių santykių sritys:

• savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmeninė higiena ir savipriežiūra, aprangos, avalynės priežiūra ir pan.);
• maitinimosi sritis (maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas ir pan.);
• sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas, vaistų vartojimas tinkamu laiku ir pan.);
• socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas ir pan.);
• bendravimo sritis (artimųjų pažinimas, darnus bendravimas su artimaisiais, aplinkiniais, kontakto užmezgimas, užsidarymas, konfliktavimas, agresyvumas, nuotaikos, emocijų kaita ir pan.);
• šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);
• asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
• darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
• kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (pildoma turint papildomų poreikių).

Kokia institucija gali apriboti asmens veiksnumą?

Asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse ir paskirti globėją ar rūpintoją gali tik teismas.

Pareiškėjas - asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse.

Kas iš artimųjų gali būti pareiškėjas, prašantis pripažinti asmenį ribotai veiksniu arba neveiksniu?

Į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai. Visi šie asmenys yra laikomi suinteresuotaisiais asmenimis.

Pastabos:

1. Kai dėl asmens neveiksnumo nustatymo kreipiasi vienas iš suinteresuotųjų asmenų, siekdamas tapti šio asmens globėju, kiti suinteresuotieji asmenys turi išreikšti savo raštišką sutikimą arba nesutikimą dėl to, kad besikreipiantysis taptų globėju.
2. Jei asmuo, dėl kurio pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, yra kreipiamasi į teismą, yra davęs išankstinį nurodymą, globėju ar rūpintoju skiriamas išankstiniame nurodyme nurodytas asmuo, jei tai neprieštarauja asmens, dėl kurio kreipiamasi, interesams.
3. Kai suinteresuotųjų asmenų nėra arba dėl artimo žmogaus veiksnumo ribojimo ir jo globos nustatymo ketina kreiptis kitas giminaitis (brolis, sesuo, anūkas, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia ir pan.) arba, neturint artimųjų, institucijos, teikiančios asmeniui socialines ir globos paslaugas, atstovas, prašymas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse yra teikiamas prokuratūrai arba globos (rūpybos) institucijai.

Paprastai globos (rūpybos) institucijos funkcijos yra priskirtos savivaldybių socialinės paramos / paslaugų / rūpybos skyriams, pvz., Vilniaus mieste globos (rūpybos) institucija yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Kokie yra riboto veiksnumo ar neveiksnumo nustatymo proceso žingsniai?

Pirmas žingsnis. Pateikite prašymą savivaldybei gauti socialinio darbuotojo išvadą.

Pateikite prašymą asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, gyvenamo miesto savivaldybės administracijai dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo. Šį vertinimą atlieka paskirtas socialinis darbuotojas, kuris susisiekia dėl laiko ir vietos, kur ir kada bus atliktas vertinimas. Išvada surašoma ir pateikiama per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Šią išvadą reikės pateikti teismui kartu su kitais dokumentais.

Antras žingsnis. Surinkite kitus dokumentus kurie bus teikiami teismui.

Asmens, kurį norima pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, dokumentai:

• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
• neįgaliojo pažymėjimas ir individualios pagalbos poreikio nustatymo pažymos kopija arba kopija specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPS-1, SPS-2 kopija;
• gydytojo psichiatro medicininė pažyma apie asmens psichikos sveikatos būklę.

Pareiškėjo dokumentai:

• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
• dokumentų, įrodančių giminystės ryšį ar santykį su asmeniu, kopija (gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijos);
• medicininė pažyma (F-046/a forma) apie pareiškėjo sveikatos būklę (šią pažymą nebūtina pateikti su pareiškimu, galima pateikti vėliau, kai jau yra paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ar net paskirtas teismo posėdis. Dėl pažymos reikia kreiptis į šeimos gydytoją);
• pareiškėjo, pretenduojančio tapti globėju, laisvos formos rašytinis sutikimas būti paskirtu globėju.

Papildomi dokumentai, kurių gali prašyti teismas:

• asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie gaunamas pajamas (pažymą suteikia Valstybinė mokesčių inspekcija);
• asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie šeimos sudėtį;
• dokumentai apie asmens, pretenduojančio tapti globėju, sveikatos pažyma;
• kiti dokumentai (asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, turimos epikrizės, kompiuterinės tomografijos tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimai ir kt.).

Suinteresuotųjų asmenų rašytiniai sutikimai, kad pareiškėjas būtų pripažintas globėju.

Trečias žingsnis. Pateikite pareiškimą teismui

Pareiškimo teismui forma nėra apibrėžta: vienos savivaldybės turi nusistovėjusią formą, kitos - ne, tačiau pareiškimo struktūra yra ta pati ir yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Pareiškime turi būti:

• nurodytos tikslios sritys, kuriose pareiškėjas prašo asmenį pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu.
• Sritys, kuriose prašoma asmenį pripažinti neveiksniu, turi būti apgalvotos.

Ši paslauga yra mokama. Išimties atveju gali būti teikiama nemokama teisinė pagalba, jeigu asmens, kuris kreipiasi į teismą, pajamos neviršija nustatytos ribos. Savivaldybė gali suteikti kitų nemokamų paslaugų, jeigu besikreipiantis asmuo atitinka tam tikrus kriterijus.

(Pastaba. Skirtingose savivaldybėse tvarka gali skirtis.)

Vilniuje. Jeigu pirmos eilės giminaitis, kuris ketina kreiptis į teismą, gauna mažas pajamas, savivaldybė gali jį nusiųsti į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamo advokato paslaugos. Dėl asmens pajamų vertinimo reikia kreiptis į asmens gyvenamosios savivaldybės socialinės paramos skyrių.

Laikoma, kad asmuo gauna mažas pajamas, jeigu jam tenkančios vidutinės pajamos (suskaičiavus visas pajamas, išmokas ir kt.) per mėnesį neviršija 193,6 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d.). Mažas pajamas gaunantis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinės pašalpos.

Jeigu artimieji, kurie ketina kreiptis į teismą, yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gauna mažas pajamas ar yra kitų svarbių priežasčių, kodėl suinteresuotasis asmuo negali kreiptis į teismą pats (-i), pvz., ūmus sveikatos sutrikimas ar pan., į pagalbą gali ateiti savivaldybė.

• Jei pareiškėjas yra ne pirmos eilės giminaitis, jis negali kreiptis į teismą tiesiogiai.
• Į teismą kreipiasi savivaldybės socialinių paslaugų skyrius.

Tokiu atveju reikia kreiptis į asmens, kurį ketinama pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu, savivaldybės administraciją pateikiant prašymą perimti teisę kreiptis į teismą dėl konkretaus asmens veiksnumo ribojimo, pažymint priežastį (pavyzdys). Tuomet savivaldybė suteikia tokią pagalbą:

• socialinių paslaugų skyrius padeda rengti dokumentus teismui;

Įgaliojimų suteikimas elektroniniu būdu

Jums išvykus keliems mėnesiams jūsų vardu atkeliavo labai svarbi siunta. Norėtumėte, kad ją pasiimtų šeimos nariai ar draugai, tačiau jie... neturi įgaliojimo tai padaryti? Jei anksčiau dėl tokių dalykų, kas pasiims pašalpą, atlyginimą ar gaus korespondenciją, tekdavo sukti galvą, dabar - viskas paprasta.

Įgaliojimų suteikimas elektroniniu būdu jau yra tapęs viena populiariausių tokio tipo paslaugų, ypač aktualių emigrantams, tačiau ja naudojasi ir šalyje gyvenantys, tačiau intensyviai dirbantys ar dėl kitų priežasčių laiko stokojantys žmonės. Internetu įregistruoti įgaliojimai kitam asmeniui, savaime aišku, nesuteikia galimybės atstovauti įgaliojančiojo visose srityse.

Technologijų priemonėmis sudarytas įgaliojimas įsigalioja nuo jo sudarymo momento, jei už įgaliojimo įregistravimą yra laiku sumokėta. Pasinaudoti įgaliojimu jį gavusiam asmeniui - labai paprasta. Tereikia žinoti įgaliojimo numerį ir su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Įgaliojimo sudarymas elektroniniu būdu - labai paprasta procedūra. Prisijungus prie „Elektroninės valdžios vartų“ ar svetainės www.igaliojimai.lt, pirmiausia asmeniui reikės per e. Tai atlikus, vartotojui pateikiami trys pasirinkimai - sudaryti naują įgaliojimą, aktyvuoti seną arba nutraukti esamo galiojimą. Pasirinkus pirmąjį variantą, tereikia užpildyti prašomus „laukelius“.

Pirmiausia, nuspręsti, kuriuos veiksmus atlikti suteiksite teisę kitam žmogui.

Pensijos pristatymas į namus

LRT RADIJO klausytoja Ona norėtų, kad jos pensiją turėtų galimybę paimti sutuoktinis. „Gauname pensijas į namus. Mums paskirtas naujas berniukas nenori palikti mano vyrui mano pensijos ar atvirkščiai. Norėčiau, kad, kas yra namuose, tas ir galėtų paimti tą pensiją, nes mes dažnai gulime ligoninėse arba būname poliklinikose.

O. Važnevičienė nurodo, kad šiuo atveju reikia kreiptis į notarą ar seniūną. „Jei yra poreikis šeimos nariui paimti kito žmogaus pensiją, reikalingas pensijos gavėjo įgaliojimas. Jį gali išduoti notaras arba seniūnas. Seniūnijose ši paslauga teikiama nemokamai. Pensiją pristačiusiam asmeniui reikia parodyti šį įgaliojimą ir savo asmens dokumentą“, - paaiškina O. Važnevičienė.

Anot jos, dažniausiai pensija pervedama į asmeninę sąskaitą. Ji taip pat gali būti pristatoma į namus arba išmokama mokėjimo įstaigoje, pavyzdžiui, Lietuvos pašte, kredito unijose.

„Senatvės pensijas į namus gali gauti visi asmenys, kurie atitinka vieną iš nustatytų punkyų: 2009 m. gruodį pensiją gavo į namus, yra netekę 75-100 proc. Ji priduria, kad šią paslaugą gali gauti ir tie žmonės, kurie gyvena vietovėse, kuriose nėra galimybės išmokėti pensijos mokėjimo įstaigoje, išgryninti pervestą į sąskaitą pensiją arba visi žmonės, kurie sulaukė 80 ir daugiau metų amžiaus.

„Lietuvoje pensijas į namus pristato kelios įmonės. Šios paslaugos perkamos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka“, - teigia O. Važnevičienė.

tags: #igaliojimas #atsiimant #kito #zmogaus #pensija