Sandoriai šiuolaikinėje civilinėje-ekonominėje apyvartoje užima labai svarbią vietą. Tai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, keisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriais patys asmenys reguliuoja savo tarpusavio santykius civilinėje plotmėje, modeliuoja juos atsižvelgdami į poreikius ir savo valią, nepažeisdami imperatyvių įstatymo normų (kurios skirtos jų, taigi ir teisėtos civilinės apyvartos apsaugai).
Sandoriai, galima sakyti, yra civilinės teisės veikimo savireguliacijos priemonė. Jiems reglamentuoti skiriama didžioji civilinės teisės normų dalis, kurių dauguma dispozityvios, todėl irgi priklausomos nuo dalyvių valios. Sandoriais išreiškiamas ir praktiškai realizuojamas vienas svarbiausių civilinės teisės principų - jos dispozityvumas ir laisvė, leidimas elgesio, kuris nėra uždraustas.
Sandoriai yra skirstomi į vienaašalius, dviašalius ir daugiaašalius. Šio darbo tikslas - vienaašalių sandorių analizė, tad ja ir pradėkime. Vienaašaliai sandoriai civilinėje teisėje yra svarbūs, tačiau mažiau nagrinėti nei sutartys. Ši sritis mažai nagrinėta Lietuvos mokslininkų, nėra gausu teismų praktikos.
Lietuvoje vienaašalius sandorius kaip atskirą kategoriją nagrinėjo A. Dziegoraitis, tam tikri vienaašaliai sandoriai aptarti atskirose disertacijose - pavyzdžiui, R. Šikonio disertacijoje apie sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo. Pasakytina, kad dažniausiai dėmesys šia tema apsiriboja vadovėliuose išreikštomis autorių mintimis atskirais vienaašalių sandorių reglamentavimo atvejais. Taip savo mintis yra išdėstę V. Mikelėnas, D. Vasarienė, S. Vėlyvis ir kiti žymūs civilinės teisės specialistai.
Užsienio valstybių pozicija gana panaši: vienaašaliai sandoriai dažniausiai aptariami tik kaip viena iš sandorių kategorijų, arba detaliai išnagrinėjamos tam tikros jų rūšys. Šie aptarti A. I. Gomola, A. N. Gujev, V.V. Vitrianskij darbuose, taip pat paminėtini kiti užsienio autoriai - H. Kuhn, W. J. Lloyd. Pabrėžtina, kad trūksta vientiso požiūrio į tokius sandorius, stokojama apibendrinimų, išvadų.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
Vienaašalio sandorio samprata
Norėdami atskleisti vienaašalio sandorio esmę, panagrinėkime jau suformuluotas jo sąvokas. Esminis dalykas yra tai, kad vienaašaliu sandoriu, kaip ir dviašaliais, daugiašaliais, siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai pagrindinis asmens veiksmo pripažinimo sandoriu bruožas.
Vienaašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienaašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Vienaašaliu sandoriu laikomas sandoris, kuriam sudaryti pagal įstatymus, kitus teisės aktus arba šalių susitarimą būtina ir pakankama vienos šalies valios išraiška. Vienaašalis sandoris - prievolės atsiradimo pagrindas.
Apibūdinant vienaašalį sandorį, pabrėžiama vienos šalies valios svarba sukuriant teisines pasekmes. Viena šalis - tai vienas fizinis ar juridinis asmuo, arba asmenų grupė. Jų interesus ir visų jų valios išraiška lemia tam tikras teisines pasekmes.
Galima pabrėžti, kad vienas vienaašalis sandoris - testamentas, gali būti sudarytas tik paties asmens, ir būtent vieno asmens (išimtis - bendrasis sutuoktinių testamentas, kuris bus aptartas atskirai). Šiuo atveju svarbiausioji taisyklė - jos turi sutapti.
Pavyzdžiui, atsisakydamas palikimo, asmuo netenka savo, kaip įpėdinio, teisių ir pareigų, tad nepaveldės tam tikro turto ir, galbūt, skolinių įsipareigojimų; išrašydamas vekselį asmuo besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą sumą; pripažindamas tėvystę, nurodo, kad laiko save vaiko tėvu ir taip sau sukuria atitinkamas pareigas.
Taip pat skaitykite: Įgaliojimo svarbūs aspektai
Nuostata, kad vienaašaliai sandoriai kitiems asmenims sukelia teisines pasekmes tik tada, kai tai numato įstatymas ar kai tie asmenys sutinka, reikalinga detalesnio aiškinimosi. Klasikinis tokių pasekmių pavyzdys gali būti testamentas su išskirtine, t.y. įpėdinio įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, prievolę vieno ar kelių asmenų naudai. Įpėdiniui priėmus palikimą, jis privalo įvykdyti testamentinę išskirtinę, o testamentinės išskirtinės gavėjai turi teisę iš jo reikalauti tai padaryti.
Šis vienaašalio sandorio, iliustruojantis pavyzdys yra įgaliotinio pareigos - veikti atstovaujamojo naudai ir interesais, su juo bendradarbiauti, informuoti apie atliktus veiksmus, vengti interesų konflikto, veikti suteikto įgaliojimo ribose ir t.t. Tai irgi sietina su įstatymo nuostatomis ir įgaliotinio sutikimu, kad jam kils šios pareigos, nes įgaliotinis visada gali įgaliojimo atsisakyti.
Vienaašaliai sandoriai asmenims sukuria aktyvaus ir pasyvaus tipo pareigas. Dažniausiai sukuriamos aktyvaus tipo pareigos - testamentinės išskirtinės atveju - atlikti tam tikrus prievolinio pobūdžio veiksmus testamente nurodytam asmeniui; sumokėti atlyginimą, jei buvo viešai pažadėtas jo sumokėjimas už nurodyto veiksmo atlikimą. Pasyvaus tipo pareigos yra daug retesnės, pavyzdžiu galėtų būti oferta: ofertą pateikęs asmuo save įpareigoja sudaryti sutartį su akceptą jam pateikusiu asmeniu.
Svarbi aplinkybė, galinti turėti įtakos vienaašalio sandorio veikimui ir teisinių pasekmių sukėlimui, yra asmens, kuriam vienaašalis sandoris skirtas ar kurio teises ir pareigas jis įtakoja, žinojimas apie tą sandorį.
Civilinis kodeksas
Taip pat skaitykite: Viskas apie pensijos įgaliojimą
Įgaliojimas
Nagrinėjant vienaašalius sandorius, būtina aptarti įgaliojimą, ypač tėvų senatvės atveju. Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, kuriuo vienas asmuo (įgaliotojas) suteikia kitam asmeniui (įgaliotiniui) teisę atstovauti jam ir jo vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus.
Senatvėje tėvai gali susidurti su sveikatos problemomis ar kitais sunkumais, dėl kurių negali savarankiškai tvarkyti savo finansinių ar teisinių reikalų. Tokiu atveju įgaliojimas gali būti puiki priemonė, leidžianti vaikams ar kitiems artimiesiems padėti tėvams.
Pavyzdys:
Motina, sulaukusi garbaus amžiaus ir turinti sveikatos problemų, išduoda įgaliojimą savo sūnui, suteikdama jam teisę tvarkyti jos banko sąskaitas, mokėti mokesčius ir atstovauti jai santykiuose su valstybinėmis institucijomis. Šis įgaliojimas leidžia sūnui operatyviai ir efektyviai padėti motinai, užtikrinant jos finansinių ir teisinių reikalų tvarkymą.
Įgaliojimas gali būti bendrasis (suteikiantis įgaliotiniui teisę atlikti visus teisinius veiksmus) arba specialusis (suteikiantis teisę atlikti tik konkrečius veiksmus). Tėvų senatvės atveju dažniausiai naudojamas specialusis įgaliojimas, kuriame aiškiai apibrėžiami įgaliotinio įgaliojimai.
Svarbūs aspektai:
- Forma: Įgaliojimas turi būti rašytinis ir notariškai patvirtintas (kai to reikalauja įstatymai).
- Turinys: Įgaliojime turi būti aiškiai nurodyti įgaliotojo ir įgaliotinio duomenys, įgaliojimo galiojimo terminas (jei nustatytas) ir įgaliotinio įgaliojimai.
- Atsisakymas: Įgaliotinis turi teisę atsisakyti įgaliojimo.
- Panaikinimas: Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą.
LR Teisės aktų portalas
Aptarta vienaašalio sandorio abstrakti reglamentacija Lietuvos civilinėje teisėje ir praktikos bei teisės doktrinos šia tema trūkumas skatina tam tikrų problemų atsiradimą. Pirmoji jų - pati vienaašalio sandorio samprata. Šiuo atveju neretai šios sąvokos painiojamos. Neretai dovanojimas laikomas vienaašaliu sandoriu, nors tai yra dovanojimo sutartis, abejojama, kam priskirti viešo konkurso paskelbimą - vienaašaliams sandoriams ar sutartims ir pan. Taip pat svarbu ne tik atriboti vienaašalius sandorius ir sutartis, o būtina atskirti, kada asmens valios išraiška jau laikytina sandoriu, o kada tai tebus paprastas valios išreikimas, nesukeliantis juridinių pasekmių.
Be to, vienaašalis sandoris gali sukelti teisines pasekmes ir kitiems asmenims, kurie nedalyvauja valios išreikime. Kokie tai atvejai? Juos svarbu apibrėžti, nes su tuo susijęs šių asmenų teisinis pareigų atsiradimas. Taigi nuoseklus ir aiškus vienaašalio sandorio sampratos aptarimas būtinas siekiant teisinio aiškumo ir tinkamesnio tokių sandorių įgyvendinimo praktikos. Kitos problemos susijusios su atskiroms vienaašalių sandorių reglamentacija ir jų praktine išraiška. Yra nemažai probleminių klausimų atskirų vienaašalių sandorių atvejais, į kuriuos bus bandoma atsakyti šiame darbe.
Apibendrinant galima nurodyti, jog šio magistro baigiamojo darbo objektas yra vienaašaliai sandoriai pagrindu susiklostantys visuomeniniai santykiai, dalykas - vienaašalių sandorių teorinis apibrėžtis ir jų praktinis veikimas. Šis teisėje egzistuojantys vienaašaliai sandoriai: oferta, sandorio patvirtinimas, įvairūs tam tikroms sutartims sudaryti būtini sutikimai - pareiškimai, vienaašalis sutarties nutraukimas ir kiti.
Magistro baigiamasis darbas grindžiamas hipoteze, jog Lietuvos teisinė reglamentavimo bazė, skirta vienaašaliams sandoriams, nėra gausi, bet pakankama. Probleminis ne reglamentavimo, o teisės pritaikomumo lygmuo - negausi teismų praktika, nepakankamas teisės doktrinos dėmesys skatina neaiškumus ir probleminių situacijų susidarymą.
Magistro baigiamojo darbo iškeltiems uždaviniams įgyvendinti tyrimo metu buvo panaudoti įvairūs teoriniai ir empiriniai metodai. Vienas svarbiausių šiame darbe taikytų metodų - lyginimo metodas. Šis leidžia išanalizuoti tam tikrus vienaašalių sandorių ypatumus, jų praktinį veikimą. Lyginamojo istorinio metodo reikšmė šiame darbe mažesnė. Remiantis šiuo metodu atskleidžiama vienaašalių sandorių ir tam tikrų jų rūšių - testamento, įgaliojimo ir kt. prigimtis ir raida. Šias vienaašalius sandorius, jų sisteminio veikimo ir taikymo galimybes. Darbe daug remiamasi dedukcijos bei indukcijos metodais - nagrinėjami bendrieji ir specialieji vienaašalių sandorių atvejai; aptariant tam tikrus pavienius atvejus, daromos bendros išvados, bendri teiginiai pritaikomi specifiniams vienaašaliams sandoriams.
Apibendrinimo metodo reikšmė atsiskleidžia apibendrinant naudotą literatūrą. Šis metodas leidžia suformuluoti galutines išvadas. Vienas daugiausiai naudotų empirinių metodų - teisinis dokumentų analizė. Šio metodo taikymas apima norminių teisės aktų analizę. Šio empirinio metodo svarba atsiskleidžia darbe nagrinėjant praktinius teisės normų tiriamą tema aspektus: teismų sprendimus, notarinius dokumentus. Teismų praktika padeda suvokti esamas problemas, numatyti tobulesnę reglamentaciją; notarinė praktika atskleidžia tipines ir išskirtines vienaašalių sandorių praktines išraiškas.
Darbe remtasi ir interviu metodu. Remiantis juo, atsakyta į daugybę aktualių klausimų: kalbinti advokatai, notarai. Atskleistos praktinės problemos, su kuriomis šiems asmenims teko susidurti, pateikti jų sprendimo būdai. Interviu metodas padėjo pagilinti tam tikras teorines nuostatas, jas paaiškinti.
LR Notarų Rūmai
tags: #igaliojimas #tevu #senatves #atveju