Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškilusias iššūkiais. Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti, todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių, žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas.
Socialinis darbas į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą. Socialiniame darbe didelę reikšmę turi asmenims ar šeimoms savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis sudėtingose situacijose.
Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria. Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius.
Kiekvieno žmogaus problema socialiniam darbuotojui yra svarbi, kiekviena problema yra skirtinga ir yra sprendžiama individualiai. Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus. Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius.
Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas. Pasižymėdamas profesionalumu, teikiamomis socialinėmis paslaugomis, bendravimu su paslaugų gavėjais, taip pat dirbdamas kartu su kitų sričių specialistais, socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos.
Taip pat skaitykite: Transporto lengvatos Lietuvoje
Kadangi socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, tai niekada negali žinoti kokia laukia diena ir kokių naujienų ji atneš. Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo, susiplanuojamas darbas ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas. Prie viso to ne mažą laiko dalį tenka skirti dokumentų pildymui, bylų tvarkymui.
Kiekvienam socialiniam darbuotojui pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbuotojas tai - socialinės aplinkos tyrėjas, socialinių pokyčių skatintojas ir socialinio gyvenimo vadybininkas.
Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tai yra pokyčių profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų gerinimo.
Stresas Socialiniame Darbe
Socialinio darbo profesija yra priskiriama dažnai stresą patiriančių darbuotojų kategorijai. Stresas socialinio darbuotojo kasdienybėje neretai kyla dėl to, kad socialinis darbas yra ypač susijęs su paslaugų gavėjais. Specialistai nuolatos atsiduria sudėtingose situacijose, kuriose turėdami ribotus išteklius, siekia sutelkti dėmesį į kiekvieną paslaugų gavėją ir rasti būdą jam padėti.
Socialinio darbo veikla apima platų diapazoną galimų streso faktorių, kylančių darbo vietoje dėl pačios darbo specifikos: darbas su įvairiomis socialinėmis grupėmis, puikių socialinių ir dalykinių įgūdžių reikalavimai, darbas komandoje, lankymasis šeimose, vykstančios reformos socialinės apsaugos sektoriuje, besikeičianti darbo aplinka, didėjantys socialinių paslaugų teikimo reikalavimai ir baimė nesuspėti prisitaikyti prie naujovių tiek politine, tiek technologine prasme.
Taip pat skaitykite: Transporto paslaugų poreikio vertinimas
Socialinio darbo specifika yra taip pat susijusi su nuolatiniais reikalavimais, kuriuos kelia paslaugų gavėjai ir jų artimieji, kolegos ir vadovai. Socialinis darbas su sunkumus patiriančiomis šeimomis yra įvairiapusiškai sudėtingas. Socialinis darbuotojas, stengdamasis padėti šeimoms įveikti iškilusias problemas, dažnai pats susiduria su situacijomis, kurios kelia grėsmę ne tik psichologiniam, bet ir fiziniam jo saugumui.
Paramos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė Ingrida Juodienė atliko tyrimą apie profesinės rizikos veiksnius socialiniame darbe ir savipagalbos strategijas. Siekiant ištirti socialinių darbuotojų, dirbančių socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, nuomones apie profesinės rizikos veiksnius, buvo atlikta anketinė apklausa. Tyrimas atliktas, siekiant įvertinti profesinės rizikos veiksnių raišką, dažnumą ir darbuotojų nuomonę apie savipagalbos strategijas. Tyrime dalyvavo 11 respondentų, dirbančių socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje.
Iš tyrime dalyvavusių socialinių darbuotojų: keturi socialiniai darbuotojai turi nuo 4 iki 6 metų darbo stažą, trys socialiniai darbuotojai dirba nuo 1 iki 3 metų, du socialiniai darbuotojai turi 7-10 metų stažą ir du darbuotojai daugiau nei 11 metų darbo stažą. Taigi, dauguma apklaustų respondentų turi didesnį nei keturių metų darbo stažą. Daugiau nei pusė apklaustų darbuotojų teigė, kad dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę, dėl dinamiškų situacijų klientų šeimose.
Streso Veiksniai ir Įveikos Strategijos
Atsakydami į klausimą, kokie veiksniai dažniausiai sukelia stresą darbe, socialiniai darbuotojai įvardino: didelį darbo krūvį, agresyvų, priešišką paslaugų gavėjų elgesį, konfliktines situacijas, paslaugų gavėjų ignoravimą, vengimą, nepakankamą darbo priemonių ir resursų įvairovę, atsakomybes ir reikalavimus, riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Didžioji dauguma socialinių darbuotojų įvardino, kad stresą darbe patiria kartą per savaitę, keturi darbuotojai kartą per mėnesį, trys darbuotojai teigė, kad stresą patiria kasdien.
Dauguma socialinių darbuotojų teigia, kad patiriamas stresas darbe turi tiesioginės įtakos darbo kokybei, todėl labai svarbu atrasti individualiai tinkamiausias streso įveikos strategijas. Dauguma darbuotojų įvardino dažniausiai naudojamas strategijas stresui įveikti darbe: pokalbiai su kolegomis, psichologiniai mokymai, psichologinio vengimo strategija, t.y. sąmoningai atsitraukia nuo streso šaltinio, atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, sportas, gilus kvėpavimas. Trys darbuotojai teigia, kad įveikti stresines situacijas kreipiasi pagalbos į vadovybę.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų transportas Lietuvoje
Klausiant darbuotojų, kaip vertina vadovybės paramą sprendžiant profesinio streso klausimus 4 darbuotojai vertina gerai, trys darbuotojai prastai, du patenkinamai ir du labai gerai. Iš socialinių darbuotojų atsakymų, galima teigti, jog organizacija, prisideda prie socialinių darbuotojų streso įveikos.
Apibendrinant, svarbu, kad socialiniai darbuotojai atrastų efektyvias streso įveikos strategijas, siekiant išlaikyti gerą darbo kokybę ir asmeninę gerovę.
Streso veiksniai socialiniame darbe
Genogramos Metodo Taikymas Socialiniame Darbe
Socialinio darbo praktikoje yra rekomenduojama, kad kompleksinių poreikių turinčios šeimos dalyvautų diskusijoje, kurioje yra reflektuojama šeimos istorija, kad šios šeimos atsidurtų eksperto vaidmenyje, šeimos interpretuotų ir konstruotų veiksmų galimybes esamų problemų kontekste. Visa ši diskusija padėtų kompleksinių poreikių turinčiai šeimai pamatyti plačiau esamą situaciją ir suvokti išgyvenamą patirtį (Motiečienė ir Naujanienė, 2011). Tačiau dažnais atvejais kompleksinių poreikių turinčios šeimos neįsivaizduoja, kad gali keistis ir daryti poveikį socialinei aplinkai.
Siekiant įgalinimo, asmens (šeimos) istorija gali būti taikoma sąmoningumui plėsti, padedant suprasti, jog kartu su asmens sąmone gali būti pakeista ir socialinė tvarka. Tiek socialinio darbuotojo, tiek pačios genogramos tikslas yra padėti rasti asmeniui (klientui) geriausią būdą valdyti savo problemas ir santykius. Genogramos pagalba galima išsiaiškinti, kur klientas (šeima) yra įstrigę, kokie geriausi jų ištekliai. Taip pat ji padeda nepamiršti šeimos konteksto, kuris gali būti svarbus klientų supratimui, siekiant padėti jiems pakeisti savo gyvenimą (McGoldrick, 2016).
Be tokio žemėlapio sudarymo beveik neįmanoma stebėti klientų gyvenimo ar padėti jiems suprasti modelius, kuriuose jie yra įterpti. Taip pat šis metodas parodo šeimos socialinį tinklą. Genograma suteikia socialiniam darbuotojui pagrindinį vaizdą apie šeimą (klientus), kas jie yra, iš kur jie atvyko, ir kas svarbu jų gyvenime. Tai padeda pagrindą siekiant suprasti dabartines šeimos problemas, praeities krizes ir išteklius šeimos, kurie bus prieinami dirbant su klientų šiandieną (McGoldrick, 2016).
Genograma gali būti naudojama kaip šeimos modelio stebėjimo metodas platesniame kontekste, kuriame visi šeimos nariai yra tarpusavyje susiję. Šeimos genograma padeda darbuotojams nustatyti kartotinius fatalinius modelius, temas, mitus, lūkesčius, vaidmenis ir praradimus. Be to, tai padeda darbuotojams ir šeimoms kaupti svarbių šeimos įvykių chronologiją. Šeimos kuriančios genomus su savo darbuotojais, turi galimybę aptarti svarbius šeimos istorijos įvykius ir jų įtaką šeimos veikimui.
Praktikoje naudojamos genogramos, gali įkvėpti klientus tapti tyrėjais savo šeimos procese, pradeda mąstyti apie jų santykius sistemiškai ir pastebėti savo vaidmenį šeimos modeliuose bei kaip gyvenimo įvykiai ir santykiai yra susiję su esamomis problemomis.
Apibendrinant, socialinis darbuotojas, kuris siekia veiksmingos pagalbos šeimai turinčių psichosocialinių problemų arba tiesiog turint visą kompleksą socialinių problemų yra naudinga naudoti genogramos metodą intervencijoje.
Pagrindiniai genogramos simboliai
Visagino Socialinių Paslaugų Centro Veikla
Visagino socialinių paslaugų centras kaip projekto partneris nuo 2023 m. sausio 2 d. pradėjo įgyvendinti projekto Nr. 07-003-P-0001 „Integralios pagalbos teikimas ir plėtra Lietuvos savivaldybėse“ veiklas Visagino savivaldybėje. Projekto tikslas - užtikrinti integralios pagalbos tikslinės grupės asmenims teikimą ir plėtrą Lietuvos savivaldybėse. Planuojama, kad 2026 m. Projekto trukmė - 2022 m. gruodžio 8 d. - 2026 m. gruodžio 31 d. Projektas finansuojamas 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021-2027 m.
2025 m. gegužės 28 d. įstaigoje vyko vidiniai mokymai socialiniams darbuotojams tema „SMART metodas socialiniame darbe: kaip efektyviai kelti ir įgyvendinti tikslus“. SMART - tai metodas, padedantis formuluoti aiškius, pagrįstus ir įgyvendinamus tikslus. Vyko praktiniai užsiėmimai ir diskusijos. Mokymų metu dalyviai ne tik susipažino su teoriniais SMART metodo pagrindais, bet ir taikė jį praktiškai - analizavo realias situacijas, formulavo tikslus konkretiems klientų atvejams, dalinosi patirtimi. Žingsnis link kokybiškesnių paslaugų.
tags: #transporto #organizavimas #klientams #socialiniame #darbe