Šeimoje atsiradus naujam nariui, tėvams sukelia nemažai streso bei rūpesčio. Ir tai ne tik dėl nemigo naktų, pilvo dieglių ar kitų kasdienių bei įprastų rūpesčių. Greta viso to eina ir vaiko raidos stebėjimas. Net jei visi aplinkui nuolat kartoja, kad visi vaikai yra skirtingi ir jų vystymasis individualus, bet rūpestingų tėvų akys nevalingai krypsta į draugų, kaimynų ar darželio grupės vaikus, kurie geba šiek tiek daugiau, nei jų pačių atžala.
Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje?
Vaiko raida pagal amžių, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos. Vaiko raida apima fizinių, kognityvinių, socialinių ir emocinių pokyčių seką.
Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu.
Žmogaus / vaiko raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Šiame pasaulyje vaikas auga apsuptas įvairiausių veiksnių, su kuriais kasdieną susipažįsta ir patiria įvairiausius išgyvenimus. O tėvų bei jį supančių auklėtojų, mokytojų ir kitų suaugusių žmonių pareiga jam padėti susidoroti su iškylančiais sunkumais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai Lietuvoje
Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas. Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai.
Raidos etapai įvairiais amžiaus tarpsniais padeda tėvams suprasti, kaip tinkamai skatinti vaiką. Vaiko raida pagal amžių vyksta nuosekliai nuo kūdikystės iki paauglystės.
Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų, mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų).
Vaiko raidos etapai
1. Naujagimių ir kūdikystės laikotarpis (0-1 metai)
Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra intensyvus vystymasis, tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Kūdikiai pirmiausia formuoja savo motorinius įgūdžius: pirmiausiai sugeba laikyti galvą, vėliau versti kūną, ropoti ir, pagaliau, apie devintą mėnesį pradeda vaikščioti.
Taip pat, šiuo laikotarpiu pradeda formuotis emociniai ryšiai su tėvais ir artimaisiais, kurie užtikrina saugumą ir emocinį stabilumą. Pagrindinė šio laikotarpio užduotis yra pasitikėjimo savimi ir aplinka kūrimas. Eriksono psichosocialinės raidos teorijoje pirmasis etapas - pasitikėjimas prieš nepasitikėjimą, kuriame kūdikis mokosi pasikliauti suaugusiaisiais.
Taip pat skaitykite: Samprata apie socialinę raidą
Pirmieji socialiniai įgūdžiai formuojasi per reakcijas į aplinkos dirgiklius ir emocijų atpažinimą. Kūdikiai taip pat pradeda reaguoti į tėvų veido išraiškas ir balsą, kurie tampa jų pirmuosius socialiniais signalais.
Naujausi tyrimai rodo, kad tėvų emocionalumas ir gebėjimas atsakyti į kūdikio poreikius turi tiesioginį poveikį jo emociniam vystymuisi. Įrodyta, kad stiprus ir saugus prisirišimas prie tėvų ar globėjų pirmiausia formuoja pagrindą tolimesniam emociniam ir socialiniam vystymuisi.
Kūdikystė (0-1 metai)
Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į 0-3 mėn. ir 3-12 mėn. Kūdikio raida pirmuosius tris gyvenimo mėnesius vyksta itin intensyviai. Tokio amžiaus kūdikis jau supranta garso šaltinį ir suka galvą jo link. Normalu, kai tokio amžiaus vaikas reaguoja į aplinkos stimulus.
Pirmąjį mėnesį, po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai.
Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.
Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas.
Mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą žaislai. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. 8-to mėnesio laikotarpyje pamažu pradeda atsirasti ir pincetinis griebimas.
Perkopęs pirmuosius metus mažylis jau mėgaujasi žaidimais lauke, aktyviai juda žinomoje aplinkoje ir savarankiškai domisi aplinka. Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais. Šiuo augimo laikotarpiu vaikai įprastai yra gerai nusiteikę, geba pastebėti, kai užsigauna ir patys nurimti.
2. Ankstyvoji vaikystė (1-3 metai)
Šiuo amžiaus tarpsniu vaikai pradeda sparčiau vystytis kognityviai ir emociniuose gebėjimuose. Jie mokosi kalbėti, pradeda vartoti žodžius ir simbolius savo poreikiams išreikšti. Kūdikiai taip pat pradeda demonstruoti pirmuosius emocinius ženklus, tokius kaip pyktis, liūdesys, džiaugsmas. Formuojasi empatijos ir emocijų reguliavimo pagrindai.
Šiuo laikotarpiu svarbu stebėti motorikos pažangą. Kiekvienas kūdikio žingsnis, pavyzdžiui, pirmieji žingsniai ar gebėjimas naudotis rankomis įvairiems veiksmams, yra ne tik motorinis pasiekimas, bet ir psichologinis ženklas, kad vaiko psichika ir kūnas vystosi suderintai. Medicininiai tyrimai taip pat pabrėžia, kad vaikai, kurie pradeda vaikščioti ir kalbėti anksčiau, dažnai demonstruoja didesnį pažintinį ir socialinį augimą.
Psichologai pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu vaikai formuoja savivertės pagrindus. Per santykius su tėvais ir artimaisiais jie pradeda mokytis, ką reiškia „būti mylimu“ ir „būti priimtu“. Žaidimas šiame amžiuje tampa esminiu būdu lavinti tiek kognityvinius, tiek emocinius įgūdžius, padedant vaikui suprasti socialines normas ir emocijų reguliavimo principus.
13 - 18 mėnesių vaiko raida (1 dalis)
Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje.
Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote.
Tokio amžiaus kūdikio raida yra normali, kai jis žaidžia su žaislais ir bando bendrauti su kitais. Mažylio raida šiame etape ypač svarbi. Tokio amžiaus vaikai jau geba savarankiškai atlikti daugelį veiksmus ir aktyviai tyrinėja aplinką. Tėvams svarbu palaikyti vaiko raidą šiuo periodu, skatinant mokymosi įgūdžius ir savarankiškumą.
Šios video medžiagos tikslas yra supažindinti tėvelius su 24 mėnesių vaiko raida, padėti pasiruošti laukiamiems netikėtumas, ką turėtų gebėti atlikti vaikas judėdamas aplinkoje. 19 - 24 mėnesiai tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga. Tačiau tam galime pasiruošti.
3. Ikimokyklinis amžius (3-6 metai)
Šiuo amžiuje vaiko mąstymas tampa logiškesnis ir abstraktesnis. Jis pradeda suvokti emocijas ne tik savo, bet ir kitų žmonių. Tai etapas, kai prasideda savimonė, nes vaikai pradeda įvertinti save ir aplinkinius pagal tam tikras socialines normas.
Vaikas mokosi dalintis, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus su bendraamžiais. Psichologiniai tyrimai rodo, kad socialinių gebėjimų vystymasis yra tiesiogiai susijęs su žaidimu ir kasdienine veikla.
Vaikai, kurie daug žaidžia su kitais vaikais, greičiau išmoksta empatijos, pavyzdžiui, supranta, kaip jų elgesys gali paveikti kitus, ir pradeda atpažinti savo emocijas bei juos valdyti.
Socialinę raidą šiuo laikotarpiu stiprina tėvų ir mokytojų vaidmuo. Psichologai pabrėžia, kad tėvų ir kitų suaugusiųjų teigiamos emocinės reakcijos ir palaikymas yra būtini, kad vaikai galėtų išmokti sveikų socialinių įgūdžių, kurie padės jiems bendrauti su kitais vaikais, formuoti draugystes ir įveikti konfliktus.
5 paprasti patarimai, kaip padėti vaikui lavinti kalbą ir įgūdžius
4. Mokyklinis amžius (6-12 metai)
Tarp 6 ir 12 metų vaiko kognityviniai gebėjimai išsiplečia, o vaikai pradeda analizuoti ir kritiškai mąstyti. Jų socialiniai įgūdžiai tampa vis svarbesni, mokykloje ir kitose grupėse jie pradeda vertinti savo vietą, bendrauti su bendraamžiais ir formuoti draugystes.
Be to, vaikams šiuo laikotarpiu yra svarbu priklausyti grupėms ir įgyti socialinių įgūdžių, kurie padės jiems susidoroti su streso situacijomis ir konfliktinėmis situacijomis.
Psichologai pastebi, kad šiuo laikotarpiu ypač išryškėja vaiko savivertė ir gebėjimas susitvarkyti su iššūkiais. Mokykloje vaikai mokosi emocinio intelekto, t.y. kaip suprasti ir valdyti savo jausmus bei bendrauti su kitais.
Emocinis intelektas yra tiesiogiai susijęs su vaiko sėkme mokykloje, nes tai leidžia jam geriau susidoroti su nesėkmėmis ir sprendimais bei lavinti kritinį mąstymą.
Medicininiai tyrimai pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu vaikai dažnai patiria emocinius sunkumus, tokius kaip nerimas dėl mokslo rezultatų ar socialinės adaptacijos. Todėl, ypač svarbu, kad mokyklose būtų taikomos programos, kurios skatintų emocinę sveikatą ir savireguliaciją.
5. Paauglystė (12-18 metų)
Paauglystės laikotarpis pasižymi tapatybės formavimu, intensyviu emociniu ir socialiniu augimu. Paaugliai pradeda domėtis abstraktesnėmis temomis, tokiais kaip moralė, filosofija ir ateities planavimas.
Emocijos paauglystėje dažnai būna audringos, tačiau tai natūralus procesas, padedantis susikurti savivertės ir identiteto pagrindus. Psichologai ir medicinos specialistai atkreipia dėmesį į paauglių emocionalumą ir emocinių sunkumų riziką.
Paauglystėje gali iškilti psichologinės problemos, tokios kaip depresija, nerimas, savęs žalojimas. Šiuo laikotarpiu labai svarbu turėti tvirtą emocinės ir psichologinės paramos sistemą.
Specialistai rekomenduoja teikti paaugliams pagalbą tiek per šeimos ryšius, tiek per profesionalią psichologinę pagalbą, kad jie galėtų sėkmingai pereiti į suaugusiojo gyvenimą.
E. Eriksono psichosocialinės raidos etapai
Psichosocialinę raidą etapais suskirstė Erik Erikson (1950). Savo teorijoje autorius teigia, jog žmogaus ego turi pripažinti konkrečius uždavinius ir juos spręsti. Šie uždaviniai skirtingais amžiaus tarpsniais yra skirtingi. Uždavinį (E. Erikson uždavinio sprendimą dar vadina krize) išsprendęs ego sustiprėja ir pasiruošia tolesnio uždavinio sprendimui.
E. Eriksonas išskiria aštuonis psichosocialinės raidos etapus:
- Saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų)
- Autonomiškumo ir gėdos (1-3 metai)
- Iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai)
- Meistriškumo ir menkavertiškumo (6-12 metų)
- Tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė)
- Intymumo ir izoliacijos (jaunystė; apie 20-40 metų)
- Generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius; apie 40-65 metus)
- Integracijos ir nevilties (senatvė)
E. Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis. Teigiamai įveikus krizę padidėja žmogaus jėgos, patirta nesėkmė ją sprendžiant reiškiasi į S. Freudo aprašytą žmogaus elgesį panašiu fiksacijos atveju.
E. Eriksono psichosocialinės raidos etapai:
- Pasitikėjimas vs. Nepasitikėjimas (0-1 metai): Šiuo laikotarpiu vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais, priklausomai nuo to, kaip patenkinami jo poreikiai.
- Autonomiškumas vs. Gėda ir Abejonės (1-3 metai): Vaikas siekia savarankiškumo, mokosi atlikti įvairias užduotis pats. Jei jam suteikiama erdvė bandyti ir klysti, jis išsiugdo autonomiškumą. Priešingu atveju, gali jausti gėdą ir abejoti savo gebėjimais.
- Iniciatyvumas vs. Kaltė (3-6 metai): Tai žaidimų amžius, kai vaikas ugdosi iniciatyvumą, bando naujus dalykus ir mokosi siekti tikslų. Jei iniciatyva yra skatinama, vaikas jaučiasi kompetentingas. Priešingu atveju, gali susidurti su kaltės jausmu.
- Meistriškumas vs. Menkavertiškumas (6-12 metai): Vaikas mokosi, kad norint įgyti teigiamą įvertinimą, reikia atlikti tam tikrus uždavinius. Pavykus- stiprėja meistriškumo jausmas ir savo vertės pajutimas. Priešingu atveju vyksta menkavertiškumo krizė.
- Tapatumas vs. Vaidmenų Sumaištis (12-20 metų): Paauglys siekia suprasti, kas jis yra, kokie jo vaidmenys visuomenėje. Neišsprendus, žmogus susiduria su vaidmenų sumaišties krize.
- Intymumas vs. Izoliacija (20-25 metai): Žmogus mokosi intymumo, nebijoti artimų santykių. Formuojasi gebėjimas mylėti. Priešingu atveju susiduriama su izoliacijos krize - bijoma artimų santykių, kuriuose reikia atsiverti.
- Produktyvumas vs. Stagnacija (26-64 metai): Žmogus yra veiklus, aktyvus, analizuodamas viską, ką sukaupė per gyvenimą (nematerialaus), reflektuodamas patirtį jis ima kurti ir savo patirtį dalinti, taip rūpindamasis kitais ir tapdamas našiu visuomenės/bendruomenės dalyviu. Nesidalindamas su aplinkiniais jis "stagnuoja”.
- Integralumas vs. Neviltis (65+ metai): Permastant prabėgusį gyvenimą formuojasi gyvenimo išmintis. Svarbu pamatyti kas per gyvenimą nuveikta. Kalbant apie asmenybės integralumo uždavinį, reikia pabrėžti, kad integralumas - tai dvasinė nepriklausomybė ir taikus mirties laukimas.
Kada kreiptis į specialistus?
Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt.
Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis.
Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.
Patarimai tėvams
Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai.
Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.
Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.