Žmogaus socialinė raida - tai procesas, kuris praplečia žmogaus pasirinkimo galimybes. Tiek mokslininkai, tiek ir patys mes pripažįstame, kad skirtingais visuomenės laikotarpiais yra būdingos skirtingos gyvenimo vertybės, taigi jos yra dinamiškos. Todėl ir žmogaus socialinės raidos samprata yra kintama. Tačiau egzistuoja bendrosios žmogaus vertybės, lemiančios mūsų asmeninį ir visuomeninį gyvenimą. Jos yra universalios ir pastovios kiekvienam žmogui. Ir bet kuriame žmogaus gyvenimo tarpsnyje žmogus privalo turėti galimybę pasirinkti tarp 3 dalykų.
Pastaruoju metu žmogaus socialinės raidos koncepcija vis populiarėja ir jos principai imami diegti Lietuvoje. Ji gerai žinoma mokslininkams, politikams ir visuomenei. Suvokiant šios koncepcijos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, Lietuvos aukštosiose mokyklose pradėtas skaityti „Žmogaus socialinės raidos“ paskaitų kursas. Kelerių metų patirtis parodė, kad akademinio jaunimo supažindinimas su žmogaus socialinės raidos koncepcijos pagrindais bei raidos tendencijomis buvo sėkmingas.
Žmogaus socialinės raidos koncepcijos populiarėjimas bei jos principų diegimas Lietuvoje paskatino parengti vadovėlį Žmogaus socialinė raida, skirtą aukštųjų mokyklų dėstytojams, studentams bei visiems, besidomintiems žmogaus socialinės raidos klausimais Lietuvoje ir pasaulyje. Vadovėlis yra pirmasis bandymas Lietuvoje išsamiai pristatyti konceptualią žmogaus socialinės raidos sistemą, pasinaudojant tarptautiniais teoriniais pasiekimais bei patirtimi. Leidinyje nagrinėjamos pilietinės visuomenės, gyventojų užimtumo, sveikatos ir socialinės apsaugos, lygių galimybių bei žmogaus teisių temos, analizuojami žmogaus socialinės raidos matavimo klausimai.
Šiame darbe bus aptarta šiandieninė Lietuvos švietimo sistema, jos padėtis. Pagrindiniu aspektu bus švietimo sistemos reforma, kuri pradėta vykdyti atkūrus nepriklausomybę.
Švietimo sistemos reforma Lietuvoje
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėta vykdyti švietimo sistemos reforma. Reforma apima keletą viena su kita susijusių sričių.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Švietimo sistemoje jau baigiama įgyvendinti ugdymo turinio kaita, tai yra pagrindinės dešimtmetės mokyklos IX-X klasių koncentro aiškus struktūriškas atskyrimas nuo XI-XII klasių bei šio koncentro turinio pritaikymas profiliniam mokymui. Dešimtmetė mokykla bus pagrindinė ( ji išugdo Lietuvos pilietį, suteikia jam išsilavinimą ), vidurinė mokykla - 12 klasių ( tiltas į aukštąją mokyklą ).
1998 - 1999m. m. devintokai mokėsi pagal koreguotas programas, nelaikė baigiamųjų pagrindinės mokyklos egzaminų. 2000m. baigę dešimtą klasę, dešimtokai laikė nnaujo turinio egzaminus. Paskelbti dokumentai, skirti paskutinės mokyklos pakopos - profilinės vidurinės mokyklos - ugdymo turiniui: Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų projektai XI - XII klasėms. Numatyti keturi pagrindiniai profiliai: realinių, humanitarinių mokslų krypties klasės vidurinėse mokyklose, taip pat technologinės ir meno gimnazijos. Technologinėse gimnazijose suteikiamas ir vidurinis išsilavinimas, ir profesija.
Profiliavimas prasideda tik nuo 11 klasės, moksleivis jau 10 klasėje turi apsispręsti, kokią rinksis kryptį, kuria linkme jis norėtų toliau tobulintis, siekdamas arba aukštojo mokslo, arba rinkdamasis profesiją - amatą. Visuotinis profilinio mokymo modelio įgyvendinimas prasidėjo 2000-2001 m.m. Profilinis mokymas aprėps visus visų mokyklos tipų bendrojo lavinimo baigiamosios pakopos moksleivius.
Suaugusiųjų mokyklos pertvarkomos į suaugusiųjų mokymo centrus, teikiančius ne tik bendrąjį lavinimą, bet ir siūlančius neformaliojo švietimo - profesinės veiklos ir bendros savišvietos - kursus. Svarbi suaugusiųjų švietimo sritis - šiuolaikinio neakivaizdinio, vadinamojo distancinio, švietimo plėtra. Jau įkurti modernūs neakivaizdinių studijų centrai Vilniaus universitete ir Kauno technologijos universitete.
Kintant ugdymo turiniui, pereinant prie dešimtmečio pagrindinio ir profiliuoto vidurinio mokymo, keičiasi pagrindinės mokyklos ir brandos egzaminai. Sėkmingai vykdoma egzaminų reforma - įdiegta vadinamųjų išorinių ( valstybinių ) egzaminų sistema, kai moksleivių darbus centralizuotai vertina Egzaminų centro sudarytos vertinimo komisijos, į kurias įeina bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų atstovai. Visi mokinių darbai vertinami pagal vienodus standartus ir reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
Pradėjus taikyti tokią metodiką, atsirado galimybė tirti švietimo lygį konkrečiose mokyklose, galima pamatyti, kaip mokytojai rengia mokinius egzaminams. Ir paaiškėjo dėsningumas: kuo didesnė mokykla, kuo joje daugiau paralelinių klasių, tuo mokymosi rezultatai geresni.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas
Lietuvos švietimo sistemoje jau atliktas didžiulis darbas perkvalifikuojant mokytojus. Reorganizuota pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema siekiant skatinti kurti švietimo centrus savivaldybės ir mokymo įstaigose, efektyviau naudoti pedagogų kvalifikacijai skiriamas lėšas. Dabar Lietuvoje jau įsteigti 37 pedagogų švietimo centrai, o 2001 m. jų bus įsteigta dar 10. Tačiau mokytojų rengimo pertvarka dar neįgijo to esminio lūžio, kurio tikimasi.
Kaimo mokyklose dar iš tikrųjų labai trūksta gerų specialistų, yypač užsienio kalbų, chemikų, fizikų. Lietuvoje 12 procentų mokytojų dėsto ne pagal savo specialybę, 6 procentai neturi reikiamo mokslo cenzo, 30 procentų nėra atestavęsi.
Vis tik vietoje nestovima, jau parengtas aukštųjų mokyklų įstatymas, kuris turėtų suteikti naują impulsą ir mokytojų rengimo pertvarkai. Įstatyme numatyta atskirti akademinį ir profesinį aukštąjį mokslą. Ši įstatymo nuostata itin aktuali visoms pedagogus rengiančioms mokslo institucijoms, nes iki šiol dalykinis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas nebuvo atskirti. Taip pat pradėtas aukštesniųjų pedagoginių mokyklų ir kolegijų integravimas į aukštojo mokslo struktūrą. Pasikeitė aukštųjų mokyklų nuomonė apie aukštesniųjų mokyklų absolventus.
Nemažai pasikeitimų per visus švietimo sistemos reformos metus įvyko ir Lietuvos aukštosiose mokyklose. Dabar galutinai panaikinta išankstinio įstojimo į aukštąją mokyklą galimybė, pereita prie stojamųjų egzaminų, bei nemažą dėmesį skiriant valstybiniams egzaminams. Aukštosiose mokyklose įvestos valstybės nefinansuojamos vietos ( papildomos vietos ), tai padaryta dėl padidėjusio norinčiųjų studijuoti skaičiaus bei valstybės finansavimo lėšų stygiaus. Tačiau net ir didindamos valstybės nefinansuojamų vietų skaičių, valstybinės aukštosios mokyklos nepajėgia priimti visų norinčių siekti aukštojo mokslo.
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas
Vis dažniau aukštųjų mokyklų rektoratai pprabyla apie tai, jog studijas padaryti mokamas, tačiau Lietuvos konstitucijoje yra numatyta teisė į nemokamą mokslą. Mokančių už studijas studentų jau yra nemažai ir jų skaičius kasmet vis didėja. Aukštosios mokyklos ketina įteisinti vadinamąjį registracijos mokestį visiems studentams.
Dar vienas aktualus dalykas yra ugdymo priemonių, vadovėlių atnaujinimas. Šioje srityje taip pat nestovima vietoje, o sparčiai žengiama į priekį. Bendradarbiaujant švietimo ministerijai, leidykloms, autoriams mokymo priemonių kūrimo problema nuosekliai sprendžiama. Į naują mokymo priemonių rengimo darbą įsitraukė dešimtys jaunuomenės ir mokyklos ateitimi susirūpinusių ir pajėgių mokytojų bei mokslininkų. Todėl vadovėliai, pradedant geografijos ir baigiant matematikos yra lietuviški ir kalba, ir dvasia.
1997-1998 mokslo metais pasirodė 47, 1998-1999 mokslo metais - 74 nauji originalūs vadovėliai, 1999-2000 mokslo metais pasirodė net 170 pavadinimų mokymo priemonių, iš jų 69 naujos - pagrinde tai reformuotos pagrindinės mokyklos VIII, IX, X klasių vadovėliai ir kitų klasių alternatyvūs vadovėliai. Dalis vadovėlių reformuotai mokyklai išleista jau antrąjį kartą, todėl jie yra atnaujinti ir gerokai patobulinti. Kai kurių mokomųjų dalykų pateikta net po kelis alternatyvius vadovėlius, mokykloms atsiranda galimybė rinktis tinkamiausias mokymo priemones.
Tačiau mūsų sąlygomis vadovėlių leidyba - vis dar sudėtingas procesas. Ne visi vadovėliai išleidžiami iki rugsėjo 1 dienos, dalis jų vėluoja. Pedagogams tai taip pat atsiliepia, jie nėra susipažinę su naujai parengtų vadovėlių turiniu, dėl to yra stengiamasi organizuoti pedagogų susitikimus su naujų vadovėlių autoriais ir leidėjais.
Kad vadovėlių leidyba būtų sėkminga, imtasi kurti vadovėlių autorių rengimo ir pagalbos jiems sistemą. Taip pat kuriama efektyvi vadovėlių kokybės vertinimo sistema, nes tebėra aktualios ne tik leidimo, bet ir jų kkokybės, atitikimo amžiaus tarpsniams ir perkrovimo žiniomis problemos.
Norint suteikti kuo kokybiškesnį išsilavinimą svarbiu išlieka ir mokyklų renovacijos projektas. Per pastaruosius metus nedaug savivaldybių atliko švietimo įstaigų pastatų kapitalinius ir einamuosius remontus. Susidėvėjo ne tik pastatai, bet ir šildymo sistemos.
Mokykloms nepritaikyti, baigiantys ssusidėvėti baldai, sporto įrangos, būtiniausių fizikos, chemijos, biologijos mokymo priemonių stygius - tai bėdos, kurios priveikti baigia ne tik pedagogus. Nukenčia moksleivių sveikata, ugdymo rezultatai. Mokyklų galimybės diegti naujas mokymo technologijas ir metodus kol kas yra menkos.
Toliau kuriamas ir kompiuterinis švietimo tinklas, dar 1995 metais realizavus 9 mln. dolerių vertės sutartį su IBM, Lietuvoje beveik neliko mokyklos, kuri neturėtų nė vieno kompiuterio. 1998 metais Švietimo ir mokslo ministerijos investiciniam projektui “Lietuvos švietimo informacinės sistemos sukūrimas” vykdyti buvo skirta 2 mln. litų. Už juos buvo pateikta kompiuterinė ir sisteminė programinė įranga neįgaliems vaikams, specializuota mokymo priemonių ruošimo programinė įranga. Šis projektas buvo tęsiamas ir 1999-2000 metais.
Dar vienas iš svarbių Lietuvos švietimo sistemos uždavinių lieka modernizuoti švietimo institucijų bibliotekas ir pradėti kurti mokyklų bibliotekų - informacijos centrų tinklą. Prieš keletą metų iiš esmės pradėta rūpintis mokyklų bibliotekų problemomis. Stengiamasi jas modernizuoti, įdiegti kompiuterines sistemas, tačiau šiandien daugelis bibliotekų vis dar lieka be kompiuterių.
Kitas rūpestis yra viešųjų ir mokyklų bibliotekų jungimas, nors Švietimo ir mokslo ministerija tam nepritaria, tačiau mažėjant lėšoms švietimui taupydama jau ne viena savivaldybė jas sujungė. Vis tik jau yra patvirtinta mokyklų bibliotekų fondų aprūpinimo grožine literatūra ir informacine medžiaga tvarka, pagal kurią sudarytos galimybės užsisakyti reikalingos literatūros.
Šiuo metu aktualiai yra sprendžiamas moksleivių pavėžėjimo į mokyklą klausimas. Dėl pavėžėjimo specialiu transportu yra atlikti tyrimai ir padarytos prielaidos, kad koncentruojant klases profiliuojamose mokyklose, susitaupo pinigų įsigyti ir išlaikyti specialų transportą. Jei miesto profiliuotose mokyklose susidarytų po minėtas tris lygiagrečias klases, ugdymo procesas atpigtų 10 procentų. Kaime, laikantis 15 mokinių klasėse kvotos, ugdymo procesas pabrangsta 7 procentais. Mieste moksleivių yra trigubai daugiau nei kaime, taigi atpigimas mieste padengia pabrangimą kaime ir dar sudaro galimybę įsigyti transportą.
Jei palyginti vaiko mokymą ir jo pavėžėjimą, tai mokymas yra penkis kartus brangesnis už pavėžėjimą. Į mokyklas dabar važiuoja 21 procentas kaimo moksleivių. Įvedus profilinį mokymą, turėtų važinėti 22 procentai. Taigi sukūrus specialaus transporto sistemą, ji galėtų tenkinti papildomai dar apie 10 procentų važiuoti norinčiųjų, kurie dabar naudojasi valstybiniu transportu.
Lietuvoje dar yra neugdomų neįgaliųjų vaikų, kai kuriose vietovėse jiems trūksta vietų švietimo įstaigose; kitur švietimo įstaigoms reikia papildomų investicijų patalpoms pritaikyti, kad galėtų ugdytis vaikai, turintys judėjimo negalių; neorganizuojamas jų pavėžėjimas į mokyklą; o dalis tėvų nenori atiduoti savo vaikų į internatines mokyklas; yra ir tokių tėvų, kurie nemato būtinybės ugdyti savo vaikus.
Dar reikia spręsti rūpinimąsi socialiai ir pedagogiškai apleistais vaikais. Gaila, kkad dar dažnai tėvai turi blaškytis, ieškodami galimybių vaikams papildomai lavintis sporto, muzikos, dailės ar kitose pamėgtose srityse už bendrojo lavinimo mokyklos sienų.
Privačių mokyklų Lietuvoje yra 23, iš jų - 1 aukštoji (Šv. Juozapo kunigų seminarija), 19 - aukštesniųjų, 4 - profesinio mokymo, 5 - vidurinės, 7 - pagrindinės, 11 - pradinių ir 14 ikimokyklinių.
Lietuviškos švietimo įstaigos veikia Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijos Federacijoje ir Vokietijoje. Lenkijoje lietuviškoms mokykloms išleisti 5 vadovėliai. Baltarusijos Respublikoje veikia 5 sekmadieninės ir 2 vidurinės mokyklos. Rusijos Federacijoje, daugiausiai Kaliningrado srityje, veikia 20 skirtingo tipo lietuviškų švietimo įstaigų. Šias mokyklas Lietuva aprūpina ir reikalingais vadovėliais. Latvijoje veikia 8 lietuviškos sekmadieninės ir 12 lituanistinių mokyklų.
Vis tik nežiūrint į visas švietimo sistemos problemas, didelė dalis švietimo reformos darbų nuveikta, kiti įgyvendinami, dar kitiems rengiamasi. Lietuvos švietimo sistemoje pereita prie pagrindinio dešimtmečio mokymo, įvedamas profilinis mokymas, įįdiegta valstybinių egzaminų sistema, įkurti neakivaizdinių studijų centrai, vykdomas pedagogų perkvalifikavimas. Nestovima vietoje ir atnaujinant ugdymo priemones, vadovėlius bei pačias ugdymo įstaigas, toliau kuriamas kompiuterinis švietimo tinklas, modernizuojamos bibliotekos. Nepaisant didelių pokyčių išvengta bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo krizės.
Žmogaus socialinės raidos lygis vertinamas lyginant vienos vertybės rodiklius su kitos vertybės rodikliais. Kita vertus tokia ekonominio augimo traktuotė iš esmės remiasi fizinio kapitalo ir gamtos išteklių kaip pagrindinio ekonominės plėtotės pripažinimu. Turtas be abejo yra svarbus žmogaus gerovės ir jo socialinės raidos rodiklis. Tačiau jis nėra pagrindinis, jo nepakanka žmogaus socialinei raidai garantuoti. Neišanalizuotas sudėtingas ekonominių veiksnių lemiantis pokytis, jų tarpusavio sąveika, šiuolaikinėse šio augimo ekonominėse teorijose žengtas svarbus žingsnis žmogaus socialinės raidos link.
Vis didesnis dėmesys skiriamas žmogiškiems (darbas) o ne fiziniams(ištekliai).Kreipiamas dėmesys į socialinės ir politinės raidos veiksnius, kurie sudaro socialinį kapitalą. Socialinis kapitalas nusako santykius tarp žmonių ir institucijų , socialines normas. Įvairius santykius susijusius su atsakomybės ir valdymo skaidrumu. Šalyse turtingose gamtiniais ištekliais, tačiau su silpnu kapitalu, ekonominiai rodikliai yra kur kas blogesni nei šalyse turinčiose mažai gaut iišteklių.
Joje dėmesys sutelktas į žmogų , jo gyvenimo kokybės plėtrą. Žmogaus socialinė raida reiškia paties žmogaus pažangą ir pažangą viso to kas apima žmogaus gyvenamąją aplinką, už kurią atsakingas ir yra žmogus. Pasirinkimo galimybių didėjimas reiškia , kad kiekvienas žmogus gali prisiimti atsakomybę už savo artimųjų gyvenimus. Raida suteikia žmogui galimybę rinktis, tačiau pats žmogus sprendžia ką rinktis.
Produktyvumo principas t.y žmogaus socialinė dvipusė raida. Viena vertus ugdomos žmogaus galimybės pvz: žmogaus darbiniai įgūdžiai, žinios, kvalifikacija keliama. Antra vertus svarbu kaip žmogus įgytas savo galimybes panaudoja. Produktyvumo principas reiškia jog žmogus siekia maksimalaus savo veiklos rezultato, su minimaliomis sąnaudomis.
Galimybių lygybės principas, jis reiškia lygias galimybes visiems žmo...
Vienose ekonomikos teorijose, požiūrio į raidą esmę sudaro tai, kad dėmesys koncentruojamas į ekonomikos išplėtotės lygį, stiprumą. Tuomet raidai išmatuoti naudojami agreguoti ekonominiai rodikliai. Pvz: bendrasis nacionalinis produktas. Šie rodikliai išreiškiami arba dinamikoje pokyčio: kuo svarbesni jų augimo tempai , tuo didesni pasiekimai, žmogaus ssocialinėje raidoje, arba minėti rodikliai, skaičiuojami 1-am gyventojui.
Vėlgi pripažįstama, jog metodologiškai ir praktiškai sunku įtraukti visas šias minėtas vertybes į raidos sampratą. Kai kurios jų yra susijusios su raidą lemiančiais rodikliais, pvz: žmogaus sveikata, išsilavinimas, raštingumas, tos kitos vertybės yra susijusios su ekonominės veiklos rezult.
Metodologiškai ir politiškai yra sunku įtraukti visas vertybes. Yra daug reikšmingų dalykų , kuriuos yra nelengva kiekybiškai apibūdinti. Tolydžios užuomazgos yra šiuolaikinėje visuomenėje.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
tags: #zmogaus #socialine #raida #vadovelis #aukstosioms #mokykloms