Nepaisant nuolat kintančios socialinės aplinkos, organizacijos, ypač nevyriausybinės, turi nuolat tobulinti veiklos procesus ir stiprinti strategines kompetencijas. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) kartu su partneriais Panevėžio KŽNS ir Molėtų KŽNS pradeda įgyvendinti projektą „Erdvė visiems: regioninės stebėsenos ir advokacijos stiprinimas“, kuris vykdomas 2011-2012 m. kaip vienas iš Grundtvig Mokymosi partnerystės projektų. Projekto tikslas - dalijimasis patirtimi, praktikomis ir metodais bei sudarymas galimybių pažinti skirtingų Europos šalių kultūras, socionominę tikrovę ir ekonominį gyvenimą.
ATTAIN projekto tikslas - sukurti ir išbandyti inovatyvų skaitmeninio mokymosi metodą, apimant MOOC ir ATTAIN programėlę. Tai specializuoti mokymai apie prieinamą turizmą turizmo, sveikatos ir socialines paslaugas teikiantiems specialistams. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga vykdo projektą „COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimas žmonėms su negalia, jų artimiesiems, šeimos nariams, visuomenei“ ir organizuoja 20 paskaitų ciklą psichikos sveikatai ir emocinei savijautai gerinti Vilniaus miesto gyventojams.
1) Projektai ir įstatyminė bazė formuoja socialinę integraciją. 2013-2015 m. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga pradeda įgyvendinti projektą „Socialinės gerovės kūrimas, atstovaujant neįgaliųjų teises“. Dar 2021 m. kovo mėn. Europos Komisijos patvirtintoje 2021-2030 m. Neįgaliųjų teisių strategijoje buvo numatyta Prieinamumo išteklių centro kūrimas Europos Sąjungoje (AccessibleEU). 2022 m. EK paskelbė kvietimą tokį projektą įgyvendinti.
2) Teisinė bazė užtikrina lygybę ir prieinamumą. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas įtvirtina teises į lygias galimybes švietime, sveikatos priežiūroje, užimtume, laisvalaikyje ir kultūroje. Įstatyme nustatytos nuostatos dėl asmens su negalia teisių apsaugos, įskaitant informaciją lietuvių gestų kalba bei prieinamą aplinką visoje Lietuvos teritorijoje. Taip pat reglamentuojama kalbų teisė kurčiosioms ir asmenims su klausos negalia - teisė į bendravimą gestų kalba.
3) Paslaugų teikimo organizavimas ir finansavimas. 4-11 straipsniai apima lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, teises į švietimą, laisvalaikį, užimtumą, profesinę reabilaciją, taip pat įsipareigojimus įstaigoms užtikrinti prieinamą informaciją ir paslaugas. Taip pat numatytos nuostatos dėl statybų pritaikymo daugiabučiuose namuose, techninės pagalbos priemonių poreikio nustatymo ir finansavimo, aprūpintojo skyrimo bei asmeninės pagalbos teikimo.
Taip pat skaitykite: Nacionalinės Priklausomybės Įsteigimas
4) Teisinė koordinacija ir institucijų vaidmuo. ASMENS SU NEGALIA TEISIŲ APSAUGOS POLITIKOS VALDYMAS numatytas kaip ministerijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, akademinės bendruomenės bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo platforma. Taryba veikia prie Vyriausybės siekdama pagerinti koordinavimą ir įgyvendinimą asmens su negalia teisių apsaugos srityje. Savivaldybės administracijos įgyvendina asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijas, užtikrinant lygias galimybes ir jų įgyvendinimą vietos lygmenyje.
5) Praktiniai šios srities įgūdžiai ir finansavimas. Neįgalumo lygio, dalyvavimo lygio, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo tvarkas nustato ministrai kartu su kitomis ministerijomis. Taip pat reglamentuojama asmens pagalbos planų rengimo, įgyvendinimo ir peržiūros tvarka bei duomenų apsauga. Įstatymu nustatyta, kad asmens su negalia individualieji pagalbos poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į amžių ar kitus veiksnius, o asmeninis asistento paslaugos yra paslaugos, kurias gali teikti kvalifikuoti specialistai.
6) Praktiniai pavyzdžiai ir regioniniai projektai. Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regionuose gausu gamtos parkų, ežerų ir miškų, kurioje pritaikomos turistinės traukos, tačiau apie negalios žmones dažnai pamirštama. 2016 m. LŽNS pradėjo projektą „Naujai atgimęs kultūros paveldas - prieinamas visiems“, o 2011-2012 m. buvo tęsiamos regioninės stebėsenos iniciatyvos.
Todėl programa siekia
- užtikrinti lygias galimybes visose gyvenimo srityse;
- pagerinti informacijos prieinamumą ir paslaugų teikimą lietuvių gestų kalba;
- papildyti socialinę įvairovę ir kultūrinį įtraukimą regionuose;
- užtikrinti nuolatinį profesionalų kvalifikacijos kėlimą ir netiesioginį advokacijos palaikymą;
- skatinti regioninę stebėseną ir koordinuotą politinę veiklą siekiant geresnės teisių apsaugos.
Remiantis įstatymais ir projektiniais darbais, socialinės integracijos tikslai realizuojami per įvairias priemones: informacijos teikimą prieinamu formatu, kasdienio gyvenimo poreikių įtraukimą į viešąją ir privataus sektoriaus paslaugų teikimą, techninės pagalbos priemonių plėtrą, asmeninės pagalbos planų kūrimą ir įgyvendinimą, taip pat per regioninę advokaciją ir stebėseną. Visa tai sudaro kompleksinę sistemą, kurioje asmens su negalia teisės yra natūraliai įtrauktos į visuomeninį gyvenimą.
Taip pat keliami praktiniai reikalavimai dėl įgyvendinimo įstaigų, tokių kaip aprūpintojo ir asmeninio asistento paskyrimas, peržiūros mechanizmai, bei biudžetinis užtikrinimas, užtikrinant, kad užimtumui, mokslams ir sveikatos priežiūrai skiriamos lėšos būtų naudojamos efektyviai ir skaidriai. Sisteminis požiūris į žmogaus su negalia teises ir jų įtraukimą į visuomeninį gyvenimą yra pagrindinis šios programos tikslas ir priemonių rinkinys.
Taip pat skaitykite: Pensijos laureatams Lietuvoje
Prieinamumo iššūkiai ir sprendimai
Gamtos parkų, ežerų ir miškų regionuose vystymas turi būti kartu su negalią turinčiųjų įtrauktimi į turistinę veiklą. Svarbu sukurti informacijos teikimo kanalus, kurie atitiktų gyventojų poreikius - gestų kalbą, garsinį turinį ar paprastą kalbą. Kitaip sakant, prieinamumas turi būti užtikrinamas visose viešosiose ir privačiose paslaugose. Taip pat svarbu skatinti savivaldybių institucijų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurių pažangą ir veiklos efektyvumą galima įvertinti per regionines stebėsenos priemones.
Nors įstatymai užtikrina teisinių teisių apsaugą, vis dar būtina didinti visuomenės sąmoningumą apie negalią ir jos kasdienį poveikį. Sisteminis valdymas, nuolatinis projektų stebėjimas ir finansavimo skaidrumas padeda užtikrinti, kad neįgalieji gautų realias pagalbas ir galimybes dalyvauti visose socialinės ir kultūrinės veiklos sferose.
| Priemonė | Tikslas | Trumpas aprašymas |
|---|---|---|
| Asmeninės pagalbos poreikio nustatymas | Gebėjimas pasiekti savarankišką gyvenimą | Nustatomi individualūs poreikiai ir pritaikymas pagal jų lygį |
| Aprūpintojas | Slaugos/asmeninės pagalbos koordinavimas | Skiriamas slaugomam asmeniui pagal poreikį |
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo darbo stažą „Sodroje“
tags: #nacionalines #zmoniu #su #negalia #socialines #integracijos