Lietuvos Respublikos įstatymuose ir pasirašytuose nacionaliniuose susitarimuose įteisintas ir įtvirtintas socialinės partnerystės principas, kaip efektyviausias būdas leidžiantis greičiausiai pasiekti norimų rezultatų ir išvengti socialinių konfliktų, kuomet už derybų stalo lygiai atstovaujant dirbantiems ir darbdaviams, o ne demonstracijomis ir mitingais - sudaromi susitarimai siekiant socialinės gerovės tikslų. Socialinė partnerystė bei dialogas yra esminė Europos Sąjungos socialinio modelio ir viešosios politikos vadybos dalis ir vienas iš svarbiausių visuomenės brandos matų - gebėjimas kuo plačiau įtraukti pilietinę visuomenę į savo problemų sprendimą. Vyriausybė, savo kadencijos pradžią pažymėjo siekiu gerinti šalies piliečių gyvenimą, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, o žmogus jaustųsi laimingas ir orus, sumažinti įtampą tarp atskirų visuomenės sluoksnių, siekti socialinio dialogo, noru įsiklausyti į socialinių partnerių nuomonę dėl jiems gyvybiškai svarbių sprendimų.
Pastaruoju metu tarp muitinės pareigūnų pasklido gandai apie keičiamas tarnybos muitinėje statuto nuostatas ir rengiamus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimus, kuriais bus nustatomi tarnybos ir muitinėje principai ir ypatumai, pareigūnų statusas, priėmimas į tarnybą ir atleidimas iš tarnybos, pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veikla statutinėse įstaigose. Atstovaujame ženklų muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių muitinės įstaigose. Tačiau iki šio laiko mūsų niekas neinformavo apie rengiamus teisės aktų, reglamentuojančių tarnybą muitinėje, pakeitimus, o nežinia ir nesikalbėjimas su pareigūnais kelia bereikalingą įtampą. Tikime ir viliamės, kad pakeitimai išties būtų žymūs ir labai reikalingi, kurie leis į tarnybą pritraukti daugiau jaunų žmonių, specialistų, pakelti statutinio pareigūno prestižą ir pasididžiavimą tarnyba.
Siekdami plėtoti demokratiją ir prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo, gerinti muitinės darbuotojų darbo sąlygas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, kaip nustatančiu profesinės sąjungos paskirtį ir funkciją atstovauti profesinės sąjungos narius, ginti jų teises, interesus bei atstovauti konkrečius profesinės sąjungos narius ir ginti jų interesus (individualus atstovavimas), Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV 3-33, pasirašytos 2014 m. spalio 20 d. LTVertinant konceptualiai, galima išskirti keletą grynųjų tarporganizacinės sąveikos formų. Tai: integruotasis bendradarbiavimas (angl. integrated collaboration), partnerystė, sąjunga, kooperacija, tinklai, bendradarbiavimas konkuruojant (angl. coopetition) ir konkurencija. Šiuo atveju, sąveikos skirstymo į kategorijas pagrindas yra sąveikaujančių organizacijų tarpusavio ryšių integralumas, įgyvendinant organizacinius ir tarporganizacinius tikslus. Kadangi didesnė bendradarbiavimo nauda gaunama labiau integruotose sąveikos formose, paties bendradarbiavimo vystymu turėtų būti rūpinamasi ne mažiau nei bendros veiklos tikslų siekimu.
Straipsnyje diskutuojami veiksniai, leidžiantys sėkmingai vystyti tarporganizacinius santykius bei plėtoti tarporganizacinę veiklą. Diskusija grindžiama atliktu empiriniu tyrimu. Lyginamoji atvejų analizė rodo, kad vadovavimas bendradarbiaujant (angl. collaborative leadership) yra ypatingas veiksnys mąstant apie ilgalaikę tarporganizacinę partnerystę ir inovatyvius bendrus rezultatus. Nagrinėjant atvejus atrasta, kad kuo aktyvesnė neformalaus, „idėjinio“ žmogaus telkiamoji veikla ir kuo geriau subalansuotas jo dėmesys tikslams ir procesams, tuo aukštesni bendros veiklos pasiekimai. Nors socialinės partnerystės plėtrai neabejotinai svarbūs tokie veiksniai kaip vadybos procesų darna, partnerystės darbo grupės narių kompetencijų pusiausvyra, efektyvi komunikacija ir išsikelto tikslo ekonominis naudingumas bei patrauklumas partnerystės nariams, be vadovybės palaikymo partnerystė nepasižymės rezultatyvumu.
Socialinė partnerystė - tai bendradarbiavimu grįsti ryšiai tarp skirtingų institucijų, organizacijų, bendruomenių ir pavienių asmenų, siekiant bendro tikslo - geresnės žmonių gyvenimo kokybės, užimtumo ir bendrystės. Dirbant socialiniu darbuotoju globos namuose, socialinė partnerystė tampa vienu iš esminių veiksnių, leidžiančių užtikrinti visapusišką globos namų gyventojų gerovę, jų socialinę integraciją ir orų gyvenimą. Pirmiausia, socialinė partnerystė padeda plėsti globos namų teikiamų paslaugų spektrą. Bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėmis, švietimo ir kultūros institucijomis, globos namų gyventojai gali gauti daugiau ir įvairesnių paslaugų, nei galėtų pasiūlyti vien tik pati įstaiga. Tai apima ne tik medicininę priežiūrą ar socialines paslaugas, bet ir psichologinę pagalbą, dvasinį palaikymą, užimtumo veiklas, kultūrinius renginius bei edukacines programas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinė partnerystė skatina globos namų gyventojų socialinę integraciją ir mažina socialinę atskirtį. Globos namų gyventojai dažnai susiduria su izoliacija, vienišumo jausmu, nutrūkusiais ryšiais su artimaisiais ar bendruomene. Partnerystė su vietos bendruomene, mokyklomis, jaunimo organizacijomis ar savanoriais sudaro galimybes kurti ir palaikyti socialinius ryšius, dalyvauti bendruomenės gyvenime, jaustis reikalingiems ir matomiems. Globos namai aktyviai bendradarbiauja su 31 socialiniu partneriu. Partneriai suteikia naudą globos namų bendruomenei organizuodami renginius gyventojams. Pavyzdžiui, audio biblioteka Elvis aktyviai bendradarbiauja, aprūpina gyventojus audio literatūra. Globos namų gyventojai labai džiaugiasi, kad gali naudotis šia paslauga ir aktyviai klausosi knygų.
Socialinė partnerystė prisideda prie globos namų gyventojų savarankiškumo ir gebėjimų stiprinimo, bei įgalinimo. Bendradarbiavimas gerina paslaugų kokybę ir inovacijų diegimą globos namuose. Partneriai dalijasi gerąja patirtimi, žiniomis ir resursais, todėl socialiniai darbuotojai gali taikyti naujus darbo metodus, efektyvesnes intervencijas ir individualizuotus pagalbos būdus. Tai leidžia geriau reaguoti į kintančius gyventojų poreikius ir spręsti sudėtingas socialines problemas. Galiausiai, socialinė partnerystė stiprina gyventojų bendrystę visuomenėje. Apibendrinant galima teigti, kad socialinė partnerystė yra neatsiejama globos namų veiklos dalis, turinti tiesioginę ir ilgalaikę naudą gyventojams. Ji padeda užtikrinti paslaugų įvairovę ir kokybę, skatina socialinę integraciją, stiprina savarankiškumą, mažina socialinę atskirtį ir gerina bendrą gyvenimo kokybę. Socialinė partnerystė - tai bendradarbiavimu grįsti ryšiai tarp skirtingų institucijų, organizacijų, bendruomenių ir pavienių asmenų, siekiant bendro tikslo - geresnės žmonių gyvenimo kokybės, užimtumo ir bendrystės.
Darbo teisės normos negali pašalinti darbdavių ir darbuotojų interesų skirtumų, todėl išsivysčiusiose šalyse nustatomas šių skirtumų derinimo būdų ir priemonių mechanizmas. Socialinė partnerystė socialiniame darbe. Dirbant socialiniu darbuotoju globos namuose, socialinė partnerystė tampa vienu iš esminių veiksnių, leidžiančių užtikrinti visapusišką globos namų gyventojų gerovę, jų socialinę integraciją ir orų gyvenimą. Socialinės partnerystės nauda globos namuose: Paslaugų spektro plėtra: Bendradarbiaujant su įvairiomis įstaigomis, globos namų gyventojai gali gauti daugiau ir įvairesnių paslaugų. Socialinė integracija: Partnerystė su vietos bendruomene mažina sociolinę atskirtį ir skatina socialinius ryšius. Savarankiškumo stiprinimas: Socialinė partnerystė prisideda prie globos namų gyventojų savarankiškumo ir gebėjimų stiprinimo, bei įgalinimo. Paslaugų kokybės gerinimas: Partneriai dalijasi gerąja patirtimi ir žiniomis, leidžiančiomis taikyti naujus darbo metodus ir individualizuotus pagalbos būdus. Bendrystės stiprinimas: Galiausiai, socialinė partnerystė stiprina gyventojų bendrystę visuomenėje.
Tarpinstitucinė sąveika globos namuose
- Globos namai aktyviai bendradarbiauja su 31 socialiniu partneriu, kurie organizuoja renginius gyventojams.
- Audio biblioteka Elvis teikia audioliteratūrą ir skatina gyventojų kultūrinį užimtumą.
- Darbdavio lygmeniu darbo taryba ar profesinė sąjunga dalyvauja informavimo ir konsultavimo procesuose prieš priimant svarbius sprendimus.
Socialinės partnerystės įvairovė ir praktika
Kolektyvinių sutarčių sudarymas vyksta tiek nacionaliniu, ūkio šakos ar teritoriniu, tiek darbdavio lygmeniu, tačiau joje darbuotojams atstovauja tik profesinės sąjungos ar jų organizacijos. Socialinė partnerystė gali būti įgyvendinama ir nesudarant kolektyvinių sutarčių, tuo atveju aktualūs darbo, socialiniai ir ekonominiai klausimai aptariami ar sprendimai priimami nuolat veikiančiose dvišalėse ar trišalėse tarybose ir komisijose. Socialiniai partneriai nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu iš vienos pusės laikomi tam tikro lygmens profesinės sąjungos ar jų organizacijos, iš kitos pusės - darbdavių organizacijos. Lietuvoje Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės institucijos socialinės partnerystės šalimis laikomos tada, kai jos veikia kaip darbdaviai ar jų atstovai.
Šiandienos socialinės partnerystės diskusijos rodo, kad dialogas ir integruotas bendradarbiavimas gali užtikrinti pažangą ir ilgalaikius, inovatyvius rezultatus visuomenėje. Siekiant efektyvumo, svarbu užtikrinti vadybos procesų darną, kompetencijų balansą, aiškią komunikaciją ir aiškius motyvus dalyvauti partnerystėje.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #socialine #partneryste #impulsas #tobuleti