Šeima - žodis, kuris dažnam asocijuojasi su saugumu, meile ir palaikymu. Tačiau ne visiems pasiseka patirti tokią šeimos idilę. Deja, daugybė žmonių auga disfunkcinėse šeimose, kuriose vietoje šilumos ir supratimo vyrauja įtampa, konfliktai ir emocinė nepriežiūra.
Disfunkcinė šeima yra sudėtinga sistema, kurioje ilgą laiką kartojasi nesaugūs santykių modeliai: prasta komunikacija, ribų pažeidimai, kontrolė, emocinis ar fizinis smurtas, apleistumas, priklausomybės arba vaiko verčiama perimti suaugusiojo atsakomybes. Tai nėra tiesiog konfliktiška šeima ar namai, kuriuose kartais kyla ginčų, tai ilgalaikis santykių modelis, kuriame trūksta emocinio saugumo, aiškių ribų, nuoseklaus rūpesčio ir gebėjimo spręsti problemas brandžiai.
Disfunkcinės šeimos bruožai ir jų pasekmės vaikams
Disfunkcinės šeimos bruožai gali pasireikšti įvairiai ir skirtingu intensyvumu, tačiau dažniausiai pastebimi tokie požymiai:
- Emocinis atsiribojimas: šeimos nariai vengia atvirų pokalbių apie jausmus, slepia problemas arba, priešingai, išreiškia jas pernelyg audringai ir nekonstruktyviai.
- Griežtos taisyklės ir kontrolė: vienas ar keli šeimos nariai siekia kontroliuoti kitus, nustatydami griežtas taisykles ir bausmes.
- Konfliktai ir smurtas: dažni konfliktai, kaltinimai, žeminimas, kartais pasitaiko ir fizinio smurto atvejų.
- Priklausomybės: šeimos nariai gali turėti problemų su alkoholiu, narkotikais ar lošimais.
- Emocinė nepriežiūra: tėvai nesugeba patenkinti vaikų emocinių poreikių, dėl to vaikai jaučiasi nemylimi ir nesuprasti.
- Pernelyg didelė atsakomybė: vaikai per anksti prisiima suaugusiųjų pareigas ir rūpinasi kitais šeimos nariais.
- Nesaugumas ir baimė: vaikai nuolat jaučia įtampą, baimę ir nerimą dėl šeimos situacijos.
- Žema savivertė: dėl nuolatinės kritikos ir kaltinimų vaikams gali išsivystyti žemas savęs vertinimas.
Vaikai, užaugę tokioje aplinkoje, gali patirti ilgalaikių neigiamų pasekmių, kurios vaikystėje ir suaugus gali rimtai paveikti jų tarpusavio santykius, darbo sėkmę ir bendrą gyvenimo kokybę.
Priklausomybės šeimoje ir jų įtaka vaikams
Alkoholio vartojimas šeimoje daro didelę žalą vaikams. Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenis, kas antras Lietuvoje gyvenantis žmogus vaikystėje patyrė sunkumų dėl tėvų alkoholio vartojimo. Net 44 proc. mano, kad vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, o 30 proc. bandė atkalbėti tėvus nuo vartojimo.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
Vaikai, augę šeimose, kur buvo vartojamas alkoholis, tris kartus dažniau rizikuoja nusižudyti, penkis kartus dažniau patiria valgymo sutrikimų ir keturis kartus dažniau patys pradeda vartoti alkoholį. Alkoholio priklausomybę turinčių tėvų vaikai dažnai jaučiasi vieniši, pikti, nusivylę ar nervingi dėl tėvų elgesio. Jie dažnai bijo artimų santykių, jaučiasi neištikėti, nepatenkinti ir turi nesaugumo jausmą.
Alkoholizmas ir kitos priklausomybės nėra tik individuali problema - tai visos šeimos liga, nes priklausomybė veikia ne tik vartotoją, bet ir visą artimųjų aplinką. Priklausomas šeimos narys gali sukelti chaosą, nežinomybę, konfliktus ir emocinį bei fizinį smurtą šeimoje.
Psichoaktyviųjų medžiagų, narkotikų vartojimas yra itin pavojingas paaugliams, nes jų smegenys dar vystosi. Pavyzdžiui, prefrontalinė žievė, atsakinga už impulsų kontrolę ir sprendimų priėmimą, vystosi iki pilnametystės, todėl paaugliai lengviau ieško naujų ir rizikingų situacijų. Kai kurie paaugliai renkasi psichoaktyviąsias medžiagas norėdami įveikti kompleksus, atsipalaiduoti ar jaustis savimi socialinėse situacijose. Tai jiems suteikia pasitikėjimo ir sumažina socialinį susikaustymą.
Kitų priklausomybių poveikis šeimai ir vaikams
- Narkotikai: Lietuvoje daugėja sintetinių narkotikų, kurie dažnai būna pavojingesni ir labiau prieinami jaunimui. Paaugliai, vartodami psichotropines medžiagas, rizikuoja sveikata ir socialiniu gyvenimu.
- Tabakas ir elektroninės cigaretės: Rūkymas sukelia 14 proc. mirčių Lietuvoje. Elektroninių cigarečių žala jaunimui didelė - tai vartai į nikotino priklausomybę.
- Azartiniai lošimai: Šis priklausomybės tipas paveikia ne tik lošėją, bet ir jo šeimą bei socialinį ratą. Vieno žmogaus priklausomybė gali sukelti žlugimą ir artimiausių žmonių gyvenimuose.
- Priklausomybė nuo socialinių tinklų: Paauglių priklausomybė nuo socialinių tinklų siejama su miego sutrikimais, psichologiniu diskomfortu ir rizikingu elgesiu, įskaitant rūkymą ir alkoholio vartojimą.
- Psichotropiniai vaistai: Lietuvoje šių vaistų suvartojimas labai didelis, o jų priklausomybė išsivysto greičiau nei nuo alkoholio ar narkotikų.
Disfunkcinės šeimos poveikis psichinei sveikatai ir tarpusavio santykiams
Vaikystės patirtys disfunkcinėje šeimoje gali suformuoti tam tikrus elgesio ir emocinius modelius, kurie sunkiai keičiasi suaugus. Dažnai žmonės, užaugę tokioje aplinkoje, turi žemą savivertę, baimę artumui, sunkumų sprendžiant konfliktus ir polinkį į priklausomybes.
- Emocinis atstumas: gebėjimo kurti ir palaikyti artimus santykius trūkumas.
- Baikštumas ir kontrolės poreikis: nuolatinis nerimas dėl saugumo, savirealizacijos stoka.
- Konfliktų vengimas arba agresija: negebėjimas konstruktyviai spręsti nesutarimus.
- Perfekcionizmas ir savikritika: stresas dėl nuolatinio siekio būti „geresniu“ ar „tobulu“.
- Parentifikacija: vaikui tenka per anksti suaugęs vaidmuo šeimoje, jis rūpinasi kitais tarsi suaugęs.
Šie bruožai nėra nei universalūs, nei nepakeičiami. Svarbu, kad žmogus, suvokdamas savo patirtį, galėtų ieškoti pagalbos ir pamažu keistis. Profesionalios terapijos pagalba leidžia suprasti ankstyvąsias traumas, perprasti šeimos modelius ir mokytis naujų elgesio būdų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
Kelias iš disfunkcijos
Pokyčiai prasideda nuo savo patirties pripažinimo ir sąmoningo jos analizavimo. Nutraukti disfunkcijos ciklą nėra paprasta - tai ilgas procesas, kuriame svarbus savęs pripažinimas, ribų nustatymas, fizinis aktyvumas, emocinė savijauta ir naujų santykių kūrimas.
- Sąmoningumo kelias: analizuoti, kaip vaikystės patirtys veikia įsitikinimus ir elgesį.
- Fizinis aktyvumas: padeda sumažinti stresą ir gerinti savijautą.
- Savigarba ir savęs pripažinimas: mokytis vertinti savo pasiekimus ir stipriąsias savybes.
- Ribų nustatymas: saugoti save ir užtikrinti sveikus santykius.
- Kurkite palankius santykius: ieškoti suprantančių ir palaikančių draugų ar bendruomenių.
- Profesionali pagalba: konsultacijos pas psichologus, psichoterapeutus ar priklausomybių konsultantus.
Prevencijos ir pagalbos galimybės
Lietuvoje yra įgyvendinamos kompleksinės priklausomybių prevencijos programos, kurios apima tiek tradicines, tiek ir naujas priklausomybių formas. Tai apima alkoholio kontrolę, tabako vartojimo mažinimą, narkotikų plitimo stabdymą ir vaikų bei paauglių emocinės sveikatos stiprinimą. Ypač svarbus tėvų ir bendruomenės dalyvavimas.
Pagalba šeimoms yra svarbi, nes priklausomybės yra visos šeimos liga. Kreipimasis į specialistus, dalyvavimas savipagalbos grupėse, šeimos terapija ir tinkama socialinė parama gali padėti sustabdyti destruktyvius modelius.
Vaikams ir paaugliams, kurie gyvena disfunkcinėje šeimoje, būtinas saugus suaugusiojo palaikymas, tikėjimas jų patirtimi ir pagalba, įskaitant profesionalią psichologinę paramą.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
tags: #disfunkcine #seima #priklausomybes