Prieš gerą dešimtmetį įdarbinti užsienietį, kitos šalies nuolatinį gyventoją, pagal darbo sutartį bet kokioje Lietuvos įmonėje gal ir buvo reta, tačiau šiais laikais tai jau tapo kasdienybe. Vieša paslaptis, kad dėl palankios geografinės padėties ne vienas sumanesnis užsienio pilietis yra įsteigęs tiek Lietuvoje uždarąją akcinę bendrovę (UAB), tiek Latvijoje SIA ar Estijoje OU.
Nuotolinis darbas ir darbo vietos vieta
Antra, dažnai tas pats užsienietis vadovas daug keliauja verslo reikalais po įvairias užsienio šalis. Nuotolinio darbo sutartis labiau atitiktų realybę. Svarbiausia, kad pagal nuotolinio darbo sutartį reikia nurodyti tikslų adresą, kur yra užsieniečio vadovo darbo vieta. Nuotolinio darbo sutartis reiškia, kad užsieniečio vadovo darbo vieta yra Estijoje, ne Lietuvoje. Šiandien, naudojantis informacinėmis technologijomis, vadovybei dažnai būna tas pat, prie kurio kompiuterio sėdėti, stebėti ar valdyti įmonės ir (ar) įmonių grupės darbinius reikalus, t. y.
Komandiruočių apskaita ir dienpinigiai
Po darbo sutarties sudarymo su užsieniečiu vadovu kyla klausimų dėl komandiruočių apskaitos. Logiškai mąstant, negalima užsieniečio vadovo patirtų komandiruočių sąnaudų traktuoti kaip normalių įmonės sąnaudų. Šiuo atveju, patirtas komandiruočių išlaidas reikėtų apmokestinti 15 proc. tarifu, t. y. Visiškai priešinga situacija, kai užsienietis vadovas yra įdarbintas pagal nuotolinio darbo sutartį. Dienpinigiai turi būti mokami pagal Estijoje nustatytas Finansų ministerijos normas vykstant į Lietuvą. Dirbant pagal nuotolinio darbo sutartį ir mokant estiškus dienpinigius vykstant į Lietuvą, sąnaudos yra leidžiami atskaitymai mokestiniu požiūriu. Visa tai paaiškinta GPMĮ komentare (tiek dėl nuotolinio darbo sutarties, tiek ir dėl dienpinigių).
GPM išskaičiavimas užsieniečiams
Išmokant algą užsieniečiui vadovui, kuris yra kitos ES šalies nuolatinis gyventojas ir įdarbintas pagal darbo sutartį, dažnai buhalteriui kyla klausimas - išskaityti GPM ar neišskaityti? Deja, buhalteriai dažnai klysta dėl GPM išskaičiavimo. Dažniausiai buhalteriai sako: „Dėl šventos ramybės išskaitysiu 15 proc. GPM nuo pirmo euro cento, ir ramu.“ Ar tikrai nuo viso užsieniečiui vadovui priklausomo atlyginimo galima išskaityti 15 proc. GPM? Deja, ne visais atvejais.
Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas tarp Lietuvos ir atitinkamos ES šalies yra teigiama, kad atlyginimas, gautas už darbą Lietuvoje, apmokestinamas Lietuvos mokesčiais, bet už darbą ne Lietuvos teritorijoje - Lietuvos mokesčius išskaityti griežtai draudžiama, t. y. 1.kai tik užsienietis vadovas atvyksta į Lietuvą, už tas kelias darbo dienas nuo jo atlyginimo privaloma išskaityti 15 proc. GPM;2.kai tik užsienietis vadovas išvyksta iš Lietuvos, už tą laikotarpį, kurį jis dirba savo gimtojoje šalyje, šiuo atveju Estijoje, griežtai draudžiama išskaityti 15 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Sodros (VSD) ir PSD įmokos: kas ir kokiais atvejais mokama
VSD (valstybinis socialinis draudimas) - tai valstybės mokestis dirbantiems asmenims, skirtas valstybės gyventojų socialinei gerovei palaikyti. PSD (privalomasis sveikatos draudimas) - tai valstybės mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Anksčiau socialinio draudimo mokesčiai buvo vadinami tiesiog „Sodros“ mokesčiais, ir buvo bendri tiek sveikatos apsaugai, tiek kitoms socialinėms reikmėms.
Tiek „Sodros“, tiek PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetai yra atskiri nuo valstybės bendro biudžeto, kaip ir atskiras jų surinkimas bei administravimas. Techninė pastaba: techniškai, didžiąją dalį (dirbantiems pagal darbo sutartį, praktiškai - visą dalį) šių mokesčių sumoka darbdavys, tai darydamas kiekvieną mėnesį, o už pavėlavimą skaičiuojami delspinigiai.
Visiškai priešinga situacija yra su socialinio draudimo įmokomis. ES nuolatinis gyventojas, pateikęs prašymą atitinkamos šalies socialinio draudimo institucijai, gali gauti pažymos A1 formą. Tarkime, Estijos gyventojas, dirbdamas ir gyvendamas Estijoje, yra traktuojamas kaip Estijos nuolatinis gyventojas (praleidžia daugiau nei 183 kalendorines dienas Estijoje) ir moka visas socialinio draudimo įmokas savo šalyje, šiuo atveju, Estijoje. Pateikus A1 formą „Sodrai“, socialinio draudimo įmokų Lietuvoje nuo gaunamo darbo užmokesčio Lietuvos įmonėje mokėti nėra prievolės, t. y. neprivaloma.
Gauti A1 formą kartais užtrunka ne vieną dieną. Dažniausiai tokiais atvejais įmonė įdarbina Lietuvoje užsienietį ir sumoka „Sodrai“ įmokas.
Praktiniai Sodros apmokėjimo niuansai ir darbuotojo kortelės pildymas
Užsieniečio, dirbančio pagal darbo sutartį Lietuvoje, DU ypatumai. Registruojant užsienio piliečio darbuotojo kortelę sistemoje užpildykite privalomą informaciją įprastai (instrukciją rasite čia). Papildomai turite pridėti kintamąjį USV. Darbuotojo kortelės skiltyje Kintamųjų reikšmės spauskite [Naujas] ir atvertoje lentelėje pasirinkite kintamąjį iš sąrašo Užsienietis su viza ir nurodykite kintamojo galiojimo datą (darbu sutarties pradžios datą). Pereikite į skiltį Papildoma informacija ir pridėkite naują eilutę bei pasirinkę reikšmę iš Dokumentų tipų sąrašo Užsieniečio kodas (ILTU) bei Dokumento Nr.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Užsieniečiui įgijus leidimą gyventi Lietuvoje pasikeičia ir jo darbo užmokesčio apmokestinimas t.y. pradedamos skaičiuoti ir PSD įmokos. Atitinkamai darbdavys turi informuoti SODRA apie pasikeitimus, pateikdamas 2 SD ir 1 SD formas su atitinkama informacija. Atverkite darbuotojo kortelės skiltyje Kintamųjų reikšmės esantį kintamąjį USV ir spauskite [Nutraukti kintamojo reikšmės galiojimą] bei nurodykite USV galiojimo pabaigos datą (ne imtinai! t.y. nurodžius datą 06 21 reikš, kad USV baigia galioti 06 20). Generuokite SODRAI teikiamą 2 SD formą įprastai. Generuokite SODRAI teikiamą 1 SD formą įprastai. Pateikę reikiamas ataskaitas atrakinkite DU žiniaraštį, atidarykite tabelį. Skaičiuojant darbo užmokestį už pilną mėnesį, DU žiniaraštyje priskaitytą Darbo užmokestį matysite išskaidytą į 2 dalis: iki USV galiojimo pabaigos ir po. Atitinkamai bus paskaičiuojami ir mokesčiai.
Mokesčių tarifai ir Sodros įmokų pokyčiai
Šiame straipsnyje aptariami darbo užmokesčio klausimai, įskaitant "Sodros" įmokas, jų tarifus ir kitus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius. Mokesčiai susiję su darbuotojo atlyginimu pagal darbo sutartį 2019: Mokesčiai, nuskaičiuojami nuo darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Gyventojų pajamų mokestis - 20%/27% (didesnis tarifas tik retais atvejais). Sveikatos draudimas (PSD) - 6,98%. Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - 12,52%.
Mokesčiai, papildomai priskaičiuojami prie darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Tokie mokesčiai vadinami darbdavio mokamais mokesčiais (techniškai visus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius sumoka darbdavys, o realiai darbuotojai). Įmokos į Garantinį fondą - 0,16%. Įmokos į Ilgalaikio (ne)darbo išmokų fondą - 0,16%.
Darbuotojams „Sodros“ įmokų tarifas išlieka toks pats: 19,50 proc. (nekaupiantiems pensijai) arba 22,50 proc. (kaupiantiems papildomai). Pajamoms, viršijančioms 126 532,8 Eur (60 VDU), darbuotojai moka tik privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas - 6,98 proc. Ši riba netaikoma darbdavių (draudėjų) įmokoms, kurios lieka nuo visos sumos (1,77 proc.).
Nuo 2025 m. sausio 1 d. dėl padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) keičiasi maksimalios draudžiamosios pajamos - „Sodros“ „lubos“. Nuo 2025 m. keičiasi „Sodros“ įmokų tvarka: II grupės darbdaviams įmokų tarifas mažinamas 0,03 proc. Kiti įmokų tarifai išlieka nepakitę. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėja iki 2 108,88 Eur, todėl „Sodros“ įmokų „lubos“ sieks 126 532,8 Eur per metus (60 VDU). Nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojantys darbdavio įmokų tarifai: I grupė: 1,77 proc. (neterminuotoms darbo sutartims) ir 2,49 proc. (terminuotoms darbo sutartims). II grupė: 2,06 proc. ir 2,78 proc. III grupė: 2,33 proc. ir 3,05 proc. IV grupė: 3,03 proc. ir 3,75 proc.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Praktiniai klausimai: pensija, gydymo paslaugos ir pasirinkimo dilemos
Gydymo paslaugų kokybė. Vieša paslaptis, kad daugelis užsieniečių vadovų mielai sutinka mokėti „Sodrai“ nuo MMA ar pusės MMA, nes žino, kad Lietuvoje teikiamos aukšto lygio gydymo paslaugos. Lietuvos gydytojai yra paklausūs visoje Europoje, ypač Skandinavijos šalyse. Tad vyresnio amžiaus užsienietis vadovas dažniausiai sutinka mokėti lietuviškus socialinius mokesčius, o jaunesnio amžiaus užsienietis vadovas skaičiuoja, ar jam verta tai daryti Lietuvoje.
Pensija. Dažnai užsienio verslininkai svarsto, ar verta nuo 1000 eurų Lietuvoje mokėti 39,98 proc. ir dar atitinkamai nuo atlyginimo Estijoje socialinio draudimo įmokas. Gal vertėtų tai daryti tik vienoje šalyje, tarkime, nuo 2000 eurų tik Estijoje? Bet kuris verslininkas lygina, kas yra naudingiau, kurios šalies socialinio draudimo sistema yra patrauklesnė. Kiek metų reikia dirbti pagal darbo sutartį Lietuvoje, kad gautum minimalią pensiją?
Individualūs atvejai ir specialios kategorijos
Tiek kalbant apie GPM, tiek ir apie įmokas „Sodrai“, būtų taikoma tokia pati nuostata (kaip ir įdarbintam ES nuolatiniam gyventojui), jei būtų įdarbintas Baltarusijos (Ukrainos) fizinis asmuo. Įmokos „Sodrai“ būtų net mažesnės, t. y. nereikėtų mokėti 9 proc. PSD (privalomojo sveikatos draudimo) tais atvejais, jei užsieniečiai turėtų D vizą.
Jeigu atlyginimą pagal darbo sutartį gautų Lietuvos nuolatinis gyventojas, dirbantis pagal nuotolinio (ar kitokio) pobūdžio darbo sutartį Lietuvoje, iš užsienio juridinio asmens (JA), kuris nėra įregistruotas Lietuvoje, pagal „Sodros“ gautą paaiškinimą, užsienio JA turėtų įsiregistruoti „Sodros“ institucijoje, kad būtų suteiktas draudėjo kodas.
Mokesčių administravimo ir teisės santykis
Teisė ir mokesčiai yra gana glaudžiai susiję. Nežinant ar neįsigilinus į atskirus aspektus, galima suklysti. GPM išskaičiavimas yra griežtai reglamentuotas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje. Mokesčių įstatymai nedraudžia darbdaviui GPM ir „Sodros“ įmokas už darbuotoją sumokėti savo lėšomis.
1-SD pranešimas „Sodrai“ teikiamas, kai yra pranešama apie darbuotojo darbo pradžią. ABĮ reikalauja, kad su įmonės vadovu būtų sudaroma darbo sutartis. Tokia sutartis turi būti rašytinė.
Įmokų ir kitų mokesčių tarifai, ribos ir praktiniai apskaičiavimai
MMA (1 038 Eur) tampa minimalia suma, nuo kurios turi būti mokamos „Sodros“ įmokos, išskyrus tam tikras išimtis: darbuotojus, turinčius kelis darbdavius, neįgalius asmenis, pensinio amžiaus darbuotojus ir asmenis iki 24 metų. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti.
Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d.
Kiti su darbo užmokesčiu susiję aspektai
Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie DU apskaičiavimą ir mokėjimą, VDU, viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, premijas ir priedus, suminę DLA, išskaitas iš DU, GPM bei Sodros įmokas, ligos išmokas ir kiti su darbuotojų darbo užmokesčiu susiję klausimai. PSD (privalomasis sveikatos draudimas) žmonėms suteikia teisę į sveikatos draudimo paslaugas nemokamai (realiai, tik didžiajai daliai paslaugų). Jei asmuo nėra draustas šiuo draudimu, jis už gydymo paslaugas turi susimokėti pats. Paprastai sakant, žmogui nuėjus, kad ir į polikliniką, jam bus išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas.
Socialiai remtini asmenys. Nepapuolantys į šias grupes asmenys, norėdami naudotis valstybinėmis sveikatos sistemos paslaugomis nemokamai, PSD įmokas turi mokėti savarankiškai. PSD įmokų dydis susijęs su minimaliu darbo užmokesčiu, ir kartu su pastaruoju dažnai kinta. Taip pat, skirtingoms asmenų kategorijoms (priklausomai nuo veiklos pobūdžio) yra nustatytas skirtingas mokesčio tarifas.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir buhalteriams
- Mokesčių įstatymai nedraudžia darbdaviui GPM ir „Sodros“ įmokas už darbuotoją sumokėti savo lėšomis.
- Gauti A1 formą geriau pasiruošti iš anksto, nes jos pildymas gali užtrukti.
- Jeigu darbuotojas turi leidimą gyventi Lietuvoje, būtina operatyviai atnaujinti duomenis ir pranešti „Sodrai“.
- Buhalteriai neturėtų „iš baimės“ automatiškai taikyti 15 % GPM nuo visos sumos be patikrinimo, ar darbas faktiškai vykdomas Lietuvoje.
tags: #sodros #mokesciai #uzsienio #darbuotojams