Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja svarbūs negalios nustatymo tvarkos pakeitimai, kurie apima ne tik asmenų, turinčių negalią, vertinimo modelio atnaujinimą, bet ir visos socialinės integracijos sistemos pertvarką. Šie pakeitimai siekia užtikrinti efektyvesnę, tikslesnę ir draugiškesnę pagalbą vaikams ir suaugusiems, turintiems negalią, labiau orientuotis į asmeninius poreikius, o ne vien medicininius rodiklius.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos reorganizacija
Nuo 2024 metų sausio 1 dienos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizuojama ir pavadinama Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA).
Ši nauja institucija susikūrė apjungus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, Neįgaliųjų reikalų departamentą bei jo pavaldžias įstaigas. ANTAA taps atsakinga už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų poreikio nustatymą, pagrindinių paslaugų teikimą žmonėms su negalia ir kitas susijusias funkcijas.
Pasak NDNT direktoriaus pavaduotojos Jelenos Ivančenko, pertvarka siekia aiškiai reglamentuoti asmenų su negalia teisių užtikrinimo mechanizmus, tobulinti negalios vertinimo modelį ir pašalinti diskriminuojančias sąvokas.
Vieno langelio principas - paprastesnės paslaugos
Viena iš naujovių - visa pagalba žmonėms su negalia bus teikiama remiantis vieno langelio principu. Tai reiškia, kad asmeniui, turinčiam negalią, nebereikės kreiptis į daugybę skirtingų institucijų. Bus sukurtas koordinavimo mechanizmas, leidžiantis sklandžiai keistis informacija ir koordinuoti veiksmus.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Jelenos Ivančenkos teigimu, šiuo metu pagalba nustatoma įvairių institucijų, tačiau trūksta bendradarbiavimo, todėl asmenims sunku suprasti, kur kreiptis pagalbos. Vieno langelio principas pagerins pagalbos prieinamumą ir spartą.
Individualūs pagalbos planai ir pagalbos vadybininko įvedimas
ANTAA įsteigs naują pagalbos vadybininko pareigybę, kurios pagrindiniai uždaviniai - sudaryti asmens su negalia individualų pagalbos planą ir stebėti jo vykdymą.
Užpildant pagalbos poreikio klausimyną, vertinamos skirtingos gyvenimo sritys: fizinis, socialinis ir ugdomasis dalyvavimas. Tai garantuoja, kad bus atsižvelgiama į asmens individualius poreikius, ir padės efektyviau paskirstyti pagalbą visuomeniniame gyvenime.
Pagalbos vadybininkas taip pat koordinuos, kad kitos institucijos pasiūlytų konkrečias paslaugas pagal nustatytus poreikius. Ši naujovė tikimasi padidins darbingo amžiaus žmonių su negalia dalyvavimą darbo rinkoje - iki 39 proc. 2025 m. ir iki 47 proc. 2030 m.
Keičiasi terminologija: „neįgaliasis“ tampa „asmeniu su negalia“
Reformos metu buvo atnaujintos ir su negalia susijusios sąvokos. Vietoje „neįgalaus asmens“ vartojamas terminas „asmuo, turintis negalią“. Panašiai, „darbingumo lygis“ keičiamas į „dalyvumo lygį“, o „specialieji poreikiai“ - į „individualios pagalbos poreikius“.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Nors terminai pasikeičia, negalios nustatymo procentinė sistema išlieka, o dalyvumo lygis bus taikomas ne tik darbingo amžiaus, bet ir pensinio amžiaus asmenims. Tiems, kuriems iki 2024 m. sausio 1 d. buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis, bus prilygintas atitinkamas dalyvumo lygis, asmeniui prašant.
Medicininiai kriterijai - mažesnė reikšmė, daugiau dėmesio socialiniams poreikiams
Iki šiol negalios vertinimas daugiausia buvo grindžiamas medicininiais kriterijais. Nuo 2024 m. pradžios bus labiau atsižvelgiama į asmens individualius poreikius, siekiant užtikrinti platesnį dalyvavimą švietime, darbo rinkoje, kultūriniame ir politiniame gyvenime.
Mobiliosios komandos lankys asmenis jų gyvenamosiose vietose, taip ypač palengvindamos negalios vertinimą ypatingai sunkios sveikatos būklės asmenims. Taip pat bus supaprastintas visas negalios nustatymo procesas.
Informacijos prieinamumo gerinimas
Nuo 2024 m. bus ypač akcentuojama informacijos prieinamumo svarba negalią turintiems asmenims. Pagal individualius poreikius informacija bus pateikiama gestų kalba kurtiesiems ir neprigirdintiems, lengvai suprantama kalba žmonėms su intelekto negalia bei Brailio raštu regėjimo negalią turintiems asmenims.
Pagalbos kompensacijos ir slaugos išlaidų keitimai
Suderinant su nauja tvarka, keičiasi ir slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinių kompensacijų pavadinimai bei lygiai. Vaikams ir suaugusiems, kuriems dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba, gali būti nustatytos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Ankstesnės kompensacijos, skirtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., bus mokamos tol, kol baigsis joms nustatytas terminas.
Kaip nustatomas vaiko neįgalumo lygis pagal naują tvarką
Kreipiantis dėl vaiko negalios nustatymo, pirmiausia būtina kreiptis į vaiko šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą į tarnybą vaiko neįgalumo lygio nustatymui bei parengia reikalingus medicininius dokumentus.
Šie dokumentai apima duomenis apie vaiko sveikatos būklę, medicininius tyrimus, gydymo išrašus ir panašiai. Po to specialistai pildo klausimyną, kuriuo vertinamas vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių.
Tarnyba priima sprendimą per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo.
Statymo kortelės neįgaliems vaikams ir jų šeimai
Negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms išduodamos neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės, kurias administruoja tarnyba. Sprendimas dėl kortelės išdavimo ar jos pakeitimo priimamas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Vaiko tėvai apie sprendimą informuojami per 3 darbo dienas.
Finansavimas ir pokyčių nauda
Reformai įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete numatyta apie 10 mln. eurų, siekiant sistemingai pagerinti žmonių su negalia gyvenimo kokybę ir galimybes.
Seimo narys Mindaugas Lingė akcentuoja, kad socialinių kriterijų sustiprinimas leis tiksliau atitikti asmenų situacijas, užtikrinti teisingesnes išmokas ir mažinti skurdo lygį.
Šiuo metu Lietuvos gyventojų, turinčių negalią, yra apie 221 tūkst., tačiau tik 34 proc. iš jų naudojasi socialinės įtraukties priemonėmis. Kasmet nustatoma apie 23 tūkst. naujų negalių atvejų, didžioji dalis jų - darbingo amžiaus asmenų, daugiausia turinčių vidutinę negalią.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Žmonių su negalia Lietuvoje | ~221 000 |
| Naudojasi socialine įtrauktimi | 34 % |
| Naujų negalios nustatymų per metus | ~23 000 |
| Darbingo amžiaus negalią turinčiųjų dalis | 46 % (vidutinė negalia) |
| Darbingo amžiaus negalią turinčiųjų dirbančiųjų dalis (2023 m.) | 29 % |
| Projekcija darbo rinkos dalyvavimui 2025 m. | 39 % |
| Projekcija darbo rinkos dalyvavimui 2030 m. | 47 % |
tags: #vaiku #neigalumo #pakeitimai