Straipsnyje nagrinėjama nacionalinės priklausomybės įsteigimo vietos valstybės teisės apibrėžimas, savivaldos subjektai Lietuvoje, jų funkcijos bei vietos savivaldos institucijų formavimas. Aptariami skirtingi savivaldos instituciniai modeliai ir jų įtaka savivaldybės mero teisiniam statusui.
Savivaldos Samprata ir Subjektai
Valstybės teorijoje egzistuoja du - platusis ir siaurasis - požiūriai į savivaldybę. Pasak dr. K. Žilinsko, siauruoju požiūriu savivaldybė - tai ypatinga žmonių bendruomenė (žmonių santalka, socialinė organizacija, socialinė grupė), tvarkanti dalį visuomenės bendrąsias reikalus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje teritorinė ar vietos savivalda - tai įstatymo numatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas bendruomenis, t.y. Vietos savivaldos įstatyme ilgą laiką vietos savivalda buvo traktuojama kaip valstybės teritorijos administracinio vieneto - savivaldybės - teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinius gyventojus tiesiogiai išrinktus atstovus savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias ir kitas institucijas.
Kartu pažymėtina, kad vietos savivaldos institutas aiškinamas ne tik Konstitucijoje ar ordinarinės teisės aktuose, bet ir tarptautinės teisės aktuose. Europos vietos savivaldos chartijoje vietos savivalda traktuojama taip: "Vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymais nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais".
Reikia pažymėti, kad vietos gyventojams laiduojamos savivaldos teisės turinį sudaro mažiausiai penkios teisinės galimybės: pirma, atstovaujamosios vietinės valdžios institucijos formavimo, jos narius atrankos laisvė, t.y. šia, teritorinei bendruomenei ir jos institucijoms garantuojama veiklos laisvė ir savarankiškumas, t.y.
Taip pat skaitykite: Pensijos laureatams Lietuvoje
Akcentuotina, kad konstitucinė vietos savivaldos samprata grindžiama nepriklausomos demokratinės valstybės, jos teritorijos vientisumo, Konstitucijos viršenybės ir valdžios galios ribojimo, valdžios įstaigos tarnavimo žmonėms ir kitais principais.
Konstatuojama, kad savivaldybė sudaroma iš gyvenamosios vietovės. Pagrindiniai savivaldybės steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
Pastebėtina, kad po Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo ir pakeitus Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl renkamos institucijos, buvo pakeistas savivaldybės apibrėžimas ir Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas ir jos ribos įstatyme. Naujojoje savivaldybės sąvokoje akcentuojama, kad ne abstraktus administracinis vienetas, o administracinio vieneto bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinius gyventojus išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąsias ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas.
Savivaldybių Funkcijos
Savivaldybės vykdo funkcijas pagal įstatymų suteiktą kompetenciją. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą. Prie savarankiškųjų funkcijų priklauso ir tos funkcijos, kurios įstatymu dar nėra paskirtos valstybės institucijoms. Vadinasi, iškilus būtinybei tvarkyti naujus iki tol dar netvarkytus, bet aktualius bendruomenei reikalus, nuo pat pradžių privalo jų imtis vietos savivaldos subjektai.
Įgyvendindamos šį ir kitus įstatymus ir jų pagrindu priimtus kitus teisės aktus, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes. Vykdant šias funkcijas savivaldybių veikimo laisvė yra ribojama (apribojimus nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai ), vykdoma griežtesnė veiklos priežiūra, reikalaujama, kad būtų skiriamos bent minimalios lėšos ir užtikrinami minimalūs standartai (reikalavimai). Taigi šių funkcijų savivaldybės negali nevykdyti (kas iš esmės nedraudžiama atliekant savarankiškaisas funkcijas).
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Jos perduotos įstatymais atsižvelgiant į gyventojų interesus. Be to perduoti šias funkcijas vykdyti savivaldybėms, skiriant tam reikiamų lėšų, yra racionaliau negu steigti valstybinio administravimo įstaigas žemesniuose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose.
Vykdydamos šias funkcijas savivaldybės yra dar labiau suvaržytos nei vykdydamos ribotai savarankiškas funkcijas. Suvaržymai nustatomi įstatymais. Vis dėl to savivaldybėms, nors ir esant griežtiems ribojimams, paliekama šioke tokia veikimo laisvė. Jos skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo.
Šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, valdyba, meras, savivaldybės administracija, kitos įstaigos, tarnybos, savivaldybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.
Savivaldybės gali atlikti įstatyme nenumatytas funkcijas pagal su valst. institucijomis ar įstaigomis sudarytas sutartis. Sutartys sudaromos pagal CK, paprastai sezoninio pobūdžio. Pagal senąjį įstatymą (galiojusį paskaitų metu) savivaldos institucijų kompetencija yra savarankiškoji ir valstybės deleguotoji.
Savivaldybės gali atlikti kitas Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas valstybės funkcijas (viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo) pagal su valstybės institucijomis ar įstaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis. Sutartinės funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Savivaldybių Funkcijų Klasifikacija
Savivaldybių funkcijos skirstomos į:
- Savarankiškas funkcijas
- Ribotai savarankiškas funkcijas
- Perduotas savivaldybėms funkcijas
- Sutartines funkcijas
Šios funkcijos leidžia savivaldybėms efektyviai veikti vietos bendruomenės interesais, užtikrinant paslaugų teikimą ir viešojo administravimo vykdymą.
Apibendrinant, savivalda yra esminis elementas demokratinėje valstybėje, užtikrinantis vietos gyventojų savarankiškumą ir galimybę spręsti vietos klausimus. Savivaldybių funkcijos ir veiklos laisvė yra ribojama įstatymais, tačiau jos turi galimybę savarankiškai tvarkytis pagal Konstituciją ir įstatymus.
Lietuvos savivaldybių žemėlapis
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinamos savivaldybių funkcijos:
| Funkcijos tipas | Apibūdinimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Savarankiškos | Funkcijos, kurias savivaldybės vykdo laisvai ir savarankiškai | Ikimokyklinis ugdymas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas |
| Ribotai savarankiškos | Funkcijos, kurių vykdymas ribojamas įstatymais | Bendrojo lavinimo organizavimas, socialinių paslaugų teikimas |
| Perduotos | Funkcijos, kurias savivaldybės vykdo pagal valstybės pavedimus | Civilinės būklės aktų registravimas, civilinės saugos organizavimas |
| Sutartinės | Funkcijos, kurias savivaldybės vykdo pagal sutartis su valstybės institucijomis | Sezoninio pobūdžio darbai |
Vietos valdžios departamentai | Socialiniai mokslai vaikams | Vaikų akademija
tags: #nacionalines #priklausomybes #isteigimo #vietos #valstybes #teise