Pasirinkę šventojo vardą, gauname dar vieną asmenišką globėją danguje. Jis nuolat žvelgia į mus ir slėpiningai dalyvauja mūsų gyvenime, tad verta žinoti, kas buvo tas šventasis, kurio vardą gavome ar renkame savo vaikams... Šventi vardai priklausė asmenims, kurie tam tikru istoriniu laikotarpiu Bažnyčios buvo pripažinti šventaisiais.
Nuo dešimtojo mūsų eros amžiaus šventųjų pripažinimas vyksta pagal tam tikrą procesą, kurį 1983 metais atnaujino popiežius Jonas Paulius II.
Krikštas tai vienas iš septynių sakramentų, simbolizuojantis nuodėmių (gimtosios nuodėmės) atleidimą ir susiliejimą su Kristumi. Krikšto vardas - tai krikštynų ceremonijos metu kūdikiui suteikiamas šventojo vardas. Pirmieji krikščionys atskirų krikšto vardų neturėjo.
Tik vėliau, kai pradėti garbinti kankiniai, šventieji ir palaimintieji, išpopuliarėjo krikščioniškų vardų vartojimas. Būdavo sudarinėjami kalendoriai, kuriuose surašomi šventųjų vardai jų mirties dieną.
Prieš parinkdami vaikeliui krikšto vardą pasidomėkite jo reikšme bei koks tai šventasis, ką jis globoja. Tikima, kad suteikus kūdikėliui krikšto vardą, būtent tas šventasis ir globos jį visą gyvenimą, į jį vaikelis turėtų kreiptis pagalbos ir užtarimo.
Taip pat skaitykite: Šventasis Kristoforas: globėjas, legenda ir simbolis
Krikšto sakramentas teikiamas „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). Per krikštą Viešpaties Vardas pašventina žmogų, ir krikščionis gauna savo vardą Bažnyčioje. Tai gali būti vardas šventojo - Kristaus mokinio, kurio gyvenimas buvo ištikimybės savo Viešpačiui pavyzdys. Šventasis globėjas mums yra meilės pavyzdys ir užtikrina savo užtarimą. „Krikšto vardas“ taip pat gali išreikšti krikščionišką paslaptį ar dorybę.
Jei Jūsų vaiko pirmasis vardas yra šventas, antrą, t.y. krikšto vardą rinkti nėra būtina.
Kaip išsirinkti globėją, kai negalite susitarti | Turto planavimas TV 028
Šventųjų Vardų Sąrašas
Šv. Aleksandras
Šv. Aleksandras (02 26, 05 03, 12 01;)
Šventasis Aleksandras I buvo popiežius nuo apie 106 iki 115 m. Vatikano Annuario Pontificio (2003 m.) teigia, kad jis buvo kilęs iš Romos ir buvo popiežiumi nuo 108 ar 109 iki 116 ar 119 metų.
Krikščioniška tradicija teigia, kad šventasis Aleksandras I buvo kankinys, bet nėra istorinių įrodymų patvirtinančių ar neigiančių šią nuomonę. Eusebijaus Ecclesiastical History IV, IV, 1 tvirtinama, kad Aleksandras I mirė trečiais Romos imperatoriaus Adriano valdymo metais, 10 metų išbuvęs Romos vyskupu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie nuolatinius globėjus
Šv. Aleksandras I
Šv. Andrius
Šv. Andrius (02 04, 05 16, 11 10, 11 30;)
Šv. Andrius Kim Tae-gonas - pirmasis Romos katalikų kunigas Korėjoje. Gimė garbingoje korėjiečių katalikų šeimoje, nors ši religija Korėjoje buvo draudžiama. 1846 m. 25 metų Kim Tae-gon buvo nukankintas...1984 m.
Lapkričio 30 d. minimas Šv. Andriejus, apaštalas. Andriejus, Petro brolis ir žvejys, drauge žvejojęs prie Betsaidos, pirmasis iš būsimųjų apaštalų sutiko Jėzų Jordano pakrantėje kitą dieną po jo krikšto. Tai Andriejus atvedė pas Jėzų Petrą, o ant Galilėjos ežero kranto Viešpats juos abu pašaukė sekti paskui jį, kad taptų žmonių žvejais. Šv. Andriejus yra Konstantinopolio Bažnyčios, vadinančios jį „pirmuoju pašauktuoju“, globėjas.
Šv. Beatričė
Šv. Beatričė (07 29.)
Apie 303 m. gyvenusi Šv.Beatričė, palaidojusi už tikėjimą nukankintus savo brolius Faustiną ir Simplicijų, buvo įskųsta ir nukankinta Romoje.
Beatričės vardą turėjo ir daugiau šventųjų. Viena iš jų - belgė cistersių vienuolė, mirusi 1268 m. rugpjūčio 29 d. Jos tėvas finansiškai rėmė moterų vienuolynus, tuo būdu atsiliepdamas į šiame krašte XII a. pabrėžtą poreikį ieškoti naujų galimybių moterų dvasiniams pašaukimams ugdyti. Mėgstamiausi šv. Beatričės skaitiniai buvo Šventasis Raštas ir traktatai apie Švč. Trejybę.
Karališkojoje Briuselio bibliotekoje saugoma šios šventosios autobiografija lotynų kalba. Taip pat išlikęs jos parašytas mistinis traktatas viduramžių flamandų kalba, apibūdinantis šventos meilės vedamos sielos, kilimo link Dievo patirtis. Čia išskiriami aktyvusis ir pasyvusis dvasinio augimo etapai: paties žmogaus tobulėjimo pastangos veda į pilną atsidavimą Dievo veikimui. Šv. Beatričės pavyzdys pažadino ir daugiau šventųjų rašytojų mistikių.
Dar viena šv. Beatričė (1424-1491) yra portugalų kilmės, gimusi Ceuta mieste Šiaurės Afrikoje, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Ispanijos žemėje. Giminystės ryšiu buvo susijusi su Portugalijos karališkąja šeima. 1447 m. į Kastiliją palydėjo Portugalijos princesę Izabelę (+1496), ištekėjusią už Kastilijos karaliaus Jono II. Jos grožis traukė vietinių didikų dėmesį, sukeldamas pačios naujosios karalienės Izabelės pavydą. Tad Beatričė slapčia pasitraukė į Toledo, kur apie trisdešimt metų gyveno vienuolyne. Vėliau nutarė įkurti naują vienuolyną Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo garbei ir 1489 m. tam gavo popiežiaus Inocento VIII leidimą.
1976 m. spalio 3 d., skelbdamas Beatričę šventąja, popiežius Paulius VI (1897-1963-1978) priminė, kad jos įkurtas kontempliatyvus Nekaltojo Prasidėjimo Ordinas turi 3000 narių, gyvenančių 150-yje vienuolynų įvairiose pasaulio šalyse. Šios seserys koncepcionistės, įsipareigojusios atgailai ir kontempliacijai, yra tarsi žiedas, išsiskleidęs iš Dievą mylinčios jų įkūrėjos šv. Beatričės širdies.
Šv. Beatričė
Šv. Danielius
Šv. Danielius (10 10;)
Danielius (hebr. דָּנִיֵּאל „Dievas nuteisė" ) - tai žydas, minimas Senojo Testamento Danieliaus knygoje, kurioje aprašomas jo gyvenimas bei regėjimai.
Danielius, dar būdamas paauglys, buvo paimtas į nelaisvę Babilono karaliaus Nebukadnezaro, kai šis paėmė Judėjos sostinę Jeruzalę, ir nugabentas į Babiloną. Ten, pasak Biblijos, Danielius ir dar trys žydų jaunuoliai buvo išrinkti tarnauti karaliaus rūmuose. Tačiau jie atsisakė valgyti karališkus valgius, nes tai draudė tora.
Vėliau Danielius išaiškino karaliui Nebukadnezarui du jo sapnus, kurių reikšmės Babilono žyniai nesuprato. Karaliui Baltazarui jis išaiškino, ką reiškia ant sienos puotos metu pasirodęs užrašas. Danieliaus knygoje rašoma, kad tą pačią naktį Babiloną užėmė medai ir persai.
Persijos karalius Darijus Medas Danielių paskyrė vienu iš trijų karalystės ministrų ir ketino jam pavesti valdyti visą Persiją. Būtent dėl to kiti karalystės valdininkai nusprendė Danielių nužudyti, priversdami Darijų Medą išleisti įstatymą, draudžiantį 30 dienų kreiptis į bet ką su prašymu, išskyrus patį karalių. Danielius buvo sugautas besimeldžiantis Dievui ir įmestas į duobę sudraskyti liūtams. Tačiau rašoma, kad Dievas apsaugojo Danielių ir kitą rytą karalius jį rado visiškai sveiką.
Šv. Danielius
Šv. Dovydas
Šv. Dovydas (12.11, 12 30;)
Karalius DOVYDAS (hebr. דָּוִד - „mylimas") buvo antrasis suvienytosios Izraelio karalystės karalius (~1005-965 m.pr.m.e.). Jis apibūdinamas kaip karys, muzikantas ir poetas (tradiciškai jam priskiriama daugelio psalmių autorystė). Jo gyvenimas ir valdymas aprašytas Biblijoje.
Pagal Bibliją, kai Saulius neteko Dievo malonės, jis pasirinko jo įpėdiniu Dovydą, vieną iš jo sūnų, kuris tuo metu buvo piemuo.
Šv. Dovydas
Palaimintoji Emilija
Palaimintoji Emilija (06 30, 08 19;)
Tavernje Gamelen gimė 1800 metais Kanados mieste Monrealyje, gausioje pamaldžių katalikų šeimoje. Gyvenimo pavasarį patyrė daug skausmo. Ji buvo paskutinioji iš 15 šeimos vaikų ir beveik nepažino anksti mirusių savo tėvų. Ištekėjusi susilaukė trijų vaikų, kurie mirė kūdikystėje. Mirus ir sutuoktiniui, likusi vieniša 28 metų moteris nepasidavė nevilčiai ir pasišventė artimo meilės darbams, maldai. Savo namuose įkūrė vargšų ir ligonių globos centrą, kuriame rūpinosi imigrantais, buvusiais kaliniais, seneliais ir bedarbiais. Šie, nelauktai radę prieglobstį, sulaukę pagalbos ir žmogiškos šilumos, Emilijos namus pavadino Apvaizdos namais.
Tokį vardą gavo ir E.Tavernje įsteigta seserų vienuolių kongregacija, kuri šiuo metu veikia ne tik Kanadoje, bet ir JAV, Čilėje, Argentinoje, Haityje, Kamerūne, Egipte, Filipinuose ir kitose šalyse. Palaimintoji E.Tavernje susirgo cholera, apsikrėtusi nuo globojamų ligonių, ir mirė 1851 m.
Palaimintoji Emilija
Šv. Gabrielius
Šv. Gabrielius (02 27, 09 29;)
Arkangelas Gabrielius. "Gabri - El" - parodantis Dievo jėgą, tvirtybę. Jo vardas reiškia „Dievas yra galingas". Gabrielius - Dievo visagalybės skelbėjas, tarnas, žinomiausias dangaus pasiuntinys, nes būtent jam buvo suteikta ypatinga garbė Marijai pranešti svarbiausią žinią: Ji pagimdysianti Dievo Sūnų.
Taip pat jis - Eucharistijos globėjas. Kovoja su godumo ir gobšumo demonu, veda į dosnumą. Ikonose vaizduojamas su lelija rankose, dėvintis raudoną tuniką ir apsisiautęs mėlyna mantija. Raudona spalva ikonografijoje - gyvybės, karaliavimo ir dieviškumo spalva.
Šv. Gabrielius
Šv. Ieva
Šv. Ieva (12 24)
Ievos vardu besikrikštijantieji, paprastai, renkasi globėja pirmąją žmonių motiną, kuri tikrai yra danguje. Tačiau kai kurie žmonės, pasirinkdami Ievos krikšto vardą, globėja renkasi Mariją, kuri krikščionių religijoje yra Jėzaus Kristaus motina, dažnai vadinama Naująja Ieva. Tas vardas pradėtas vartoti tik nuo VII a., tačiau tų dviejų moterų gretinimas jau buvo žinomas daug anksčiau.
Šv. Paulius buvo kalbėjęs apie „pirmąjį Adomą" ir apie „antrąjį Adomą" - Kristų. Skaitant jo laiškus, kur tą mintį jis nuolat kartoja, savaime stoja prieš akis „senoji Ieva" ir „naujoji Ieva" - Marija. „Kaip Ieva, -rašo šv. Irenėjus kankinys, - savo neklusnumu buvo mirties priežastis sau ir visai žmonijai, taip Mergelė Marija klusnumu yra išganymo pagrindas sau ir visiems žmonėms".
Nors Ieva, palikdama rojų, nepasakė: „Dabar mane keiks visos kartos", bet tai gerai nujautė ir tai sunkiai slėgė jos sąžinę. Tačiau Marija, tapusi Dievo Sūnaus Motina, su džiaugsmu gali pasakyti: „Štai, dabar palaiminta mane vadins visos kartos!" Kaip nevadinti palaiminta tą, per kurią žmonija yra tiek laimėjusi, kad šv.
Šv. Ieva
Šv. Jokūbas
Šv. Jokūbas (05 03, 07 25, 11 28;)
Kaip jo tėvas ir brolis Jonas buvo žvejais. Jo pašaukimo scena aprašyta Morkaus ir Mato evangelijose. Jokūbą ir Joną Jėzus Kristus pavadino „perkūnijos sūnumis" dėl jų užsidegančio charakterio.
Literatūroje Jokūbą dažnai vadina Jokūbu vyresniuoju, kad jį atskirti nuo Apaštalo Jokūbo jaunesniojo (Apaštalas Jokūbas jaunesnysis - vienas iš 12 Jėzaus Kristaus apaštalų. Minimas visose keturiose evangelijose). Apaštalas Jokūbas su broliu ir Apaštalu Petru buvo pačiais artimiausiais mokiniais. Kartu su Apaštalais Petru ir Jonu buvo Iairo dukters prisikėlimo liudininku. Taip pat tik juos Jėzus Kristus padarė savo prisikėlimo liudininkais.
Brolių ūmus charakteris pasireiškė, kai jie nusprendė iš dangaus pasiųsti ugnį į samariečių gyvenvietę; o taip pat paprašė, kad jiems būtu leista atsisėsti Dangaus karalystėje Jėzaus Kristaus iš dešinės ir kairės pusės. Po Jėzaus Kristaus prisikėlimo ir įžengimo į dangų jie atsirado Apaštalų darbų knygos puslapiuose. Dalyvavo kuriantis pirmoms krikščionių bendruomenėms.
Šv. Jokūbas
Šv. Jonas
Šv. Jonas Krikštytojas-žydų pamokslautojas ir pranašas, kuris, pasak Biblijos, Jordano upėje pakrikštijo Kristų. Gimė Šventyklos kunigo Zacharijo ir Elzbietos šeimoje. Prieš jam gimstant, angelas Gabrielius perspėjo Zachariją, šventykloje aukojantį smilkalus, kad jam gims sūnus su Elijo dvasia ir galybe.
tags: #sventasis #mokslininku #globejas