Šventasis Kristoforas, kurio šventė minima liepos 25 dieną, yra viena iš gerbiamiausių figūrų krikščionių pasaulyje. Jo gyvenimas apipintas legendomis, o jo globa apima keliautojus, vairuotojus ir net Vilniaus miestą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Šv. Kristoforo gyvenimą, legendas, jo globą ir reikšmę Lietuvoje.
Gyvenimas ir Legenda
Šventasis Kristoforas gyveno trečiame amžiuje. Už krikščionybės platinimą Likijoje (Lycia), Romos imperatoriaus Decijaus (karaliavo 249-251 m.) buvo nubaustas ir mirė kankinio mirtimi. Krikšto malone priėmęs Kristų, tos malonės galia Šv. Kristoforas liko jam ištikimas, nors už savo tikėjimą turėjo paaukoti gyvybę.
Pirmaisiais krikščionybės laikais gyvenęs šventasis Kristoforas buvo aukštas (229 cm) stiprus, stotingas, vyras, turintis bauginančių veido bruožų. Pagal legendą, jis buvęs labai aukštas, gyvenęs prie upės ir ant pečių per ją nešiojęs keleivius. Jo siekis buvo tarnauti tik galingiausiam valdovui pasaulyje, kuriam galėtų pasiūlyti savo jėgą ir ištvermę. Iš pradžių aukojosi karaliui, nes manė, kad jis galingiausias, bet pamatęs, kad šis silpnas ir lengvai nugalimas, atsisakė.
Vėliau Šv. Kristoforas trumpam parsisamdė šėtonui, bet netrukus pamatė, kad šis bijo kryžiaus ir maldos, tad suprato, kad velnias taip pat yra silpnas ir atsisakė jam tarnauti. Galiausiai Šv. Kristoforas apsigyveno pas atsiskyrėlį, kuris jį išmokė tarnauti Viešpačiui - Pasaulio Valdovui. Bet gyventi vien tik aukomis ir maldomis šiam milžinui nepakako.
Tada atsiskyrėlis jam patarė per sraunią upę pernešinėti silpnus žmones, kurie neįstengia pereiti gilios ir sraunios upės, kurioje nėra kelto. Pakrantėje nuolat sustodavo būreliai žmonių. Vieną kartą pernešti per upę paprašė mažas vaikelis. Šv. Kristoforas kantriai nešė jį, bet kuo arčiau buvo kitas krantas, tuo vaikelis darėsi vis sunkesnis it švinas; kilo smarki audra. Pavargęs ir suprakaitavęs jis stengėsi nešti iš visų jėgų ir kai pasiekė upės krantą, vaikelis pasisakė esąs Kristus ir su savimi nešąs viso pasaulio sunkumus.
Taip pat skaitykite: Globėjai
Tada Šv. Kristoforas suprato, kad fizinė jėga dar nieko nereiškia, kad yra dar stipresnė - dvasinė jėga. Kad Kristoforas įtikėtų, jog tas vaikelis tikrai yra Kristus, pastarasis padovanojo jam palmės lazdą ir pasakė, kad ta lazda netrukus pražys. Taip ir atsitiko.
Matydamas Šv. Kristoforo ištvermę ir jėgą, jį nusamdyti panoro ciesorius. Tačiau, pažinęs galingiausią valdovą - Kristų, kurio jis visą gyvenimą ieškojo, Šv. Kristoforas atsisakė tarnauti ciesoriui. Už tai buvo suimtas, įmestas į kalėjimą ir visaip kankinamas - deginamas karšta geležimi, guldomas ant įkaitinto geležinio suolo. Tačiau kankinys didvyriškai ištvėrė visas kančias ir liko nepalaužiamas, tvirtas kaip uola, pasitikintis Dievu ir jo neišsižadantis.
Tada ciesorius nakčiai į kalėjimą atsiuntė dvi gražias prostitutes, norėdamas taip jį suvilioti. Tačiau Šv. Kristoforas per naktį atvertė prostitutes į katalikų tikėjimą ir šios atsisakė savo darbo.
Šv. Kristoforo Globa ir Reikšmė
Kadangi jis šventai atliko kasdienes savo pareigas - nešiojo per upę žmones (ir patį Kristų), ištvėrė žiaurius kankinimus ir mirė baisia mirtimi, Kristus šį šventąjį apdovanojo didelėmis malonėmis. Išpažįstantieji katalikų tikėjimą neabejoja, kad jo užtarimas apsaugo nuo nelaimių įvairiose kelionėse, o namus - nuo stichinių nelaimių - griaustinių, uraganų, žemės drebėjimų. Taip pat atverčia nusidėjėlius, gydo alkoholikus, gelbsti nuo staigios ir netikėtos mirties.
Dauguma lakūnų ir vairuotojų nešiojo (dabar rečiau turi su savimi) ženkliukus su jo atvaizdu, melsdavosi jam, kad apsaugotų nuo nelaimių ir netikėtos mirties. Todėl dera mašinoje turėti šio šventojo paveiksliuką ar medalikėlį. Tai nėra maginis amuletas, bet taip išreiškiamas troškimas, kad Dievas per šventojo Kristoforo užtarimą globotų kelionėje, saugotų nuo nelaimių, saugiau nuvestų ir parvestų.
Taip pat skaitykite: Globėja ir dvasingumas
Malda į šv. Kristoforą
Gerasis Dieve, suteik man išminties, dėmesingumo ir savitvardos vairuoti tvarkingai ir saugiai. Pagelbėk gerbti ir nuoširdžiai rūpintis kitais eismo dalyviais ir apsaugok nuo nelaimių, kad sėkmingai pasiekčiau kelionės tikslus. Amen.
Yra specialūs amuletai, skirti vairuotojams. Šie amuletai vadinami "kelionės saugumo amuletais" arba "kelionės talismanais". Jie yra sukurti tam, kad apsaugotų vairuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir pritrauktų gerą energetiką kelionėms, gali padėti vairuotojui jaustis saugiau ir pasitikėti savo kelione.
Taip pat ir mašinos šventinimas išreiškia panašų troškimą ir parodo, kad šis daiktas ir visi, kurie juo naudojasi, pasitiki Dievo globa.
Malda tiems, kurie bando išlaikyti vairavimo egzaminą:
Šiandien aš (nurodykite visą vardą) atėjau melstis galingojo ir šlovingojo šventojo Kristoforo, kad jis man padėtų mano gyvenime, kad padėtų man įveikti sunkumus ir kliūtis. Tikiu šiuo brangiu šventuoju, kad galėčiau pateikti jam skubų ir labai ypatingą prašymą. Atėjau prašyti tavęs, brangusis šventasis Kristoforai, padėti man išlaikyti vairavimo egzaminą, kuris vyks (pavadinkite savaitės dieną). Šis egzaminas man labai svarbus ir net negaliu galvoti apie jo neišlaikymą. Žinau, kad tai nėra paprastas prašymas, žinau, kad tai nėra lengvas prašymas, bet taip pat žinau, kad su šv. Kristoforo pagalba ir visomis jo jėgomis viskas įmanoma! Žinau, kad šventasis Kristoforas gali padėti man pasisekti! Žinau, kad šventasis Kristoforas gali padėti man įveikti visus mano gyvenimo sunkumus, ir žinau, kad šventasis Kristoforas bus šalia manęs ir padės įveikti šį išbandymą. Šventasis Kristoforai, padėk man! Padėkite man išlaikyti šį egzaminą, kuris mane taip gąsdina, šį egzaminą, kuris mane taip nervina ir išsekina. Tikiuosi tavo palaikymo, mano šventasis. Tebūnie taip, Amen.
Šią maldą rekomenduojama sukalbėti likus kelioms savaitėms iki egzamino, taip pat egzamino dieną. Likus kelioms valandoms iki egzamino, pakalbėkite maldą ir sustiprinkite savo prašymą.
Šv. Kristoforas Vilniaus Herbe
Šv. Kristoforo atvaizdų lietuvių liaudies mene aptinkama gan retai. Paprastai šis šventasis vaizduojamas brendantis vandeniu, pasirėmęs lazda, ant pečių nešantis vaikelį Jėzų, kuris viena ranka laimina, kitoje laiko žemės rutulį. Būtent taip jis pavaizduotas ir Vilniaus miesto herbe.
Vilniaus vardas į istorinius rašytinius šaltinius pateko tik 1323 m., tačiau ten, kur dabar stūkso Vilniaus aukštutinės pilies liekanos, jau I tūkstantmetyje pr. m. e. buvo įtvirtinta gyvenvietė. Naujausi tyrimai leidžia manyti, kad Vilnius galėjo būti Lietuvos valstybės sostinė jau XIII a. viduryje, valdant karaliui Mindaugui. Bent nuo XIV a. šias funkcijas miestas turėjo ir jas išsaugojo iki mūsų dienų.
1568 m. pirmą kartą sostinės antspaudų simbolį (iki XVI a. vidurio nebuvo mados miesto herbą įteisinti privilegija) paminėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Jis viename rašte rašė, kad Vilniaus magistratas iš seno naudoja antspaudą su šv. Kristoforo atvaizdu ir toliau turės juo tvirtinti visus miesto dokumentus. Kaip tas antspaudas atrodė, leidžia spręsti XV-XVI a. miesto antspaudai. Juose vaizduojamas šv. Kristoforas, nešantis per vandenį kūdikėlį Jėzų. Dešinėje rankoje jis laiko lazdą, viršuje papuoštą dvigubu kryžiumi su ilgesne apatine kryžma.
Šv. Kristoforo, keliautojų globėjo, simbolika daug sudėtingesnė. Jis, anot Petro Skargos, praeityje turėjo visai kitą prasmę. Jo vardą reikia suprasti ne paraidžiui (lot. Christophorus - Kristų nešantis), kaip jį interpretavę viduramžių ir naujųjų laikų dailininkai, bet kaip Kristaus mokslo, krikščionybės idėjų nešėją bei platintoją. Pagal padavimą šv. Kristoforas iš pradžių buvo pagonis milžinas, bet, pažinęs tikrąjį tikėjimą ir apsikrikštijęs, tapo aktyviu krikščionybės skleidėju, už tai ir buvo nukankintas (šventė - liepos 25 d.).
Vilnius taip pat buvo pagoniškos valstybės sostinė, kuri po 1387 m. krikšto, kaip ir Kristoforas, pasidarė svarbiausias ir aktyviausias krikščionybės platinimo židinys. Tas pat pasakytina ir apie miesto teisių suteikėją Jogailą. Taigi per Lietuvos krikštą įkurtai savivaldai šv. Kristoforas idėjine prasme buvo tinkamiausias simbolis, puikiai atspindintis tuometinę Vilniaus situaciją ir vaidmenį valstybėje.
Šv. Kristoforas Vilniaus herbe išliko iki XIX a. pradžios, nors jo ikonografija kelis kartus keitėsi. Jau XVI a. pabaigoje šv. Kristoforas imtas vaizduoti nebe su dvigubu kryžiumi lazdos viršūnėje, bet, kaip ir bažnyčios hagiografijoje, su išrautu šakotu medžiu. Tokia traktuotė tikriausiai buvo susijusi su Gediminaičių dinastijos pabaiga.
1794 m. pirmą kartą Vilniaus heraldikoje atsirado skydininkai: dvi deivės, laikančios virš skydo vainiką. Dešinioji kitoje rankoje turėjo surištus virbus bei kirvį, simbolizuojančius Vienybę, o kairioji - svarstykles, Teisingumo simbolį. Be to, prie jos kojų buvo padėtas Viltį simbolizuojantis inkaras.
1845 m. balandžio 6 d. imperatorius Nikolajus I Vilniaus gubernijai davė naują herbą: raudoname lauke vaizduojamas per žalią žemę šuoliojantis sidabrinis raitelis, paimtas iš senosios Vilniaus vaivadijos heraldikos. Nuo istorinio herbo naujasis skyrėsi kompozicija ir į raitelio skydą įdėtu stačiatikių kryžiumi.
1920 m. Vilniaus kraštą užgrobus Lenkijai po dvejų metų sugrąžintas į miesto herbą šv. Kristoforas, kuris Vilniaus heraldikoje išliko iki 1940 m. sovietinės okupacijos. Tik Lietuvai išsivadavus iš sovietinės okupacijos, šv. Kristoforas vėl tapo valstybės sostinės simboliu.
Vilniaus miesto didijį ir mažąjį herbus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino 1991 m. balandžio 17 d.
Vilniaus Herbas
Vilniaus herbas turi du variantus: mažasis ir didysis.
- Mažasis herbas: Raudoname lauke vaizduojams sidabrinis šv. Kristoforas, brendantis per banguojančią sidabrinę upę, kurios kraštuose auga po medelį.
- Didysis herbas: Nuo mažojo skiriasi tuo, kad turi skydininkus ir devizą. Herbo skydo šonuose stovi dvi deivės sidabriniais ir žaliais drabužiais. Jos laiko virš skydo žalią ąžuolo vainiką, perrištą tautinių spalvų - geltona-žalia-raudona - kaspinais. Dešinioji Vienybės deivė dešinėje rankoje turi aukso juostelėmis surištus rusvus virbus bei auksinį kirvį, o kairioji Teisingumo deivė - kairėje rankoje aukso svarstykles ir auksinį inkarą - Vilties simbolį prie kojų.
Šv. Kristoforas Mene
Vilnius pasipuošė nauju, simboliniu meno kūriniu - Europos aikštėje, ant Vilniaus miesto savivaldybės pastato, atidengta menininko Gitenio Umbraso sukurta mozaika „Šv. Kristoforas“.
Gitenio Umbraso monumentali mozaika „Šv. Kristoforas“ yra 42 kv. m dydžio meno kūrinys, atidengtas ant Vilniaus miesto savivaldybės pastato Europos aikštėje. Ji simbolizuoja Vilniaus miesto sielą, stiprybę ir globą, atgaivindama legendą apie Šv. Kristoforą, nešantį kūdikį, kuris įkūnija viso pasaulio svorį ir viltį.
Mozaika, kurios plotas siekia 42 kv. m, yra sudaryta iš 30 granito plokščių ir tūkstančių spalvotų, skeltų akmens gabalėlių. Ji yra išskirtinio mastelio ir technikos. Kūrinys eksponuojamas ant Vilniaus miesto savivaldybės pastato (Europos aikštėje), vizualiai matomoje ir lengvai prieinamoje miesto vietoje.
Autorius Gitenis Umbrasas teigia, kad Šv. Kristoforas vaizduojamas kaip ryšininkas tarp chaoso (chtoniškojo pasaulio) ir dangiškojo (soliarinio) pasaulio. Mozaika perteikia mintį, kad Šventasis saugo ir globoja Lietuvos ateitį.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad tokie meno projektai yra esminė miesto strategijos dalis. Miestas aktyviai investuoja į atnaujinimą, teigdamas, kad menas yra „miesto siela“.
Istorija pasakoja, kad šventasis Kristoforas nešė ne tik kūdikį, bet ir viso pasaulio svorį, kartu su visų žmonių viltimi, skausmu ir gyvenimu.
Gitenis Umbrasas mozaikos pasižymi unikaliu masteliu - ši 42 kv. m dydžio mozaika sudaryta iš 30 granito plokščių ir tūkstančių spalvotų, skeltų akmens gabalėlių.
Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus globėjas Šv. Kristoforas vėl paskelbtas Vilniaus globėju ir sugrįžo į miesto herbą.
Projektas įgyvendintas pagal meno rėmimo programą „Kuriu Vilnių“, kuri jau keletą metų pildo sostinę šiuolaikiniais meno kūriniais, prisidėdama prie bendros miesto infrastruktūros plėtros.
Šv. Kristoforo Vardas Lietuvoje ir Pasaulyje
Šv. Kristoforo vardas Lietuvoje įamžintas 1994 m. profesoriaus Donato Katkaus iniciatyva įkuriant Vilniaus kamerinį orkestrą, kuris po metų buvo pavadintas Vilniaus miesto globėjo - Šv. Kristoforo - vardu, yra Šv. Kristoforo vidurinė mokykla ir kt.
Pasaulyje yra nemažai architektūros ir geografinių objektų (pvz., Sent Kitsas ir Nevis - salų valstybė Karibų jūroje, formaliai dar vadinamas Sent Kristoferiu ir Neviu, miestų ir kt.), kurie susiję su Šv. Kristoforo vardu.
Municipalitetai Vokietijoje, Kroatijoje, Olandijoje, Lietuvoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Kuboje ir Filipinuose pasirinko Šv. Kristoforą savo globėju.
Liturginis Šventųjų Minėjimo Kalendorius
Šv. Liturginis Šventųjų minėjimo kalendorius - tai išsamus metinis vadovas, padedantis susigaudyti, kada Bažnyčia ir tikintieji mini konkrečius šventuosius, palaimintuosius ar svarbius įvykius liturginiame gyvenime.
Čia pateikiamos dienos, kai prisimenami šventieji iš viso pasaulio - nuo žinomų katalikiškų figūrų kaip šv. Pranciškus Asyžietis ar šv. Teresė Avilietė iki rečiau minimų, bet dvasiniu svoriu nenusileidžiančių šventųjų iš Azijos, Afrikos, Amerikos, LDK ir Rytų tradicijų.
Kalendoriuje nurodytos datos, vardai ir trumpi aprašymai - kas tie žmonės buvo, kuo jie pasižymėjo ir kodėl jų gyvenimai tebėra aktualūs.Šis kalendorius tinka besidomintiems katalikiškais liturginiais metais, šventųjų biografijomis, krikščionių šventėmis, dvasiniu gyvenimu, krikščioniška liturgija, taip pat tiems, kurie ieško šventojo vardadienio, globojo srities ar ypatingo užtarėjo maldose.
Tai naudinga priemonė kunigams, katechetams, maldos grupėms, mokytojams, tėvams ir visiems tikintiesiems, norintiems gyventi ritmu, kuris sekmadienį, šventę ar paprastą dieną paverčia dvasiniu atspirties tašku. Čia galima rasti dienos globėją, šventąjį užtarėją konkrečioms gyvenimo situacijoms - ligai, kelionei, nerimui, vienatvei, darbui, tikėjimo krizėms ar dėkingumui.
Reikia atminti, kad skirtingose šalyse datos gali skirtis.
Šventųjų minėjimas pagal datą (Sausio mėnuo):
| Data | Šventasis (-ieji) | Globos sritis |
|---|---|---|
| Sausio 2 | Šventieji Bazilijus Didysis ir Grigorijus Nazianziečio | Teologiniai darbai ir vienuolystės plėtojimas |
| Sausio 3 | Šventoji Genovaitė | Paryžius |
| Sausio 4 | Šventoji Elžbieta Ana Seton | Vargšai ir našlės |
| Sausio 5 | Šventasis Jonas Neumas | Šalies ištremtieji ir persekiojamieji dėl tikėjimo |
| Sausio 6 | Šventasis Andresas Bessette | Stebuklai prie šv. Juozapo altoriaus |
| Sausio 6 | Šventieji Trys Karaliai | Tautų atsivertimas |
| Sausio 7 | Šventasis Raimundas Penyafortietis | Advokatai ir teisininkai |
| Sausio 8 | Šventasis Severinas | Audringų vandenų jūreiviai |
| Sausio 9 | Šventasis Adrianas iš Kantenberio | Tarptautinė bendrija ir užsienio studentai |
| Sausio 10 | Šventasis Grigorijas Nysietis | Mistiniai raštai |
| Sausio 11 | Šventasis Teodozijus | Vienuoliai |
| Sausio 13 | Palaimintoji Ona Marija Tiškevičiūtė | Šeimos ir motinystė |
| Sausio 13 | Šventasis Hiliarijus iš Puatjė | Arijonizmo priešininkas |
| Sausio 14 | Šventasis Feliksas | Maloningumas ir pagalba vargšams |
| Sausio 15 | Šventasis Mauras | Klusnumas |
| Sausio 15 | Šventasis Paulius Thebietis | Atsiskyrėliai |
| Sausio 16 | Šventasis Honoratas | Dvasiniai raštai ir vienuolių mokymas |
| Sausio 16 | Šventasis Juozapas Vaz | Šri Lanka ir Indija |
| Sausio 17 | Palaimintasis Rapolas Olendra | Tikėjimo gynimas |
| Sausio 17 | Šventasis Antonijus | Atsiskyrėlių tėvas |
| Sausio 17 | Šventasis Sulpicijus Pijus | Gailestingumas ir vargšų globa |
| Sausio 18 | Šventasis Volusianas | Ištikimybė tikėjimui |
| Sausio 19 | Šventasis Henrikas | Švedijos katalikai |
| Sausio 19 | Šventasis Kanutas IV | Krikščioniška moralė valstybėje |
| Sausio 20 | Al-Hallaj | Islamo mistikai |
| Sausio 20 | Šventasis Fabijonas | Bažnyčios stabilumas ir augimas |
| Sausio 20 | Šventasis Sebastijonas | Kareiviai, atletai ir nuo maro |
| Sausio 21 | Šventoji Agnė | Nekaltos širdys ir jaunimo skaistumas |
| Sausio 22 | Šventasis Vincentas | Našlaičiai ir vargšai |
| Sausio 23 | Šventasis Emerikas | Jaunimas ir šeimos |
| Sausio 23 | Šventasis Ildefonsas | Švenčiausiajai Mergelei Marijai |
| Sausio 23 | Šventasis Klemensas iš Ankros | Ištikimybė tikėjimui |
| Sausio 24 | Šventasis Pranciškus Salezas | Žurnalistai, rašytojai ir spauda |
| Sausio 25 | Šventasis Paulius | Dievo gailestingumas ir evangelizacijos pašaukimas |
| Sausio 26 | Šventieji Timotiejus ir Titas | Dvasininkai ir misionieriai |
| Sausio 27 | Palaimintasis Jurgis Matulaitis | Vilkaviškio vyskupas |
| Sausio 27 | Šventoji Angela Merici | Pedagogai ir auklėtojai |
| Sausio 28 | Šventasis Tomas Akvinietis | Akademikai ir studentai |
| Sausio 28 | Šventasis Tomas Akvinietis | Dominikonas |
| Sausio 29 | Šventasis Gildas | Britų vienuolis |
| Sausio 30 | Šventoji Martina | Moterys ir našlės |
| Sausio 31 | Šventasis Jonas Bosko | Jaunimas |
| Sausio 31 | Šventasis Marcelas I | Bažnyčios struktūrų tvarkymas |
tags: #sventasis #kristoforas #globoja