Niekam ne paslaptis, kad darbo užmokestis „prieš mokesčius“ ir „po mokesčių“ visada skiriasi gana solidžia suma. Prie tokios sistemos esame įpratę, tačiau daug kam gali būti ne visai aišku, kodėl kiekvieną mėnesį už savo darbą gauto atlyginimo dalį turime sumokėti valstybei, kokie tiksliai mokesčiai išskaičiuojami iš atlyginimo ir kur jie nukeliauja.
Sužinoti savo atlyginimą - paprasta. Jeigu darbo skelbimuose užmokestis nurodomas tik „prieš mokesčius“, grynojo atlyginimo apskaičiavimas gali pasirodyti sudėtingas ir painus.
„Bruto“ ir „Neto“ užmokestis
Bruto darbo užmokestis (angl. Gross earnings), šnekamojoje kalboje dar vadinamas atlyginimu „ant popieriaus“- ikimokestinis atlyginimas, tenkantis darbuotojui neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių. Į bruto darbo užmokestį įeina atlyginimas už atliktą darbą arba dirbtą laiką, priedai, vienkartinės ir reguliarios premijos, darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ir pan.). Į šį darbo užmokestį neįeina kompensacijos, išeitinės išmokos, materialinė parama, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Neto darbo užmokestis (angl. Net earnings), dar vadinamas atlyginimu „į rankas“ - atlyginimas už atliktą darbą atskaičius visus mokesčius. Jis gaunamas nuo bruto užmokesčio išskaičiuojant gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius. Kartais neto darbo užmokestis dar vadinamas disponuojamomis pajamomis.
Kur keliauja mokesčiai?
Šios trys dalys mokesčių, kurios yra išskaičiuojamos prieš gaunant grynąjį darbo užmokestį, atsakingos už skirtingas sritis, tačiau visos jos prisideda prie to, kad asmuo, gyvenantis ir dirbantis šalyje, turėtų visas socialines garantijas.
Taip pat skaitykite: Pensijų mažinimo įstatymas Lietuvoje
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - valstybinis mokestis, taikomas šalyje gyvenantiems ir gaunantiems tam tikras pajamas fiziniams asmenims. Šiuo mokesčiu apmokestinamos beveik visos gyventojų uždirbtos pajamos: darbo užmokestis, kapitalo pajamos, autoriniai honorarai ir pan. Nors GPM procentas gali šiek tiek varijuoti, priklausomai nuo pajamų dydžio ir kitų faktorių, pagrindinis tarifas - pagrindinis tarifas - 20 proc. nuo bruto užmokesčio. Asmenų, užsiimančių individualia veikla, pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu.
GPM tarifas priklauso nuo pajamų ir nebekinta pasiekus tam tikrą ribą - šiuo metu galioja progresiniai tarifai: 20 proc. iki 36 VDU per metus, 25 proc. - nuo 36 iki 60 VDU, ir 32 proc. - virš 60 VDU (VDU 2025 m. - 2 108,88 Eur).
Didžioji dalis GPM keliauja savivaldybėms ir yra naudojamas švietimui, socialinei apsaugai. Likusi GPM įmokų dalis patenka į valstybės biudžetą, kur yra panaudojama įvairioms biudžeto sritims finansuoti.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) - dar viena raidžių kombinacija, kuri gali kelti daug klausimų. Šis terminas susijęs su GPM. NPD - gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama fizinių asmenų pajamų dalis. Tai reiškia, kad pasinaudojus NPD taikymo galimybe, nuo atlyginimo bus išskaičiuota mažiau mokesčių.
Nuo 2025 metų sausio 1 dienos maksimalų NPD nuspręsta padidinti iki 747 Eur. Jis taikytinas gyventojui, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos neviršija 1 038 Eur (minimalios mėnesinės algos - MMA). Pajamoms augant, NPD palaipsniui mažėja ir visai nebetaikomas, jei pajamos viršija 2 865 Eur.
Taip pat skaitykite: Globėjo pareigos
Privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD)
Privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD) - valstybinis mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Iš šio mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, kompensuojami vaistai, sveikatos priežiūros paslaugos ir medicininės priemonės. PSD įmokas taip pat reikia mokėti kiekvieną mėnesį.
Žmonės, užsiimantys individualia veikla, jas turi mokėti savarankiškai Sodrai. PSD įmokos tarifas - 6,98 proc. nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). 2025 m. MMA siekia 1 038 Eur, tad PSD įmokos dydis - 72,45 Eur. Dirbantiems pagal sutartį - 6,98 proc. yra išskaičiuojami iš bruto darbo užmokesčio.
Asmenys, kurie moka PSD įmokas ir neturi skolų, yra laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu ir gauna kompensuojamas valstybės sveikatos priežiūros paslaugas. Privalomuoju sveikatos draudimu neapdrausti gyventojai už sveikatos paslaugas turi susimokėti patys.
Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VSD)
Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VSD) - valstybės mokestis dirbantiems asmenims, skirtas gyventojų socialinei gerovei palaikyti. Jis skirstomas į smulkesnes dalis - motinystės, pensijų, ligos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas. Iš VSD biudžeto yra mokamos motinystės, nedarbo, pensijos, ligos ir kitos socialinės išmokos. VSD įmokų tarifai skiriasi nuo pensijos kaupimo ir to, ar asmuo dirba pagal sutartį, ar užsiima individualia veikla.
Individualia veikla užsiimantiems asmenims VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. nuo gautų pajamų:
Taip pat skaitykite: Istorija apie socialinių išmokų įstatymą
- 12,52 proc., jeigu pensijai nekaupiate
- 15,52 proc., jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką
Asmenims, dirbantiems pagal sutartį, VSD įmokų tarifai nežymiai skiriasi priklausomai nuo to, ar darbo sutartis terminuota, ar neterminuota.
Terminuota sutartis:
- 21,99 proc. jeigu pensijos kaupime nedalyvaujate
- 24,99 proc. jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką
Neterminuota sutartis:
- 21,27 proc. jeigu pensijos kaupime nedalyvaujate
- 24,27 proc. jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką
Laikinasis socialinis mokestis
Laikinasis socialinis mokestis buvo įvestas siekiant kompensuoti biudžeto pajamas, sumažėsiančias dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo nuo 33 proc. iki 27 proc. nuo šių metų liepos 1 dienos. 2008 metais gyventojų pajamų mokesčio tarifas bus sumažintas dar 3 proc. punktais - iki 24 procentų. Visas pajamas, gautas iš socialinio mokesčio, planuojama skirti socialinėms reikmėms.
Finansų ministerijos duomenimis, 4 proc. papildomu mokesčiu apmokestinus įmonių pelną, į biudžetą per metus bus surenkama apie 400 mln. litų. pelnas bus papildomai apmokestinamas 4 proc. tarifu. metais - iki 18 procentų. Nuo 2008 metų vėl ketinama taikyti dabartinį 15 proc. priimtas Laikinojo socialinio mokesčio įstatymas.
Kodėl neverta rinktis atlyginimo „vokelyje“?
Atlyginimas „vokelyje“, „juodi pinigai“ ir t.t. - taip šnekamojoje kalboje vadinamas darbo užmokestis, kai darbdavys nemoka mokesčių už darbuotoją ir juos slepia nuo valstybės. Tikriausiai ne vienam darbo rinkoje esančiam žmogui nors kartą yra tekę susidurti su neskaidriomis įmonėmis, verslais, neoficialiais sandoriais ir pažadais, kad vokelyje mokamas atlyginimas bus didesnis. Kad ir ką žadėtų tokią atsiskaitymo už darbą formą siūlantys darbdaviai, tai turėtų būti net nesvarstytinas variantas.
Darbuotojas, neįdarbintas oficialiai, arba tam tikrą atlyginimo dalį gaunantis vokelyje, rizikuoja visų socialinių garantijų stabilumu ir savo ateitimi. Akivaizdžiausiai „vokelio“ minusai pradeda ryškėti tada, kai darbuotojas suserga arba susižeidžia darbo vietoje - „Sodra“ jam neišmokės jokių išmokų arba išmokės daug mažesnes. Gauti paskolas ir pasinaudoti lizingo paslaugomis bus taip pat labai sudėtinga. Kitas aspektas, orientuotas į ilgalaikę perspektyvą - rizikuojama nesukaupti būtinojo darbo stažo pensijos išmokoms gauti, sumažėja motinystės ar tėvystės atostogų išmokos, todėl finansiškai nukenčia visa šeima.
Nors kiekvieną mėnesį valstybei darbuotojai ir darbdaviai atiduoda tikrai nemažą mokesčių dalį, šalis piliečiams suteikia grąžą socialinėmis garantijomis, pensijos ateityje užtikrinimu ir nemokama sveikatos priežiūra, kurią dažnai laikome savaime suprantama.
Mokesčiai 101 (Mokesčių pagrindai 1/3)
tags: #laikinasis #socialinis #mokestis