Pastaruoju metu vis rečiau galime sutikti žmonių, kurie visiškai nesinaudoja socialiniais tinklais. Dažnas iš mūsų, atsikėlęs ryte, peržiūri naujienas socialiniuose tinkluose ir sužino, kas įvyko per tą laiką, kol miegojo, ir taip neatsilieka nuo pasaulio naujienų. Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Ką kasdien tiek paauglių veikia socialiniuose tinkluose? Ko jie ten ieško ir ką randa? Ar galima priklausomybė nuo socialinių tinklų?
Socialinių tinklų privalumai visuomenei
Socialiniuose tinkluose mes lengvai galime rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo nuomone, pomėgiais ir sulaukti kitų žmonių nuomonių bei atsiliepimų apie mus. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą. Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis.
Taip pat socialiniai tinklai suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę įvairiomis temomis, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Jie suteikia galimybę bendrauti su tais, kurie labai toli, pareikšti savo nuomonę įvairiomis temomis, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui.
Žala ir rizikos: psichologinė bei socialinė perspektyva
Nors socialiniuose tinkluose galime rasti nemažai naudingos informacijos, tačiau kartais jie taip įtraukia, jog gali sukelti priklausomybės jausmą. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“. Socialiniai tinklai tapo terpe, kurioje demonstruojama ne realybė, o kruopščiai atrinkta, retušuota ir pagražinta gyvenimo versija. Nuolatinis savęs lyginimas su kitais yra vienas žalingiausių įpročių psichinei sveikatai. Ypač didelį pavojų tai kelia paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Tačiau paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.
Taip pat skaitykite: Vaikų išnaudojimas?
Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus. Socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę, o buvimas su šeima - atvirkščiai - miego trukmei įtakos nedaro. Internetinės patyčios (angl. cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti per elektroninę mediją; tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Priklausomybė nuo socialinių tinklų - tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Socialiniuose tinkluose lengva susikurti tokį įvaizdį ir tapti tokiais, kokie mes norėtume būti, kad kitiems atrodytume priimtini. Realybėje kartais nusikalbame, pasirodome iš blogosios pusės, o socialiniuose tinkluose savo nuomonę galime iš anksto apgalvoti. Nuotraukos, kurios keliamos į socialinius tinklus, irgi yra atrenkamos. Nusprendžiama įsikelti gražiausias, o kartais net retušuotas nuotraukas. Taip sukuriamas norimas įvaizdis, tačiau jis nėra realus.
Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai: nuotaikos kaita, nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija, nutraukimo simptomai, konfliktai ir atkrytis. Vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad naudosis tik 10 minučių, o paskui „netikėtai“ pastebi, kad praėjo kelios valandos. Antrasis požymis - abstinencija: atliekami eksperimentai, kur žmonėms liepiama tam tikrą laiką išbūti be telefono ir kompiuterio; kai kuriems pasireiškia nerimas, įtampa, kyla pyktis, pakyla kraujo spaudimas.
Dar vienas požymis, kad vystosi priklausomybė, - kai žmogus neįvykdo savo pažadų, įsipareigojimų, neatlieka darbo, nes vartojo socialinius tinklus. Priklausomas žmogus dažniausiai viską perka elektroninėse parduotuvėse, neišeina į gatvę, neina į parduotuves, nesidomi, kas yra aplink jį fizinėje erdvėje. Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta kaip psichikos sutrikimas, tačiau ateityje ji gali būti įtraukta į psichikos sutrikimų sąrašą, surinkus pakankamai duomenų.
Kam gresia priklausomybė?
Bandoma nustatyti, kokiems žmonėms gali grėsti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais. Įvardijamos tiek amžiaus grupės, tiek asmenybės bruožai: paaugliai, studentai, vieniši žmonės, intravertai. Paaugliai, kurie įpranta pasikliauti socialiniais tinklais patenkinti pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, dažniausiai buvo tie, kurie turėjo sunkumų riboti interneto naudojimo laiką. Paaugliai labiau nei kitos amžiaus grupės nerimauja, kaip juos priims aplinkiniai, o ypač - bendraamžiai.
Taip pat skaitykite: Politinė valdžia ir smurtas
Lyčių skirtumai: didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus. Nustatytos ir šių veiksmų priklausomybės: mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai - vaizdo žaidimams. Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.
Valdžios ir institucijų vaidmuo: reguliavimas, prevencija, švietimas
Dalis ES šalių svarsto pokyčius. Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria raginama nustatyti 16 metų amžiaus ribą socialinių tinklų, vaizdo platformų ir dirbtinio intelekto paslaugų naudojimui be tėvų sutikimo, o jaunesniems nei 13 metų - visiškai neleisti prieigos be jokio sutikimo. Šis sprendimas neturi tiesioginės teisinės galios, tačiau laikomas politiniu signalu Europos Komisijai imtis tolesnių teisėkūros veiksmų. Tuo metu Europos Sąjungoje situacija išlieka nevienalytė - bendro reguliavimo dar nėra, o sprendimai formuojasi nacionaliniu lygmeniu.
Šiuo metu aiškiausiai pažengusios kelios šalys. Pavyzdžiui, Prancūzijoje parlamentas jau yra pritaręs draudimui socialiniais tinklais naudotis jaunesniems nei 15 metų asmenims, o Portugalija yra patvirtinusi ribojimus, pagal kuriuos jaunesniems nei 16 metų vartotojams reikalingas tėvų sutikimas. Ispanija paskelbė planus įvesti draudimą iki 16 metų, Danija svarsto ribą iki 15 metų, o Vokietijoje, Graikijoje ir Austrijoje taip pat diskutuojama apie panašius apribojimus. Šiame kontekste Lietuva taip pat prisijungia prie svarstančiųjų - Seime keliami siūlymai riboti socialinius tinklus vaikams iki 16 metų.
„Lietuvoje idėja riboti socialinių tinklų naudojimą vaikams iki 16 metų kilo ne iš moralinės panikos, o iš paprasto fakto - dabartinės platformos nėra sukurtos vaikų gerovei. Jų dizainas dažnai stiprina nerimą, silpnina savivertę, skatina priklausomybę ir palieka vaikus nesaugioje informacinėje aplinkoje“, - sako skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė. Ji atkreipia dėmesį ir į platesnį poveikį - miego, dėmesio koncentracijos ar emocinės savijautos pokyčius.
Skatina įsitraukti tėvus ir mokyklas: draudimai vieni neužtikrins saugumo, todėl tėvų įsitraukimas, mokyklų švietimas ir platformų atsakomybė turi veikti kartu. „Diskusija neturėtų apsiriboti vien ribojimais - svarbu, kad vaikai turėtų įgūdžių atpažinti manipuliatyvų turinį, suprasti algoritmų veikimą ir saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje“, - sako ekspertė. OECD rekomenduoja kelių priemonių derinį: reguliavimą, platformų atsakomybę, skaitmeninį raštingumą bei tėvų ir mokyklų įsitraukimą.
Taip pat skaitykite: Valdymo ypatumai Senovės Graikijoje: tironai
Žiniasklaida, žurnalistika ir socialiniai tinklai
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė diskusijos metu svarstė, kad žiniasklaida praranda ketvirtosios valdžios statusą. Kai turinys randa rezonansą visuomenėje, jis turi poveikį. „Žurnalistikos siekių vienas - daryti įtaką: tam ir keliami dalykai, kad visuomenė sužinotų, tam ir užduodami kritiški klausimai“, - kalbėjo žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Diskutuojama, kas turi daugiau galios - žurnalistai ar influenceriai, - bet daugiausiai galios turi istorija. „Kai žmonės pamato jiems aktualų turinį, jie jį atsidaro. Jie pradeda žiūrėti ne į kanalus, o į veidus“, - pastebėjo Skirmantas Malinauskas.
Žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė akcentavo netikrų naujienų keliamus pavojus. Kovoti su šia problema sudėtinga - institucijos nedidelės, socialiniai tinklai yra užsienio verslas, o netikros paskyros kuriamos technologijų pagrindu. „Jei per rinkimus pajudės botai, mes ir išsirinksime vieną iš tų personažų, nes botai ir rodys, kad jie geriausi personažai, kuriuos galime rinkti“, - akcentavo G.
Prevencija ir pagalba: praktiniai patarimai
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro, pripažinti problemą ir ieškoti sprendimų. Sąmoningas vartojimas gali padėti sumažinti neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Laiko ribojimas: naudokite programėles, kurios seka ir riboja laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Pranešimų išjungimas: išjunkite visus nebūtinus pranešimus. Turinio filtravimas: nustokite sekti paskyras, kurios verčia jus jaustis prastai.
Kiekvienas iš mūsų, besinaudojančių socialiniais tinklais, turi retkarčiais apmąstyti, ar ne per daug šiandien laiko praleidau virtualioje erdvėje, ar ne laikas užsiimti kitais darbais, pavyzdžiui, pabendrauti su namiškiais, išvesti šunį į lauką, pažaisti stalo žaidimus ar užsiimti kita veikla. Kiekvienam pravartu pasitikrinti save: jei aš per pusę sumažinsiu laiką, praleidžiamą prie socialinių tinklų, tai kaip tada jausiuosi? Kas pasikeis? Ko neteksiu? Ką gausiu? Ar tai padeda man tobulėti? Ką ten sužinau?
Naudojimąsi socialiniais tinklais reikėtų mažinti po truputį. Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko. Žmogus gali susiplanuoti, kiek laiko per dieną jis gali skirti socialiniams tinklams. Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės.
Atsitraukti nuo socialinių tinklų gali padėti ir sąmoningo įsisąmoninimo praktikavimas. Galima „atimti“ socialinius tinklus iš žmogaus, bet svarbu padėti užpildyti tą tuštumą, laisvą laiką, kuris atsirado. Siūloma prisiminti, ką veikėte anksčiau: gal eidavote pasivaikščioti, sportuodavote, meistraudavote, megzdavote, siuvinėdavote, piešėte?
Prevencinės rekomendacijos vaikams ir jaunimui
- Pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus; vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje.
- Gydytojams pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai.
- Kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą.
- Ankstyvas švietimas apie saugų ir tikslingą naudojimą - kuo ankstesnis, tuo geriau.
Privalumų ir trūkumų lentelė
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Lengvas informacijos gavimas | Priklausomybės rizika |
| Ryšio palaikymas su draugais ir artimaisiais | Realybės pakeitimas |
| Galimybė reikšti nuomonę | Psichologinės problemos |
| Kūrybiškumo puoselėjimas | Internetinės patyčios |
| Anoniminis palaikymas sergant | Miego sutrikimai |
Kas toliau? Valstybės, visuomenės ir asmeninė atsakomybė
Būtų sunku paneigti, kad dėl naujųjų technologijų didėjo ne tik galimybės, bet ir rizikos: auga sergamumas psichikos sutrikimais, patyčių atvejai, miego sutrikimai ir socialinė izoliacija. Esama nuomonių, kad probleminis interneto naudojimas tėra šiuolaikinė popkultūros dalis, kuri labai aptarinėjama, bet nieko aiškaus taip ir nenustatoma. Ankstesnėms kartoms nerimą keldavo besaikis televizoriaus žiūrėjimas, roko muzika ar net skaitymas. Tačiau šiandieninė situacija skiriasi tuo, kad socialiniai tinklai yra integralus kasdienio gyvenimo komponentas.
Visuomenėje reikia kompleksiško požiūrio: teisėkūros sprendimai (amžiaus ribos, privatumo apsauga), platformų atsakomybė (dizaino pokyčiai, algoritmų skaidrumas), mokyklų ir tėvų švietimas bei individualios priemonės (laiko ribojimas, sąmoningas naudojimas). Kaip pastebi ekspertai, vien draudimai neužtenka: „Uždraustas vaisius visada atrodo patrauklesnis, todėl vaikai dažnai randa būdų apeiti ribojimus. Jei sprendžiame tik prieigą, bet ne pačią problemą, poveikis išlieka.“
Galiausiai kiekvienas turėtų periodiškai paklausti savęs: kaip socialiniai tinklai veikia mano savijautą, ar aš praleidžiu per daug laiko virtualioje erdvėje, ar mano veikloms tai netrukdo. Atsakymai į šiuos klausimus padės rasti asmeninį balansą tarp realaus gyvenimo ir skaitmeninės erdvės.
tags: #e #valdzia #ir #socialiniai #tinklai