1940-ųjų birželio viduryje į Kauną žengiant sovietų kariuomenei prezidentas Antanas Smetona pasitraukė į Vokietiją. Palikdamas prezidentūrą jis pasakė: „Nenoriu savo rankomis subolševikinti Lietuvą.“ A.Smetona tikėjosi kur kas daugiau šalies labui nuveikti vadovaudamas egzilyje sudarytai vyriausybei nei tapdamas marionete sovietų rankose. Tuo metu daugelis žmonių šį žingsnį įvertino kaip valstybės išdavystę.
Pagal Bronių Balutį, Lietuvos pasiuntinį Londone, pirmiausia prezidentą A.Smetoną reikėjo pasveikinti, kad jam pavyko laimingai išsprukti iš raudonųjų budelių nagų. Diplomatas 1941 m. gegužę rašė: „Tuo laiku kai kas buvo linkęs manyti, kad Tamstai nereikėjo to daryti, bet reikėjo pasilikti savo krašte.“ Tolimesnėje korespondencijoje primenama, kad išvykimas iš Lietuvos buvo sudėtingas ir kupinas dramatiškų aplinkybių, kurios lėmė ilgas klajones per Europos šalis ir galiausiai atvedė į Niujorką.
Kelias į užsienį: nuo pasienio iki Niujorko
Birželio 15 d. iš Lietuvos pasitraukus visai Smetonų šeimai, iš pradžių vyko keli sustojimai: 18.30 Virbalio stotyje arbatos, o vėliau - Kybartuose, kur nutekėjo sienos perėjimo nurodymai. Po kelių valandų likusius pasitraukimo keliu į Kauną vedė į Eitkūnus, kuriose susikločius aplinkybėms buvo leista likti tik lydimi ryšių karininko. Apie vidurnaktį Smetona su vienu apsaugos karininku pervažiavo Lieponos brastą į Vokietijos pusę. Kiti šeimos nariai kairėn kirsti sieną galėjo tik paryčiais. 1940 m. birželio 16 d. 12 val. Smetona su šeima jau buvo Karaliaučiuje, o iki birželio 18 d. įkurdavo vietą Vokietijoje. Taip prasidėjo ilga ieškojimo kelionė į neutralią šalį.
Vokietijoje A.Smetona jautėsi nepageidaujamas svečias ir ieškojo neutralios valstybės ilgesniam laikui. 1940 m. rugpjūčio 17 d. šeima persikėlė į Berlyną, kur, padedami Lietuvos pasiuntinybės darbuotojų, tikėjosi gauti užsienio vizas. Pats prezidentas tikėjosi būti Europoje ir kuo arčiau Lietuvos, tačiau nė viena šalis nesutikdavo priimti jo kaip vyriausybės vadovo. Jo apsisprendimą vykti į JAV lėmė lietuvių bendruomenė ir galimybė dirbti Lietuvos labui išeivijoje bei rašyti Lietuvos spaudai.
Amerikos švyturys: JAV vizos ir nauja pradžia
1940 m. rugsėjo 4 d. A.Smetona kreipėsi į JAV ambasadą Berlyne dėl vizų sau ir savo šeimai. Po intensyvaus susirašinėjimo su JAV valstybės departamentu buvo priimtas sprendimas išduoti vizas, bet su sąlyga, kad kol jis bus Jungtinėse Valstijose, jis nebus laikomas jokios vyriausybės vadovu ar nariu. Iš Berlyno kelionė tęsėsi per Šveicariją, kurioje 1940 m. rugsėjo 19 d. pasiekė Berną ir ten vyko svarbūs pasitarimai su Lietuvos diplomatais.
Taip pat skaitykite: Prezidento prioritetai
1940 m. lapkričio mėn. Berne A.Smetona pasirašė vadinamuosius Kybartų aktus, kurie teigė, jog jis iš Lietuvos išvyko birželio 15 d. Vėliau, 1940 m. lapkričio 26 d., prezidentas su žmona išvyko į Portugaliją. Atvykęs į Lisaboną, Antanas ir Sofija Smetonos praleido kelias savaites. 1941 m. vasario 14 d. A.Smetona su žmona pasiekė Rio de Žaneirą, kur Brazilijos pareigūnai ir lietuviai pasveikino prezidentą.
1940 m. gruodžio mėnesį pirmieji Smetonų dukters šeimos nariai - M.Valušienė su vyru - pasiekė Niujorką, o Julius Smetonos šeima emigravo į JAV 1941 m. vasarą. 1940-1944 m. laikotarpiu Smetonos korespondencija su JAV ir Lietuvos atstovybėmis rodo aktyvią, bet ribotą įtaką Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. 1943 m. gegužę laiške laikraščiams jis reiškė norą grįžti į Lietuvą ir būti laisvai, tačiau realybė buvo komplikuota.
Egzilio laikotarpio įtaka Lietuvos ir tautos likimui
A.Smetona veikė Amerikoje kaip Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, nors jo veikla buvo apribota JAV vyriausybės. 1940-1944 m. laikotarpiu jis siekė suburti lietuvių išeivijos jėgas ir svarstyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimus, tačiau dėl karo ir situacijos pasaulyje jo galimybės buvo ribotos. 1944 m. sausio 9 d. Klivlende įvykęs gaisras pasiglemžė jo gyvybę. Lietuvos istorijoje Smetona laikomas vienu iš ryškiausių tautinio atgimimo veikėjų, o jo laikysena egzilyje tapo įspūdžiu apie pasipriešinimą okupacijai.
Istorijos pamokos ir istorinės atminties klausimai
Kodėl sovietiniai laikai siekė nupiešti A.Smetonos asmenybę „šiurpia“? Svarbu pripažinti, kad istorinė atmintis Lietuvoje išliko ir iškyla, kai kurių postmodernistinių nuostatų įkalinimuose ji gali būti išblukusi. Smetonos palikimo įvertinimas ir atminimo politika tebėra ginčų objektas. Siekis įtvirtinti Istorinės atminties įstatymą Seime galėtų skatinti deramai prisiminti šią asmenybę ir jos vaidmenį Lietuvai.
Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje vadovavę prezidentai - nuo Aleksandro Stulginskio iki Gitanas Nausėdos - paliko įspaudus ir įtvirtino šalies orientaciją, Baltijos šalių bendradarbiavimą ir Europos Sąjungos bei NATO narystę. Ši nuosekliai auganti istorijos įtaka formuoja šiuolaikinės Lietuvos navą ir atminties politiką.
Taip pat skaitykite: Socialinių įmonių įstatymas
Kur žvelgia Lietuvos istorijos akcentai?
Antano Smetonos laikai ir jo egzilio laikotarpis reprezentuoja Lietuvos demokratijų ir politinių siekių įvairovę. Nors kai kurios detalės apie jo pasitraukimą ir vėlesnį gyvenimą buvo panaikinamos ar nutylėtos sovietinės administracijos laikais, šiandien vis daugiau šaltinių atskleidžia jo vaidmenį Lietuvos politinėje istorijoje. Lietuvos istorikai ir istorijos mėgėjai kviečiami susipažinti su šiais гастами, kurie primena apie išlikimą skaitant ir tyrinėjant diplomatinius archyvus.
- 1940-1944 m. Lietuvos prezidento Antano Smetonos egzilo veikla ir jos įtaka tautos dvasinei vienybei.
- Amerikoje išlaikyti ryšiai su Lietuvos ir išeivijos spauda bei visuomenės gyvenimu.
- Istorijos propagandos ir atminties politikos įtaka dabarčių istorijos interpretacijų.
Maršrutas nr. 72 - Antanas Smetona. Užugiris
Informacinei medžiagai papildyti galima naudoti istorinius dokumentus ir korespondenciją, įskaitant Pro Memoria leidinį Lietuvai: 1940-1944 metų dokumentai, bei laikraščių archyvus, kurie aprašo Smetonos veiklą Amerikos šalyje ir jos įtaką Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.
| Laikotarpis | Įvykiai | Vieta |
|---|---|---|
| 1940 m. birželis | Smetonos pasitraukimas iš Lietuvos | Kaunas → Vokietija |
| 1940 m. ruduo | Vizų klausimų sprendimas su JAV | Berlynas |
| 1940-1941 | Kelionė į Šveicariją ir Berlyną; Kybartų aktai | Bernas, Lisabona, Portugalija |
| 1944 m. sausis | Klivlendas - mirtinai skaudi užuominų gaisras | JAV |
Ši istorija įspėja apie politinę atsakomybę, diplomatinius iššūkius išeivijoje ir Lietuvos nepriklausomybės trajektoriją. Istorijos tyrinėtojai ragina atminties įstatymą naudoti kaip švietimo įrankį, kad ateities kartos galėtų teisingai įvertinti A.Smetonos vaidmenį ir jo laikų įvykius.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Respublikos Prezidento globa
tags: #jav #prezidentas #invalido #vezimelije