Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtus Socialinių įmonių įstatymo pakeitimus. Šalies vadovas mano, kad įstatymas nėra tobulas, tačiau tai yra žingsnis į priekį sprendžiant neįgaliųjų įdarbinimo klausimus.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis BNS sakė: "Naujasis Seime priimtas Socialinių įmonių įstatymas nėra tobulas, tačiau prezidentas jį pasirašė manydamas, jog tai yra žingsnis į priekį sprendžiant neįgaliųjų įdarbinimo lygiateisiškumo ir jų užimtumo sistemos tobulinimo klausimus. Prezidentas siekia, kad šis žingsnis būtų žengtas ir įstatymas pradėtų veikti".
Pasak jo, šalies vadovas, pasirašęs įstatymą, pasiūlė numatyti atsakingų institucijų pareigą stebėti ir vertinti socialinių įmonių veiklos tikslingumą, socialinių įmonių efektyvumą, tiesioginę ir netiesioginę priimto įstatymo naudą.
"Prezidentas tikisi, kad remiantis stebėsenos ir vertinimo rezultatais bus žengiami ir tolesni žingsniai tobulinant šią sistemą - atsakingos institucijos inicijuos neįgaliųjų užimtumo darbo rinkoje sistemos pakeitimus, kurie užtikrins kokybiškai naujus sprendimus, atitinkančius asmenų su negalia poreikius ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, taip didinant asmenų su negalia gerovę Lietuvoje", - nurodė A.Bubnelis.
Įstatymo Kritika ir Tikslai
Seimas naujas socialinių įmonių veiklos taisykles patvirtino praėjusį mėnesį, tačiau naujasis įstatymas sulaukė tiek socialinių įmonių atstovų, tiek neįgaliųjų kritikos. Iniciatoriai sako, kad naujajame įstatyme atsirado daugiau saugiklių dėl pelno, neįgaliųjų darbuotojų skaičiaus, darbo vietos išlaikymo terminų, neleidžiančių socialinėms įmonėms nepagrįstai pelnytis iš neįgaliųjų.
Taip pat skaitykite: Prezidento prioritetai
Kai kurie neįgaliųjų atstovai sako, kad prielaidų piktnaudžiauti išlieka, nes valstybės finansinė pagalba skiriama ir toliau skiriama ne patiems žmonėms su negalia, o įmonėms. Įmonių atstovai savo ruožtu sako, kad ribojimai, susiję su pelnu, gali priversti jas užsidaryti.
Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų. Neįgaliųjų darbo vietų kūrimui ir išlaikymui valstybė per metus skiria apie 30 mln. eurų. 40 tūkst. neįgaliųjų dirba kitose įmonėse.
Kitos Prezidento Iniciatyvos
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovu Dariumi Vedricku. Šalies vadovas pasveikino VPT (kartu su Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba) parengtas Socialiai atsakingų pirkimų gaires.
VPT direktorius strateginiais ir esminiais pavadino Prezidento inicijuotus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, nuo 2023 m. nustatančius pirkimų centralizavimą savivaldybėse, atestuotų viešųjų pirkimų specialistų įtraukimą į pirkimų komisijų darbą ir komisijų depolitizavimą, aktyvesnį aplinkos apsaugos ir socialinių kriterijų taikymą.
Pernai įsigaliojusieji įstatymų pakeitimai įteisino socialiai atsakingų viešųjų pirkimų, kuriais siekiama atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ir darbų poveikį visuomenei, galimybę. Praėjusių metų pabaigoje Prezidentas pasirašė Seimo priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis įteisinama trumpoji maisto produktų tiekimo grandinė - pirkimai tiesiai iš ūkininkų ar ūkių. Naujas reglamentavimas taikomas įsigyjant produktus iš labai mažų, mažų ir vidutinių gamintojų - ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų. Jie maisto produktus gali tiekti tiesiogiai arba per vieną tarpininką, o įmonės ar įstaigos juos gali pirkti supaprastintai ar neskelbiamų derybų būdu.
Taip pat skaitykite: Smurto prevencija Lietuvoje
Prezidentas VPT vadovui palinkėjo sėkmės siekiant pozityvių pokyčių viešųjų pirkimų sistemoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė spalio viduryje Seimo priimtas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis sudaromos sąlygos aplinkosaugininkams lengviau ir operatyviau tirti bei užkardyti aplinkosauginius pažeidimus, taip pat - suteikti pareigūnams didesnę fizinę bei socialinę apsaugą.
Pasak pakeitimus inicijavusio Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko, įsigaliojus šios redakcijos įstatymui, aplinkosaugininkai galės lengviau patekti į teritoriją, kurioje galimai vyksta aplinkosauginis pažeidimas, bei nedelsiant stabdyti pažeidėjo ūkinę veiklą, kuri kelia neigiamą poveikį aplinkai.
"Kartais aplinkosaugininkų darbą apsunkina ne tik gudrūs pažeidėjai, bet ir pernelyg painūs, pertekliniai įstatymai. Pareigūnai iki šiol ne visada galėjo laisvai įeiti į teritorijas, kuriose galimai vykdomas aplinkosauginis pažeidimas. Aiškesnis pareigūnų patekimo į teritoriją reglamentavimas, kai siekiama atlikti patikrinimus dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų, sudarys sąlygas pareigūnams operatyviai ir netrukdomam įeiti į teritoriją atlikti tyrimą. Šiandien operatyvumo trūksta ir užkardant teršiančių įmonių veiklą. Dažnai pareigūnai, nustatę pažeidimą ir pateikę įmonei privalomąjį nurodymą sutvarkyti pažeidimą, įveliami į nesibaigiančius teismų procesus, kuriuose pažeidėjas visaip bando išsisukti, o tuo tarpu aplinką teršianti veikla vyksta nepertraukiamai. Įsigaliojus įstatymui aplinkosaugininkai turės teisę iškart stabdyti ūkinę veiklą, kuri kelia grėsmę aplinkai, kol nebus ištaisyti pažeidimai", - sako L. Jonauskas.
Aplinkosaugininkams taip pat suteikta teisė naudoti vietos nustatymo bei išplėsti vaizdo stebėjimo bei fiksavimo įrangą.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
"Dažnai nutinka, kad gyventojams užsakius atliekų išvežimą, tarkim po remonto darbų, jos išvežamos ir išpilamos į pamiškę, o ne sutvarkomos. Į atliekas įmestas vietos nustatymo įrenginys leis tiksliai nustatyti tokius pažeidėjus, dėl kurių priemiestinių miškų pamiškės kasmet pilnos šiukšlių. Taip pat dėl nepakankamo reglamentavimo pareigūnams atliekant tyrimus užkertamas kelias fiksuoti pažeidimus vaizdo stebėjimo ir fiksavimo įranga. Neteisėti sąvartynai, brakonieriavimas, medienos vagystės ir daug kitų pažeidimų bus lengviau išaiškinami, suteikus teisę pareigūnams naudoti tokią įrangą", - teigia L. Jonauskas.
Pareigūnams, vykdantiems gyvosios gamtos apsaugą, numatyta galimybė naudoti šaunamąjį ginklą.
"Dalis aplinkosaugininkų nuolat susiduria su grėsme gyvybei, kai vyksta tikrinti pranešimų apie brakonieriavimą. Brakonieriai dažnai yra apsiginklavę ir savo juodus darbus vykdo net grupėmis. Jei norime stiprinti aplinkosauginę kontrolę, turime užtikrinti aplinkosaugos pareigūnų saugumą. Pirmiausia - fizinį. Šiandien šaunamuoju ginklu tarnyboje gali naudotis tik pareigūnai, kurie eina pareigas gyvosios gamtos apsaugos srityje. Visgi budėjimo metu į iškvietimą dažnai turi reaguoti ir pareigūnas, einantis pareigas kitoje srityje. Nuo šiol šaunamąjį ginklą galėtų naudoti visi pareigūnai, de facto vykdantys gyvosios gamtos apsaugos funkcijas", - sako L. Jonauskas.
Įstatymu taip pat sulygintos aplinkosaugininkų ir vidaus tarnybos statutinių pareigūnų socialinės garantijos. Įstatyme numatyta aplinkos apsaugos valstybinė kontrolės pareigūnų, jų šeimos narių ir jų turto apsauga tais atvejais, kai jiems kyla grėsmė dėl funkcijų vykdymo. Taip pat numatytas teisinės pagalbos teikimas bei profesinės rizikos draudimas. Visas šias garantijas turi vidaus tarnybos statutiniai pareigūnai.
Šios iniciatyvos rodo platų Prezidento Gitano Nausėdos dėmesį įvairioms sritims - nuo socialinės įtraukties ir viešųjų pirkimų efektyvumo iki aplinkosaugos ir pareigūnų saugumo užtikrinimo.
BŪSTO PASKOLA: 3 žingsniai kaip SUTAUPYTI
tags: #prezidentas #pasirase #socialiniu #imoniu #istatyma