Artimo žmogaus netektis - skaudus išgyvenimas. Žmogus ne tik jaučia didelį dvasinį netekties skausmą, bet ir patiria neplanuotų išlaidų. Šiame straipsnyje apžvelgsime našlių pensijas, jų dydžius, reikalavimus bei kitas susijusias išmokas.
Laidojimo pašalpa
Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 320 eurų laidojimo pašalpa. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn.
Našlių pensija
Mirusiojo sutuoktinis gali gauti našlio ar našlės pensiją, kurios bazinis dydis - 28,63 euro. Našlių pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo įgijęs bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą netekto darbingumo arba senatvės pensijai gauti arba šias pensijas gavo.
Marytė pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda.
Svarbu atitikti šiuos reikalavimus:
- Būti pripažintu nedarbingu ar iš dalies darbingu tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus ar įvaikius iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais.
- Slaugyti mirusiojo vaikus ar įvaikius, kuriems buvo nustatytas 75-100 proc. netektas darbingumas iki 18 metų.
Socialinio draudimo našlaičių pensija
Mirus vienam arba abiems tėvams (įtėviams), tapus našlaičiu, galima kreiptis dėl našlaičių pensijos. Našlaičių pensija priklauso vaikams iki 18 m., ar iki 24 m., jeigu mokosi arba studijuoja. O taip pat našlaičiams, kurie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 m. Našlaičių pensija siekia 50 proc. mirusiojo netekto darbingumo ar senatvės pensijos dydžio, mokama kas mėnesį.
Taip pat skaitykite: Šeimos modelio svarba vaikų globos namuose Estijoje
Šalpos našlaičių pensija
Šalpos našlaičių pensija gali būti skirta mirusiojo vaikams iki 18 m., vyresniems, jeigu mokosi arba studijuoja, iki studijų pabaigos, bet ne ilgiau nei sukaks 24 m. O taip pat našlaičiams nuo 18 iki 24 m., jei jiems visą tą laiką pripažintas netektas ne mažesnis kaip 45 proc. darbingumas. Šalpos našlaičių pensijos skiriamos asmenims, kurie negauna didesnių arba tokio paties dydžio pensijų išmokų, išskyrus atvejį, kai asmeniui skirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija ar valstybinė našlaičių pensija už mirusį kitą iš tėvų (įtėvių). Jei teisę gauti šią pensiją turi ne daugiau nei 3 vaikai, kiekvienam jų skiriama po 71,5 euro.
Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus
Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka. Ši išmoka skiriama apdraustojo tėvams ar įtėviams, sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ar įvaikiams, vyresniems vaikams ar įvaikiams, jei šie mokosi ar studijuoja (iki 24 m.), ir pilnamečiams vaikams ar įvaikiams, jei jie buvo pripažinti neįgaliais iki 18 m. Vienkartinė draudimo išmoka lygi 46,55 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, galiojusio apdraustojo mirties mėnesį.
Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus
Jei apdraustasis mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, mirusiojo išlaikomi nedarbingi asmenys arba turėję teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikai, gimę ne vėliau kaip 300 dienų po jo mirties, turi teisę į periodinę draudimo išmoką. Periodinė išmoka gali būti skiriama už praėjusį laiką, tačiau už ne ilgesnį nei 12 mėnesių, jeigu kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos. Ši išmoka priklauso nuo buvusių mirusiojo pajamų ir vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Gauto dydžio išmoka mokama kiekvienam asmeniui, neatsižvelgiant į gaunamas kitas pajamas, išskyrus atvejus, kai dėl to paties draudžiamojo įvykio yra mokama socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija.
Mirusiajam priklausiusios pensijos, neišmokėtų „Sodros“ išmokų
Pensijos ar kompensacijos vieno dydžio mėnesio suma išmokama jį laidojančiam asmeniui, o taip pat išmokama suma už einamąjį mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta.
Parama mirusiųjų užsienyje palaikams pervežti
Palaikų pervežimą organizavęs fizinis asmuo gali gauti paramą palaikams pervežti, jei jo vidutinės pajamos arba bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos neviršija 384 eurų. Parama skiriama faktinėms palaikų pervežimo išlaidoms padegti ir neturi viršyti 2160 eurų.
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
Pensijų sistemos pokyčiai Lietuvoje
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.? Štai Aldona džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji.
Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė. Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų. Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji.
Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų.
Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Lietuvos pensininkams - bene mažiausiai lėšų ES?
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos.
Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti. Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius. „Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
Ūkininkų socialinis draudimas ES šalyse
Lietuvoje ūkininkų socialinio ir sveikatos draudimo įmokos priklauso nuo ūkio dydžio ir ūkio statuso PVM atžvilgiu. Europos Sąjungoje 2012-2013 m. įvyko reikšmingų pokyčių socialinio draudimo finansavimo sistemoje, kurie iš esmės padidino socialinio draudimo apmokestinimo naštą daugelyje ES šalių.
Apžvelgiant valstybinio socialinio draudimo įmokas ir išmokas, pastebima, kad visose ES šalyse vyrauja panašios tendencijos: gyvenimo trukmės ilgėjimas, darbingo amžiaus asmenų ir pensininkų santykio mažėjimas, pensinio amžiaus ilginimas.
Švedijoje pensinis amžius yra lankstus, ir asmuo gali išeiti į pensiją po 61 metų, tačiau kolektyvinės sutartys ir darbdavių požiūris riboja vyresnių kaip 67 metų piliečių užimtumą. Suomijoje nacionalinės pensijos schemoje pensinis amžius yra 65 metai, tačiau įmanoma išankstinė ir atidėtoji pensija. Estijos pensijų sistemoje pensinis amžius yra 63 metai vyrams ir 63 metams moterims.
Toliau pateikiama informacija apie ūkininkų socialinį draudimą skirtingose ES šalyse:
- Lenkija: Atskiras žemės ūkio socialinio draudimo fondas (KRUS). Ūkininkų valstybinis socialinis draudimas yra dviejų rūšių: pensijų ir nelaimingų atsitikimų, ligos bei vaikų priežiūros (motinoms).
- Latvija: Ūkininkai turi mokėti socialinio draudimo įmokas tuomet, kai mėnesio apmokestinamosios pajamos pasiekia minimalaus darbo užmokesčio dydį.
- Airija: Taikomas universalus socialinis mokestis (USC) pajamoms, iš kurių dar neišskaičiuotos sąnaudos.
- Austrija: Taikoma speciali schema ūkininkams, pagal kurią teikiamas pensijų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, motinystės draudimas.
- Graikija: Ligos draudimu ūkininkai nedraudžiami, tačiau gali gauti vienodo dydžio motinystės išmoką.
- Ispanija: Išmokos ligos, motinystės, negalios, senatvės ir našlystės atveju yra finansuojamos iš įmokų.
- Italija: Ūkininkai moka įmoką kaip procentinę dalį, grįstą keturiomis vertėmis: dirbamos žemės, amžiaus, darbo dienų skaičiaus ir gaunamų pajamų.
- Vokietija: Įmokos mokamos priklausomai nuo žemės vertės, suskirstytos į 20 kategorijų.
- Prancūzija: Įmokos apima techninę dalį išmokoms ir papildomą dalį išlaidoms, susijusioms su socialinio draudimo fondo veikla.
Ši informacija suteikia bendrą vaizdą apie našlių pensijų sistemą ir susijusias išmokas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad taisyklės ir išmokų dydžiai gali keistis, todėl visada rekomenduojama kreiptis į atitinkamas institucijas dėl naujausios informacijos.