Estijoje vykdoma vaikų globos įstaigų pertvarka, kurios tikslas - sukurti šeimos aplinkai artimesnę aplinką tėvų globos netekusiems vaikams. Dauguma Estijoje kalbintų ekspertų sutinka, kad didesnių globos įstaigų uždarymas ir naujų, šeimos aplinkai artimesnių namų kūrimas - sėkmingas.
Estijos žemėlapis
Šeimos namai - alternatyva didelėms institucijoms
Estijoje didesnių globos įstaigų beveik nebeliko, dauguma tėvų globos netekusių vaikų gyvena globėjų šeimose arba paprastuose namuose bei butuose. Didesniuose globos namuose gyvena tik stiprią negalią turintys vaikai, kuriems reikia nuolatinės priežiūros.
Šeimos namuose iš viso gyvena šeši vaikai: nuo aštuonerių iki penkiolikos metų. Pirmame aukšte - virtuvė ir svetainė, antrame - vaikų ir darbuotojų kambariai. Lietuvoje panašūs namai įprastai įvardijami kaip bendruomeniniai vaikų globos namai.
Estijos Teisingumo kanclerio biuro Vaikų ir jaunimo teisių departamento vadovas Andresas Aru teigia, kad vykdant vaikų globos įstaigų pertvarką šioje šalyje pasiekta didelė pažanga. „Manau, gyvenimas šeimos namuose suteikia galimybę kiekvienam vaikui skirti individualesnį požiūrį, jei lyginsime su didesnėmis institucijomis, kuriose vaiko ir darbuotojo santykis yra formalesnis. O čia aplinka - panaši į šeimos aplinką, kiek tai įmanoma. Šis individualus dėmesys - būtinas vaikams, kurie buvo atskirti nuo šeimų“, - teigia A. Aru.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
„Talino vaikų namų“ Kokybės ir plėtros vadovė Margit Randaru pasakoja, kad šeimos namai pastatyti 2015 metais. Iš viso organizacijoje yra 27 tokios šeimos. Dalis jų gyvena panašiuose namuose įprastoje kaimynystėje, kai kurie - ir tiesiog butuose. Yra ir vadinamasis vaikų kaimelis - kai vienoje vietoje pastatyta daugiau namelių, skirtų tėvų globos netekusiems vaikams. Tiesa, Lietuvoje juose gali gyventi iki 8 vaikų, o Estijoje - iki 6.
ŠEIMOS MOKYKLOS PROJEKTAS!! ŠEIMOS NAMŲ PROJEKTAS!! KAIP ĮGYVENDINTI SAVO ŠEIMOS PROJEKTĄ!!
Iššūkiai ir perspektyvos
Pasak Talino universiteto docentės, tyrimai rodo, kad Estijoje dažnas tėvų globos netekęs ir vadinamuosiuose šeimos namuose gyvenantis vaikas jaučiasi vienišas, o tai gali neigiamai veikti jų psichologinę sveikatą.
„Manau, Estijoje, kai prasidėjo vaikų globos namų pertvarka, pernelyg daug dėmesio skyrėme fizinei namų aplinkai - kiek vaikų turėtų gyventi vienoje grupėje ir kaip. Aišku, tai svarbu. Pasak M. Randaru, vykdant globos pertvarką, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas vaikų poreikiams užtikrinti. „Namus kuria ne pastatas, o žmonės“, - pabrėžia M. Randaru.
Pašnekovė priduria, kad šioje šalyje buvo pakeista ir finansavimo sistema, dabar alternatyvią globą finansuoja vietos valdžia.
Ryšys su bendruomene
„Labai dažnai vaikai nėra tos bendruomenės, kurioje pastatytas jų gyvenamasis namas, dalis. O ir darbuotojai, pavyzdžiui, gyvena 50 kilometrų atstumu. Tai nėra jiems įprasta bendruomenė, kurioje jie užaugo ir gyveno. Vadinasi, jie čia neturi ryšių. Taigi, šioje situacijoje reikėtų didesnių valstybės ar vietos valdžios pastangų, palaikant vaikų ir bendruomenės ryšius - kad grupiniai vaikų namai būtų labiau integruoti į bendruomenę, o vaikai jaustųsi bendruomenių dalimi“, - sako I.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Visuomenės požiūrio pokyčiai
„Jei tai butas - aplinkiniai net nežino, kas jame gyvens. Bet jei statomas naujas namas, reikia turėti projektą ir žmonės gali pamatyti, koks tai bus namas ir jie gali išsakyti savo nuomonę. Dažniausiai - jie nenori tokių namų šalia“, - teigia M. Randaru. Visgi, pasak pašnekovės, visuomenės reakcija į vaikus - pasikeitė.
„Buvo rengiamos socialinės kampanijos, skirtos surasti globėjų šeimų ir žmonių, kurie būtų pasiruošę priimti tokius vaikus į savo namus. Manau, tai sukūrė pozityvesnį šių vaikų paveikslą. Žmonės žiniasklaidoje taip pat dalijosi savo patirtimi ir istorijomis, apie tai, kaip jiems sekasi būti globėjų šeima ir augti drauge. Daug kalbėta ir apie traumas, kurias vaikai patiria prieš tai, kai patenka į alternatyvią globą“, - sako A.
Globėjų šeimų trūkumas ir pagalba biologinėms šeimoms
Nors ir norėtume matyti, kaip visi mūsų vaikai gyvena šeimose, turime būti realistiški. Matome, kad procesas užtrunka labai ilgai. Dabar vienas didžiausių sunkumų - neturime užtektinai šeimų, kurios norėtų auginti, pavyzdžiui, keturis ar penkis brolius ir seseris, vaikus, turinčius negalią ar paauglius. Mums reikia daug dirbti, kad pritrauktume tokias šeimas į sistemą“, - teigia H.
Dar vienas aspektas, dėl kurio sutaria visi kalbinti pašnekovai, - kad būtina stiprinti pagalbą šeimoms, jog vaikai galėtų augti kartu su biologiniais tėvais. „Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai ir paimami iš šeimų? Tėvų psichologinės sveikatos problemos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, kartais - tai ir prastos socialinės sąlygos, kai tėvai negali pasirūpinti patys savimi ir vaikais. Manau, reikėtų turėti daugiau darbuotojų, kurie iš tiesų padėtų šeimoms tvarkytis su kasdieniu gyvenimu. Kad jie galėtų ateiti ir padėti anksti, ne tada, kai problemos yra komplikuotos ir gilios“, - sako A.
„Paskutinėje ataskaitoje Jungtinėms Tautoms minėjome, kad viena ryškiausių priežasčių, kodėl vaikai atskiriami nuo tėvų - alkoholizmas. Bet kartu - galimybės gauti pagalbą, susiduriant su alkoholio problemomis, labai mažos.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
SOS vaikų kaimas
Statistika
Lietuvoje šiuo metu globoje auga daugiau nei 5 860 vaikų, iš jų - daugiau nei 4 640 gyvena šeimos aplinkoje (80 proc.). Lietuva - pirmoji tarp kaimyninių Baltijos šalių visose savivaldybėse įsteigė globos centrus, kurie aktyviai pradėjo veikti prieš ketverius metus.