Vaikui diagnozuotas autizmas: ką daryti?

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni.

Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
• 24 mėn.

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

Pagrindiniai autizmo požymiai

Socialinės sąveikos sutrikimas

Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.

Komunikacijos sutrikimas

Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Globos Namus

Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas

Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.

Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.

Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.

Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą.

Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui. Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Taip pat skaitykite: Žemės savininkų teisės

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Ką daryti gavus diagnozę?

Gavus vaiko autizmo diagnozę, gali kilti daugybė emocijų - nuo nerimo iki klausimų apie ateitį. Tačiau ši diagnozė yra naujos kelionės pradžia, kupina galimybių ir paramos.

• Priimkite ir apdorokite diagnozę. Leiskite sau jausti visas emocijas - tai natūralu. Kalbėkite su šeima, draugais ar terapeutu apie savo jausmus.
• Švietimas ir informacijos rinkimas. Sužinokite daugiau apie autizmą. Kuo daugiau žinosite, tuo geriau suprasite savo vaiko poreikius.
• Ankstyva intervencija. Laikas labai svarbus!
• Rutina ir struktūra. Autistiškiems vaikams dažnai reikia stabilios rutinos.
• Pasirūpinkite savimi. Jūs taip pat esate svarbus! Bendraukite su kitais tėvais, ieškokite palaikymo grupių.

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Nusprendus taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus. Bus sudaryta programa, su vaiku dirbs terapeutas. Tai daroma centre arba namuose. Paslaugų kainas nustato kiekvienas privatus paslaugų teikėjas.

Taip pat skaitykite: Kaip gauti socialinę paramą?

Kai kurie paslaugų teikėjai darbo metodų apmoko tėvus, tuomet patys tėvai dirba su vaikais, tik prižiūrint specialistams. Tokios paslaugos pigesnės. Siūloma, kad ankstyvoji intervencija vyktų bent 10-20 val. Tai kasdieniniai specialūs užsiėmimai su vaikais, vykstantys specialiame centre ar namuose, jų trukmė apie 2 akademines valandas.

Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas. Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai.

ASS vaikai lyginant su tipinės raidos bendraamžiais patys nesimoko, todėl lavinamas jų jungtinis dėmesys, jie mokomi mėgdžioti, funkcinio žaidimo, išreikšti savo poreikius tinkamu būdu (skatinama komunikacija), didelis dėmesys skiriamas kalbos ir komunikacijos atsiradimui, reguliuojamas probleminis elgesys. Vaikas mokomas savarankiškumo, lavinami pažintiniai gebėjimai.

Rekomenduojama apie 10-20 val. per savaitę. Asociacija „Kitoks vaikas“, remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų yra Elgesio analizės metodas (išssamiau: National Standards - National Autism Center at May Institute). Taikomosios elgesio analizės metodas pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas.

Taip pat svarbi specialistų komanda, pvz., dažnai reikia logopedo, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų, nes ABA visų vaiko problemų neišspręs. Tėvams svarbu tinkamus vaiko ugdymo ir gyvenimo kartu metodus taikyti kasdieninėje aplinkoje namuose, mokykloje visą gyvenimą.

Tėvai taip pat gali išmokti tam tikrų Taikomosios elgesio analizės principų ir taikyti juos ugdant vaiką namuose (kai kurie ABA paslaugų teikėjai teikia paslaugų modelį, kai terapiją atlieka vienas iš tėvų, o jų veiklą prižiūri ir konsultuoja ABA specialistas). Vieni svarbiausių lietuvių kalba prieinamų ABA principais pagrįstas leidinių tėvams: „Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kurią gali suteikti tėvai“, 2017 (autoriai: S.JRogers, G.Dawson, L.A.Vismara), „Verbalinio elgesio metodas“, Dr.

Taikomosios elgesio terapijos paslaugos šiuo metu nėra kompensuojamos. Kaina gali kisti priklausomai nuo programos intensyvumo (valandų sk. Tėvai turi galimybę gauti vaiko neįgalumo išmoką (kuri kinta priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar priežiūros lygio), kuri gali ženkliai palengvinti privačių paslaugų naštą.

Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Socialinių elgesio modelių vaikas geriausiai gali išmokti iš tipinės raidos bendraamžių, todėl esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms vaiką ugdyti rekomenduojama bendrojo ugdymo įstaigose.

Svarbu įvertinti, ar vaikui bus suteikta tinkama pagalba įstaigoje, ar vaikas yra pasiruošęs didžiąją dienos laiko dalį leisti didelėje vaikų grupėje. Galbūt verta rinktis laipsniško perėjimo į grupę režimo? Ar vaikui lankant ugdymo įstaigą teikiamos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos? Ar ugdomi jo socialiniai ir komunikaciniai įgūdžiai?

Parengta bendradarbiaujant su Asociacija Lietaus vaikai ir gyd. Tomui Eicher-Lorkai oficialiai diagnozotas Aspergerio sindromas, vienas iš autizmo spekttro sutrikimų. Jis tikina - diagnozė netrukdo jam išvysti visas gyvenimo spalvas, siekti savo asmeninių ar profesinių tikslų.

Jeigu užsiregistravus į valstybinę įstaigą tenka laukti priėmimo kelis mėnesius, verta pasidomėti alternatyviais būdais gauti pagalbą. Kokie metodai taikomi teikiant ankstyvąją pagalbą vaikams, turintiems autizmo sutrikimų?

Nėra vienos priežasties, galinčios sukelti autizmo spektro sutrikimus (toliau- ASS). Esama daug veiksnių, lemiančių vaiko smegenų pakenkimą, kuris pasireiškia tam tikrais požymiais, įvardijamais autizmo diagnoze. Šiuo metu laikoma, kad autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai.

Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse. Yra nustatyta įvairių rizikos faktorių, kurie lemia autizmo atsiradimą, pvz., vyresnio amžiaus tėvams rizika turėti vaiką su ASS yra didesnė. Jei šeimoje auga vaikas, turintis ASS, rizika, kad kitas vaikas gali turėti šį sutrikimą, sudaro 2-18 proc.

Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą.

Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba. ASDetect programėlė padeda tėvams ir globėjams įvertinti jaunesnių, nei 2½ metų, vaikų socialinius dėmesio gebėjimus ir bendravimo įgūdžius.

Vaiko psichomotorinės raidos testas, patvirtintas Sveikatos ministro įsakymu. Aprašyta, kokius įgūdžius turi turėti vaikas nuo 3 mėn. iki 48 mėn. Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai. Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.

Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS) Leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus. „Verbalinio elgesio metodas“, Dr. Turimi lovadieniai gali būti panaudojami Vaiko raidos centre ar kitoje pagal gyvenamą vietą priklausančioje įstaigoje vykdomoje autizmą turinčių vaikų „mokyklėlėje“ (ambulatorinė pagalba - dienos stacionaras). Jos trukmė 3 savaitės, 2 val. per dieną. Lankymo metu tėvai nedarbingumo pažymėjimo negauna.

Su kai kuriomis diagnozėmis priklauso 40 val. užsiėmimų su logopedu. Jei vaikas turi nustatytą mišrų raidos sutrikimą (F83) arba gretutinę judesių sutrikimo diagnozę (F82) - priklauso kasmetinis sanatorinis gydymas.

Sanatorinį gydymą skiria pacientą gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada apie pirmame reabilitacijos etape suteiktas paslaugas bei antrojo etapo reabilitacijos būtinumo motyvais. Skyrus medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo paslaugas, gydymo įstaigoje pildomas išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) ir pažyma kelialapiui gauti (forma Nr. 070/a).

Šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas arba kiti gydytojai specialistai, nustatę vaiko raidos sutrikimą arba raidos sutrikimo riziką, siunčia pacientą VRSAR paslaugas teikiančio gydytojo konsultacijos.

Įtarus galimą diagnozę suaugusiajam reikėtų kreiptis į psichiatrą (galima tiek privačiai, tiek gydymo įstaigose, psichikos sveikatos centruose).

Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai.

Autistiški bruožai suaugusiuose žmonėse

Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė įvardija, jog tai, kada būna diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, iš dalies priklauso nuo požymių išreikštumo ir jų sukeliamų problemų kasdienybėje. Anot jos, autistiškus bruožus pakankamai užmaskuojantis vaikas, ypač jei jis gerai mokosi ir pritampa visuomenėje, gali taip ir likti nediagnozuotas visą savo gyvenimą. O štai protinę negalią turintis, iššaukiančiu elgesiu pasižymintis mažametis diagnozę gali išgirsti dar ikimokykliniame amžiuje.

„Kai kurie aspektai priklauso nuo tėvų auklėjimo ir pastabumo bei socialinės aplinkos. Kartais iš savo pacientų išgirstu: „mūsų šeimoje visi panašūs“. Tokiu atveju, jei autizmo bruožų turi ir kiti šeimos nariai, vaikas šeimoje „nekrenta iš konteksto“, o autizmas ir lieka nepastebėtas. Nemažai žmonių gyvena turėdami autizmo požymius, net nenutuokdami, kad kiti - neautistiški - asmenys jaučiasi ir mąsto kitaip. Tik vėliau, geriau supratus kitus žmones, pradedami matyti skirtumai, o tada kyla klausimai apie save patį.

Ji paaiškina, kad vieni iš pagrindinių požymių, galinčių signalizuoti suaugusio žmogaus autistiškumą, yra socialinės komunikacijos sunkumas bei negebėjimas atpažinti socialinių signalų, tam tikras „socialinis nerangumas“. Psichiatrė pabrėžia, jog asmuo gali puikiai žinoti bendravimą apibrėžiančias taisykles, tačiau spontaniškai jomis naudotis negeba. Svarbus aspektas, atpažįstant autizmo spektro sutrikimą, yra ir jutiminės sferos ypatumai, pavyzdžiui, perdėtas jautrumas šviesos, garso, jutiminiams dirgikliams. Tačiau šie požymiai stebimi ir vaikystėje bei paauglystėje.

Kodėl svarbu „nepamesti“ diagnozės?

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil sako, jog autizmo diagnozė yra svarbi bet kokiame amžiuje, nes suteikia aiškumą ir supratimą apie save tiek suaugusiems, tiek vaikams. Pasak jos, nors dauguma žmonių Lietuvoje diagnozę išgirsta dar vaikystėje, vis dėlto kai kurie asmenys tik suaugę atranda atsakymus į gyvenime kilusius iššūkius.

„Dažniausiai vėlyvos autizmo spektro sutrikimo diagnozės sulaukę žmonės visą gyvenimą išgyvena tam tikras painias emocijas, baimes ar nerimą, tačiau paaiškinimo, kodėl taip yra, kodėl jie taip jaučia pasaulį ar turi tam tikrus gabumus vienose srityse, o patiria sunkumų kitose, jie neturėjo. Diagnozė padeda geriau suvokti savo poreikius, elgesį ir jausmus, taip pat sukuria galimybes atrasti į save panašius asmenis, tikslingai ieškoti reikalingos pagalbos bei įvaldyti įrankius, kurie pagerina gyvenimo kokybę“, - vardija K. Košel-Patil.

Vienas tokių įrankių - žalsva, ant kaklo dėvima „Nematomos negalios juostelė“, pažymėta tarptautiniu saulėgrąžos simboliu, kuris reiškia, kad jos nešiotojui gali prireikti įvairios pagalbos arba paprasčiausiai aplinkinių supratimo bei palaikymo.

Autizmo sutrikimą turinčių vaikų tėvai susiduria su begale sunkumų: kova dėl savo mažylio teisių, kitų tėvų neigiama išankstine nuomone, ir t.t. Yra tam tikra priežastis, dėl kurios toks sutrikimas priskiriamas prie „spektro“. Autizmo spektro sutrikimas - tai terminas, kuris apima vystymosi sutrikimus. Kiekvienu atveju tokie sutrikimai yra labai skirtingi, todėl vieno vaiko pavyzdys ir bruožai gali visiškai netikti kitam vaikui.

Kai kurie autizmo sutrikimą turintys vaikai yra labai švelnūs, o kiti atkakliai vengia apsikabinimų ar prisilietimų. Kai kurie iš jų daug kalba, bet iš esmės kartoja tas pačias sąvokas, pareiškimus, o kiti visai nekalba … Skirtumas gali būti didžiulis.

Ką turėtų žinoti tėvai?

• Susilaikyti nuo smerkimo. Labai lengva daryti skubotas išvadas, kai matote vaiką, kuris elgiasi netinkamai. Tačiau iš tiesų jūs galite neturėti nė mažiausio supratimo, kodėl tai vyksta, ir ką tai reiškia.
• Nereikėtų garsiai reikšti nepagrįstų abejonių diagnoze. Žinoma, kiekvienas žmogus turi teisę į savo nuomonę. Bet tai nereiškia, kad ta nuomone visais atvejais reikia dalintis. Ypač tuomet, kai kalbama apie vaiko diagnozę.
• Nesidalinkite nepagrįstomis teorijomis. Šiuo metu apie autizmą žinoma labai mažai, niekas užtikrintai negali atsakyti į klausimus: „kodėl” ir „kaip”. Taip pat ir jūs. Neklauskite tėvų, auginančių autistišką vaiką, kaip tai atsitiko, kad jis toks. Nesiūlykite savo teorijų šiuo klausimu.
• Kiekvienas turi teisę į gerą išsilavinimą. Jūsų vaikas lanko darželį ar mokyklą. Kai kurie vaikai, turintys autizmo sutrikimą, taip pat lanko bendrojo lavinimo švietimo įstaigas. Visi vaikai nusipelno galimybės gauti išsilavinimą, nepaisant to, kad kitiems tėvams galbūt nepatinka, kad mokytojas klasėje skiria autizmo sutrikimą turinčiam vaikui kiek daugiau dėmesio.
• Būkite dėmesingi tam, ką sakote. Jei vaikui buvo diagnozuotas autizmas, dar nereiškia, kad jis kurčias. Autizmo sutrikimą turintys vaikai gali girdėti. Ir jausti gali daug stipriau, nei kai kurie jų bendraamžiai. Taigi, būkite dėmesingi tam, ką sakote prie autistiško vaiko.
• Tai neužkrečiama. Tėvai pastebi, kad sužinoję, jog jų vaikui diagnozuotas autizmas, kiti tarsi „stumia“ savuosius vaikus į šoną. Tačiau autizmas nėra užkrečiamas.
• Ne, tai ne „Lietaus žmogus“. Lietaus žmogus buvo filmas. Be abejo, geras filmas, bet jis toli gražu nėra autizmo apibrėžimas.
• Dalintis savo patirtimi - tai gerai. Autizmas kokiu nors būdu palietė Jūsų gyvenimą? Jūs turėtumėte pasikalbėti apie tai! Jei turite asmeninę patirtį, susijusią su pažįstamu jums autistišku žmogumi, nesidrovėkite pasidalinti ja.

Autizmas yra itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą ir įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Autizmo simptomai pasireiškia nenuosekliai. Su tinkamu gydymu bei pagalba dalis turinčių autizmo sutrikimą gali nesunkiai atlikti kasdienines veiklas, puikiai įsilieti į mokyklos gyvenimą bei sėkmingai dirbi bei siekti karjeros.

Autizmas yra įvairialypis sutrikimas pasireiškiantis skirtingais simptomais. Svarbu paminėti, kad greitas šios ligos diagnozavimas yra itin svarbus. Tyrimai įrodė, kad laiku nustatyta diagnozė bei tinkamas gydymas turi įtakos gydymo rezultatams. Reikiamas kompetencijas šį sutrikimą diagnozuoti dažniausiai turi psichologai (taip pat ir neurologai, kurie specializuojasi smegenų ir žmogaus sąveikos pažinimo, elgesio ir emocinio funkcionavimo srityse).

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas, gali būti reikalingi keli gydymo metodai. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui.

Labai svarbu, kad Jūsų vaiką apžiūrėtų specialistas, kuris turi pakankamai kompetencijų bei patirties diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik šie specialistai gali pasiūlyti tinkamą gydymo planą. Pirmo vizito metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Psichologų rekomendacijas yra grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius. Šios išsamios psichologų rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais.

Gydymo metu pacientams padedama išmokti suprasti bei valdyti jausmus tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančius rimtas psichologines problemas tokias kaip depresija. Psichoterapijos tikslas yra kiek įmanoma geriau padėti žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas.

tags: #jusu #vaikui #diagnozuotas #autizmas #kas #toliau