Netekus artimojo, šeima susiduria ne tik su emociniais sunkumais, bet ir su finansiniais iššūkiais. Lietuvoje yra numatyta įvairių pašalpų ir išmokų sistema, siekiant palengvinti šį sunkų laikotarpį.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios išmokos priklauso netekus artimojo, į ką reikėtų kreiptis ir kokius dokumentus reikia pateikti.
Sodros išmokos mirus artimajam
Sodra taip pat moka išmokas mirus artimajam. Dėl galimybės gauti našlės ar našlio pensiją, našlaičio pensiją, šalpos našlaičio pensiją, vienkartines draudimo išmokas, periodines draudimo išmokas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas reikėtų kreiptis į „Sodrą“.
Netekus vieno arba abiejų tėvų (įtėvių) galima kreiptis ir dėl našlaičių pensijos. Našlaičių pensija siekia 50 proc. mirusiojo netekto darbingumo ar senatvės pensijos dydžio, mokama kas mėnesį. Jeigu šios išmokos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), 100 proc.
Mirusiojo vaikams gali būti skiriama ir šalpos našlaičių pensija. Tokiu atveju, jei teisę gauti šią išmoką turi ne daugiau kaip 3 vaikai, kiekvienam jų skiriama po 124 eurus.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti vienkartinę pašalpą?
Velioniui priklausiusi pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, pareigūnų ir karių valstybinė pensija ar kompensacijos vieno dydžio mėnesio suma išmokama jį laidojančiam asmeniui, taip pat išmokama suma už einamąjį mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta.
Nuo sausio 1 d. galima gauti 560 eurų pašalpą laidotuvėms.
Artimajam mirus užsienyje, gyventojai gali tikėtis ir paramos palaikams parvežti. Mirusiojo palaikų parvežimą organizavęs asmuo gali gauti paramą palaikams parvežti, jei jo vidutinės pajamos arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos neviršija 663 eurus. Parama skiriama faktinėms palaikų parvežimo išlaidoms padengti ir neturi viršyti 3 780 eurų.
Gyventojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, velionio šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka. Vienkartinė draudimo išmoka siekia 46,55 proc. tuo metu galiojusio vidutinio šalies darbo užmokesčio. Ji padalijama visiems turintiems teisę ją gauti asmenims lygiomis dalimis. Ši išmoka priklauso nuo buvusių mirusiojo pajamų ir vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Gauto dydžio išmoka mokama kiekvienam asmeniui, neatsižvelgiant į gaunamas kitas pajamas.
Periodinė draudimo išmoka
Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą.
Taip pat skaitykite: Mirties atveju mokamos išmokos
Teisę į išmoką turi:
- mirusiojo sutuoktinis, kuris pripažintas asmeniu su negalia;
- mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia;
- kiti asmenys su negalia arba sukakę senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo sprendimu, o jų dalyvumo faktas nustatomas Agentūros arba teismo sprendimu.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama periodinė draudimo išmoka, lygi periodinei netekto dalyvumo kompensacijai (šio įstatymo 20 straipsnis), padalytai iš vienetu padidinto šio straipsnio 1 dalyje nustatytų asmenų skaičiaus.
Darbdavio pašalpa mirus artimajam
Darbdavio pašalpa mirus artimam žmogui, dar vadinama laidotuvių pašalpa ar kompensacija už netektį, yra piniginė išmoka, kuri yra išmokama siekiant padėti netektį išgyvenančio darbuotojo artimiesiems. Ši pašalpa gali būti labai svarbi, kadangi ji padeda finansuoti laidotuvių išlaidas ar suteikti tam tikrą finansinę paramą sunkiu laikotarpiu.
Darbdavio pašalpa mirus darbuotojo šeimos nariui - tai viena iš socialinės atsakomybės ir darbuotojo gerovės palaikymo formų, kuri nėra privaloma pagal šalies įstatymus, tačiau praktikoje dažnai taikoma kaip žmogiškumo gestas ar dalis vidinės įmonės politikos.
Ar darbdavys privalo mokėti pašalpą?
Ne. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenustato privalomos darbdavio pašalpos mirus artimam darbuotojo šeimos nariui. Tai yra darbdavio gera valia arba vidinės kolektyvinės sutarties, ar darbo tvarkos taisyklių nuostata.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Kada pašalpa gali būti skiriama?
Pašalpa gali būti skiriama:
- Jeigu kolektyvinėje sutartyje arba įmonės vidaus dokumentuose yra numatyta tokia galimybė.
- Kai įmonė turi socialinės atsakomybės praktiką ar įprastą pagalbos formą.
- Kai darbdavys individualiai nusprendžia paskirti vienkartinę pašalpą, įvertinęs situaciją.
Koks yra išmokos dydis?
Nėra nustatyto dydžio. Pašalpa gali būti:
- simbolinė (pvz., 100-300 €);
- dalinai padengianti laidojimo išlaidas (pvz., 500-1000 €);
- pagal vidinę tvarką nustatyta fiksuota suma.
Kas laikomi darbuotojo artimaisiais?
Darbuotojo artimaisiais yra laikomi:
- sutuoktinis(-ė);
- tėvai (įskaitant įtėvius);
- vaikai (įskaitant įvaikius);
- broliai/seserys.
Kai kuriose įmonėse tai gali būti ir seneliai, sugyventiniai ar kiti kartu gyvenę asmenys.
Kokią papildomą pagalbą/paramą darbdavys dar gali suteikti?
Darbdavys dar gali suteikti:
- 1-5 dienų apmokamą ar neapmokamą atostogų laikotarpį (pagal susitarimą arba įmonės politiką).
- Psichologinę pagalbą, jeigu tokia paslauga teikiama darbuotojams.
- Palaikymo laišką ar bendradarbių paramą.
Darbdavio pašalpa mirus darbuotojo artimajam nėra privaloma, tačiau tai - svarbus žmogiškumo gestas, stiprinantis pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo. Įmonės, kurios numato tokias paramos formas, rodo ne tik socialinę atsakomybę, bet ir rūpestį žmogumi, o ne vien atliekamu darbu. Tinkamai parengtos vidaus taisyklės, aiškūs kriterijai ir jautrus požiūris tokiose situacijose leidžia kurti šiltesnę ir stipresnę darbo kultūrą.