Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siekia užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, mažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą už tokį patį ar vienodos vertės darbą. Šiuo tikslu SADM teikia Vyriausybei įstatymų projektus.
Pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. birželio 7 dienos. „Šios direktyvos įgyvendinimas yra labai svarbus, nes vis dar išlieka vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis. Siūlomi įstatymų pakeitimai iš esmės prisidės ne tik prie teisingesnio darbo užmokesčio, bet ir prie vyrų ir moterų algų atotrūkio mažinimo“, - pranešime teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Kas lemia lyčių darbo užmokesčio skirtumą?
Darbo Užmokesčio Skaidrumo Didinimas
Įstatymų projektais siūloma didinti darbo apmokėjimo sistemų skaidrumą, įtvirtinami aiškūs kriterijai, kuriais remiantis, darbdaviai turi vertinti, koks darbo užmokestis turi būti nustatomas konkrečiai pareigybei. Siekiama, kad darbo užmokesčio politika būtų grindžiama vieningu reguliavimu, pavyzdžiui, bendromis kolektyvinėmis sutartimis, sektoriaus ar šakos lygmens derybomis, arba darbdavio nustatytais vidiniais standartais, kurie vienodai taikomi kelioms įmonėms ar padaliniams.
Svarbus diskriminacijos darbo užmokesčio srityje panaikinimo elementas yra darbo užmokesčio skaidrumas prieš įdarbinant, todėl siūloma numatyti, jog būsimas darbdavys atrinktiems kandidatams prieš pokalbį dėl darbo turėtų pateikti kolektyvinės sutarties nuostatas, kurios taikomos tai pareigybei (darbui), dėl kurios tariamasi. Siūlomais pakeitimais taip pat siekiama paskatinti organizacijas sistemingai peržiūrėti savo darbo užmokesčio sistemas ir užtikrinti, kad už vienodą arba vienodos vertės darbą vyrams ir moterims būtų mokamas vienodas darbo užmokestis.
Kaip pranešė ministerija, didelėms organizacijoms atsirastų pareiga teikti viešą informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, viršijant atotrūkio ribą, atlikti atlyginimų auditą kartu su darbuotojų atstovais. Įstatymų projektams, kuriais įgyvendinama Europos Sąjungos direktyva dėl skaidraus darbo užmokesčio, dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Darbuotojų Teisė Gauti Informaciją
„Numatoma, jog kiekvienas darbuotojas turėtų teisę bet kuriuo metu darbdavio raštu prašyti ir gauti informaciją apie jo paties darbo užmokesčio dydį (metinį ir valandinį) įskaitant atlygį natūrą ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius (metinius ir valandinius) pagal darbuotojo lytį toje pačioje pareigybių grupėje, kuriai priskiriama jo pareigybė. Darbdaviai šią informaciją kiekvieną mėnesį galės matyti „Sodros“ sistemoje, kurioje iš gautų duomenų šie rodikliai bus apskaičiuojami automatiškai“, - rašoma pranešime.
Siūloma numatyti, jog informacijos apie savo darbo užmokestį ir tos pačios kategorijos darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį darbuotojas taip pat galėtų prašyti ir per valstybės institucijas, t. y. teikti prašymą Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT). Organizacijos, turinčios daugiau kaip 100 darbuotojų, privalės reguliariai teikti informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, o viršijus tam tikrą atotrūkio ribą - atlikti išsamų atlyginimų auditą kartu su darbuotojų atstovais.
Siūloma viešai skelbti įmonių, kurios turi 100 ir daugiau darbuotojų, darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius, kurie leis identifikuoti sisteminius skirtumus tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio.
Atlyginimų Atotrūkis Lietuvoje
Lietuvoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis 2023 metais siekė 10,7 procentų ir per aštuonerius metus (nuo 2015 metų, kuriais atotrūkis buvo 13 proc.) sumažėjo 2,3 proc.
Minimalios Mėnesinės Algos Didinimas
Nuo 2022 metų pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėjo iki 730 eurų, t. y. beveik 14 proc. MMA uždirbančių žmonių pajamos per mėnesį „į rankas“ kitąmet didėjo 62,5 euro ir siekė 534 eurus. Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palietė apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Biudžetinių Įstaigų Darbuotojų Atlyginimai
Kitąmet 4 eurais padidėjo bazinis pareiginės algos dydis - nuo 177 iki 181 eurų. Kartu su bazinio dydžio didinimu kilo ir minimalūs pareiginės algos koeficientai - tai aktualu mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augo 0,5 koeficiento.
Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gavo daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą. Padidinus bazinį pareiginės algos dydį iki 181 euro, biudžetinių įstaigų tarnautojai, darbuotojai vidutiniškai gavo 40 eurų didesnį atlyginimą. Tai palietė daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.
SVARBU! Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat gali būti mokamos priemokos, premijos ar užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.
Vidutinio Darbo Užmokesčio Augimas ir Nedarbo Mažėjimas
Atsižvelgus į 2022 metų biudžete priimtus sprendimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimo, didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio ir bendros situacijos darbo rinkoje, vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) augimo prognozė ateinantiems metams padidinta iki 9,3 proc. Numatoma, kad 2022 metais užimtų gyventojų skaičius padidėjo 0,6 proc., o nedarbo lygis sumažėjo iki 6,4 proc. Taigi 2022 metais tiek nedarbo lygis, tiek ir užimtumo rodikliai galutinai pasiekė priešpandeminį lygį.
Socialinių Darbuotojų Atlyginimai
Nors socialinių darbuotojų vidutinio atlyginimo atotrūkis nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio per pastaruosius metus sparčiai sumažėjo, tačiau atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių - vis dar akivaizdūs. Socialinių darbuotojų atlyginimai savivaldybių biudžetinėse įstaigose gali skirtis net kelis šimtus eurų.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
SADM duomenys rodo, kad bendra tendencija yra teigiama - socialinių darbuotojų atlyginimai per pastaruosius metus nuosekliai auga. Visgi skirtumas tarp savivaldybių vis dar siekia kelis šimtus eurų. Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas Palangoje uždirba beveik 400 eurų daugiau nei jo kolega Švenčionių rajone. Tokie skirtumai susiję ne tik su valstybės nustatytais pareiginiais koeficientais, bet ir su savivaldybių galimybėmis bei jų skiriamais prioritetais socialinei sričiai.
Palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, socialinių darbuotojų atlyginimai augo sparčiu tempu. 2016 m. šalies vidurkis „į rankas“ buvo 584 eurai, o socialinių darbuotojų atlyginimas buvo daugiau nei 100 eurų mažesnis. 2025 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje pasiekė 1 436 eurus, o socialinių darbuotojų - 1 411 eurų, taigi skirtumas sumažėjo iki vos 25 eurų. Jei anksčiau socialiniai darbuotojai uždirbdavo gerokai mažiau nei dauguma kitų sektorių darbuotojų, šiandien šis skirtumas faktiškai išnykęs. Socialinių darbuotojų vidutinis atlyginimas 2025 m. pirmąjį ketvirtį sudaro 98 proc.
Didžiausias socialinių darbuotojų atlyginimas užfiksuotas Palangoje - 1 660 eurų, antroje vietoje yra Pakruojo r. - 1617 eurų, trečioje Marijampolės r. - 1560 eurai, ketvirtoje Kauno r. - 1556 eurai ir penktoje - Kaunas m. Į dešimtuką savivaldybių, kuriose mokami vieni didžiausių atlyginimų, patenka ir Kalvarija - 1546 eurai, Klaipėdos r. - 1541 euras, Šiaulių r. - 1 533 eurai, Ignalinos r. - 1 522 eurai, Kelmės r. Tačiau kai kuriose savivaldybėse atlyginimai gerokai mažesni. Mažiausiai socialiniams darbuotojams mokama Rietave - 1 168 eurai, šiek tiek daugiau - Šalčininkų rajone - 1 263 eurai, Švenčionių r. - 1280 eurų, Jurbarko r. - 1283 eurai, Biržų r. - 1303 eurai. Prie mažiausiai mokančių savivaldybių taip pat priskiriamos Širvintų r. - 1306 eurai, Kupiškio r. - 1308 eurai, Molėtų r. - 1311 eurų, Kazlų Ruda - 1311 eurų, ir Kaišiadorių r.
Štai lentelė, kurioje pateikiami duomenys apie didžiausius ir mažiausius socialinių darbuotojų atlyginimus savivaldybėse:
| Savivaldybė | Vidutinis atlyginimas (EUR) |
|---|---|
| Palanga | 1660 |
| Pakruojo r. | 1617 |
| Marijampolės r. | 1560 |
| Kauno r. | 1556 |
| Kaunas m. | 1546 |
| Rietavas | 1168 |
| Šalčininkų r. | 1263 |
| Švenčionių r. | 1280 |
| Jurbarko r. | 1283 |
| Biržų r. | 1303 |
Socialinė Parama Mažas Pajamas Gaunantiems Gyventojams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai turi teisę į papildomą piniginę paramą. Ji skiriama tiek vieniems gyvenantiems asmenims, tiek šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų ribų.
Nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama socialinė pašalpa. Teisę į ją bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi, jei kreipimosi metu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei 1,1 valstybės remiamų pajamų (nuo 2026 m. sausio 1 d. VRP - 256,3 euro) dydis. Taip pat svarbu, kad paramos prašančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršytų turto vertės normatyvo.
Be to, kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
- Dirba (samdomą ar savarankišką darbą) ir gauna ne mažesnes nei minimalią algą pajamas;
- Yra registruotas Užimtumo tarnyboje;
- Mokosi ar studijuoja (iki 24 m.);
- Yra pensinio amžiaus ar gauna pensiją / šalpos išmokas;
- Dėl svarbių priežasčių nedirba (liga, nėštumas, vaiko priežiūra, slauga);
- Augina mažamečius vaikus (iki 3 ar tam tikrais atvejais iki 8 metų);
- Slaugo ar prižiūri neįgalų asmenį ar vaiką;
- Vaikams nuo 16 iki 18 m. - mokosi, dirba, registruoti Užimtumo tarnyboje ar turi nustatytą neįgalumą.
Pašalpą paprastai moka tris mėnesius. SADM pažymėjo, kad paprastai socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį buvo pateiktas prašymas. „Gali būti skiriama ir ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, pajamos ir turtas. Pakartotinai dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis pasibaigus paskirtos paramos laikotarpiui“, - komentavo ministerija.
Socialinės Pašalpos Dydis
SADM nurodo, kad socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
- Skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 326,2 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
- Skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 279,6 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
- Skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Tuo metu socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
- Pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 euro) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
- Antram bendrai gyvenančiam asmeniui - 90 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
- Trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims - 70 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.
Kur Kreiptis Dėl Socialinės Pašalpos
SADM nurodo, kokius dokumentus reikėtų turėti, norintiems gauti socialinę pašalpą:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
- Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
- Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
„Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją. O, jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi ir nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, - į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją“, - nurodė ministerija.
Tuo metu būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos turėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją.
tags: #socialines #apsaugos #ministerija #atlyginimai