Socialiniai reiškiniai - tai įvairūs procesai ir sąveikos, vykstančios visuomenėje ir veikiančios žmonių elgesį, santykius bei socialinę struktūrą. Šie reiškiniai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, ir jų analizė yra būtina norint suprasti visuomenės funkcionavimą bei spręsti iškylančias problemas.
Socialinė Problema: Apibrėžimas ir Charakteristika
Sociãlinė problemà - tai socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar tam tikrai socialinei grupei reiškia susiklosčiusios ir trokštamos padėties, tikslų ir veiklos rezultatų neatitikimą. Socialinė problema sukuria aplinkybes, kurios yra žalingos arba nepageidaujamos daugeliui žmonių, kelia jiems grėsmę.
Šių aplinkybių ištakos ir priežastys yra socialinės, padariniai kenkia visuomenei, o problemoms išspręsti reikia tam tikrų socialinių priemonių. Problema vadinama socialine, kai jos žalą patiria ne vienas ar keli asmenys, bet didelis skaičius žmonių. Pavyzdžiui, jei šalyje atsiranda vienas narkotikus vartojantis žmogus, tai individuali problema, bet jei narkotikus vartojančių žmonių skaičius padidėja iki kelių procentų visų gyventojų, tai tampa rimta socialine problema.
Svarbu atsižvelgti ir į tai, kokį poveikį socialinė problema daro visos visuomenės funkcionavimui. Pavyzdžiui, didelės spūstys keliuose yra plačiai paplitęs ir socialiai paveiktas reiškinys, bet iš esmės nekenkia visuomenės funkcionavimui; jis taptų socialine problema, jei padariniai pažeistų tam tikrų visuomenės struktūrinių dalių funkcionavimą, pvz., jei tam tikros profesijos atstovai (gaisrininkai, medikai, policininkai ir kiti) masiškai negalėtų laiku atvykti į darbą ar vykdyti reikalingų funkcijų.
Teorinės kryptys aiškinančios socialines problemas
Socialiniuose moksluose egzistuoja socialines problemas aiškinančios 2 teorinės kryptys: objektyvistinė ir subjektyvistinė.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
- Objektyvistinės krypties atstovai socialinę problemą laiko objektyvia tikrove, egzistuojančia visuomenėje taip realiai, kaip ligos kūne.
- Subjektyvistinės krypties aiškinimai yra daug labiau išplėtoti ir vyraujantys. Šios krypties atstovai teigia, kad visuomenėje egzistuojantys reiškiniai gali būti realūs, bet kad jie taptų socialine problema, reikia didelio skaičiaus žmonių (arba kad tie žmonės būtų įtakingi), kurie įvardytų tuos reiškinius kaip problemą ir sutartų, kad ją reikia spręsti.
Atsirandant socialinėms problemoms svarbų vaidmenį atlieka pavienių visuomenės grupių, kurios turi skirtingus politinius, ekonominius, kultūrinius, dorinius ir kitus interesus, galios kovos; tai paaiškina, kodėl nėra visuotinai pripažintų socialinių problemų standartų ar klasifikacijos, t. y. kodėl tam tikras reiškinys vienu laikotarpiu nėra laikomas socialine problema, o kitu - ja pripažįstamas (pvz., požiūris į vergovę Jungtinėse Amerikos Valstijose 18 a. ir 20 a.), ir atvirkščiai - kodėl tuo pačiu laiku vienoje kultūroje tas pats reiškinys yra laikomas socialine problema, o kitoje - ne (pvz., skirtingas moterų padėties traktavimas 21 a.).
Socialiniai Tyrimai: Tikslai ir Rūšys
Sociãliniai tyrimai - metodinių, metodologinių ir organizacinių logiškai nuoseklių techninių procedūrų sistema, kurios tikslas - gauti patikimus ir pagrįstus duomenis apie tiriamą socialinį reiškinį ar procesą. Socialiniai tyrimai kartais vadinami sociologiniais tyrimais.
Sąvoka socialiniai tyrimai dažniau vartojama apibūdinant mokslinės informacijos apie visuomenėje vykstančius socialinius reiškinius ir procesus rinkimą, kaupimą ir jų analizę, kuria remiantis siekiama šiuos dėsningumus įvertinti, valdyti ar prognozuoti; taip pat apibūdinant profesinę veiklą (pavyzdžiui, socialinių ir rinkos tyrimų bendrovė). Sociologiniai tyrimai labiau suprantami kaip apibendrinti duomenys apie konkretų tiriamą socialinį reiškinį ar procesą, kurie dažniausiai publikuojami ar paskelbiami kitais būdais, bet nebūtinai vieši.
Socialinių tyrimų klasifikacija
Socialinius tyrimus pagal taikomumą galima skirti į:
- Taikomuosius: sprendžia praktines problemas.
- Fundamentaliuosius: tikrina teoriją, atskleidžia naujus faktus ir dėsningumus, kaupia mokslo teorines žinias.
Pagal analizės gilumą ir tikslą - į:
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
- Žvalgomuosius: sprendžia ribotus uždavinius, dažniausiai tyrimų pradiniame etape, jei tyrimo problema mažai ištirta arba norint gauti papildomos informacijos apie tiriamą reiškinį.
- Aprašomuosius: skirti gauti sudėtingus empirinius duomenis, suteikiančius tiriamų reiškinių ir problemų sprendimų išsamesnį vaizdą; šių tyrimų analizės objektas yra santykinai didelė žmonių aibė, kuri gali būti apibūdinama įvairiais požiūriais.
- Analitinius: skirti išaiškinti socialinių reiškinių priežastinius ryšius.
Pagal trukmę - į:
- Trumpalaikius: vienkartinius, momentinius, kai reiškinys užfiksuojamas vienu konkrečiu momentu.
- Ilgalaikius: longitudinius, tęstinius, kai reiškinys stebimas ir tiriamas ilgą laiką naudojant tą pačią metodiką ir sąlygas.
Ilgalaikiai socialiniai tyrimai dar skiriami į vadinamuosius kohortinius (konkrečios gyventojų dalies, dažniausiai tam tikros amžiaus grupės), panelinius (kai ta pati žmonių grupė periodiškai tiriama ilgą laiką) ir tendencijų (ilgesnį ar trumpesnį laiką stebimas socialinis reiškinys ir jo pokyčiai siekiant ištirti ir numatyti tendencijas).
Taip pat išskiriama istorinė analizė, kuri nagrinėja praeities socialinius reiškinius ir dažniausiai remiasi dokumentų analize bei lyginamuoju istoriniu metodu.
Asmenybės Ugdymas kaip Socialinis Reiškinys
Asmenybės ugdymas - tai socialinis reiškinys, apimantis žmogaus asmenybės, visuomenės sąmonės ir elgsenos kūrimą per bendravimą, sąveiką su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdyti reiškia lavinti asmenybę, todėl ugdytojų užduotis - užtikrinti prasmingą vaiką ugdančios aplinkos formavimą ir jutiminių įspūdžių atitikimą jo vystymosi poreikiams.
Vaiko ugdomąjį procesą turėtų sudaryti įvairios, tačiau tą patį tikslą turinčios veiklos, tokios kaip meninė, komunikavimo, pažinimo bei socialinė veiklos, turinčios didelę įtaką visapusiškam vaiko asmenybės ugdymui.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Asmenybės ugdymas per muziką, sportą ir žaidimus
Nors kiekviena iš šių veiklų ugdo skirtingas vaiko kompetencijas, tačiau visos kartu jos kuria ir ugdo asmenybę. Prie meninės veiklos priskiriama muzika, lavina vaizduotę, moko išreikšti save įvairiomis meninės raiškos priemonėmis, grožėtis, kurti. Komunikavimo veikla moko ne tik išklausyti, išreikšti save, bet ir moko kalbėti, bendrauti su kitais. Šis, meninei veiklai priskiriamas asmenybės ugdymo būdas įtakoja estetinių pažiūrų bei asmenybės formavimąsi, meninio skonio ugdymą, ugdo doroviškai, lavina vaizduotę, atmintį, moko į gyvenimą žiūrėti kūrybiškai, skatina būti geresniu.
Žaidimas yra raidos veiksnys, psichinės sveikatos rodiklis. Psichologai ir pedagogai seniai atkreipė dėmesį į žaidimą kaip ugdymo, vystymosi kokybės vertinimo bei terapijos priemonę. Mokslininkų, pedagogų ir psichologų stebėjimai rodo, kad palinkimas žaisti yra instinktyvus dalykas. Vadinasi, žaidimas yra tokia pat būtinybė, kaip valgymas, miegojimas.
Žaisdamas vaikas tenkina svarbiausius savo poreikius: kūrybos, saviraiškos, bendravimo, pažinimo, judėjimo. Lavinami vaiko protiniai gebėjimai; kalba, dėmesys, ugdomi jo mąstymo procesai (klasifikavimas, grupavimas, lyginimas, apibendrinimas ir t.t). Žaisdamas vaikas skatinamas derinti savo ir kitų interesus.
Organizuotais žaidimais yra stiprinami vaiko kūnas ir dvasia, jie gauna reikalingų gyvenimui įpročių ir charakterio ypatybių. Žaidimas savita pažinimo forma. Žaisdamas vaikas emocionaliai išgyvena ir įsisavina aplinkinio gyvenimo reiškinius, savaip modeliuoja aplinkinį pasaulį, mokosi mąstyti, analizuoti, apibendrinti.
Teisės Sociologija: Mokslo Atsiradimas ir Svarba
Yra žinoma, kad norint tinkamai reglamentuoti santykius tarp individų ar jų grupių, sudarančių visuomenę, turi būti suformuota sistema, kuri apibrėžtų numatytus ir visuotinai priimtinus standartus bei taisykles. Todėl norint suprasti teisinės sociologijos atsiradimo būtinybę ir svarbą, jos vystimąsi, kaitą bei įtaką formuojant socialines visuomenės normas, mes turėsime paliesti sociologijos kkaip mokslo atsiradimo ištakas kuriantis valstybei.
Taip pat būtina žinoti valstybės kūrimosi raidą, etapus ir kaip tai įtakojo teisės sociologijos bei socialinių normų atsiradimą. Svarbu išsiaiškinti teisės sociologijos funkcijas, kurios turi didelę reikšmę formuojant ir kontroliuojant valstybės teisinę sistemą, teisės reikalavimų tinkamą vykdymą, šalinant esamus sistemos trūkumus ar stengiantis užkirsti kelią spragų teisinėje sistemoje atsiradimui bei bandant suderinti teisinį valstybės mechanizmą su visuomenėje priimtomis gyvensenos normomis.
Iš istorinės patirties matyti, kad valstybės raidos ir jos atsiradimo priežastys toli gražu ne moralė ar religija - jos glūdi ekonomikoje ir socialiniame žmonių gyvenime.
Sociologija - mokslas apie visuomenę, tuo tarpu teisės teorija - mokslas apie techninius dalykus. Sociologija - visuomenės ir jos grupių elgsenos tyrimai. Sociologijos tikslai siekiami tiriant jėgas, lemiančias visuomenės suderinamumą ir konfliktus. Bendras sociologijos tikslas - suprasti santykius tarp individų ir grupių bei nustatyti jų santykių tipus.
Pavadinimas “teisės sociologija” kilęs iš trijų žodžių: lietuvių “teisė“, lotynų “societas” ir graikų “logos”. Iš šių žodžių junginio kyla daugiareikšmis terminas, nes vien jau lietuviškas žodis “teisė” yra daugiareikšmis terminas . Lietuvių kalbos žodis teisė, prancūzų - droit, anglų - right, vokiečių - recht, italų - diritto yra metafora, kuri pradžioje įgijo moralinę prasmę, o tik vėliau teisinę. Todėl tenka atsigręžti į pirminę teisės termino reikšmę.
Teisės sociologija suteikia sisteminį požiūrį į teisę kaip visumą, nes teisė - tai ne vien būdas, priemonė spręsti pavienius konfliktus. Teisės sociologija kaip mokslas susiformavo XX a. pradžioje.
Teisės sociologijos susiformavimo priežastys
- Poreikis nustatyti visuomenės stabilumą ir jo priežastis. Vienas socialinio stabilumo veiksnių - socialinės normos, tarp kurių teisės normos - vienos svarbiausių, kaip ypatinga socialinių normų rūšis. Teisės normų tyrimo būtinumas - teisės sociologijos susiformavimo pirmoji priežasčių.
- Teisinis pozityvizmas, kuris reiškia norminį požiūrį, kad teisė - normų visuma, išimtinai susijusi su įstatymų leidėjo valia. Jį teigė romanų - germanų teisinės sistemos tradicijos ir vystimasis.
- Poreikis susieti teisininko profesinę veiklą, jo interesus su gyvais, apčiuopiamais dalykais. Kaip teigia Parsons: “teisės mokslas turi įįgyti empyriškumo”. Jei teisė tik sustingusi formuluotė, tai kaip priimami teisiniai sprendimai, kaip teisė taikoma? Konkretūs istoriniai, psichologiniai, politiniai faktoriai lemia teisės taikymą ar net jos sukūrimą. Teisės mokslo grindimas empyriškais metodais yra siekimas kuo labiau priartinti teisę prie praktinio gyvenimo.
Todėl galima daryti išvadą, kad, jei sociologijos mokslas nagrinėja atskirų žmonių, žmonių grupes ir visos visuomenės socialinį gyvenimą, tai teisės sociologija - mokslas apie atskirų žmonių, žmonių grupių ir visuomenės teisinį gyvenimą. Taigi abu šie mokslai nagrinėja socialinį gyvenimą tik teisės sociologija krypsta į to gyvenimo teisinius reiškinius.
Teisė iš sociologijos perėmė teisės, kaip solidarumo priemonės teoriją, iš kurios kilusios kategorijos perėjo į teisės dogmatiką ir mokslą.
tags: #socialiniai #reiskiniai #reikime